- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 1-41-649/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-01024-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Nukentėjusysis
- V. S. G.
- Kaltinamasis
- P. B.
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizytei –Makšimienei, advokatui gynėjui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiajai V. S. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2013-06-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui; 2) 2015-01-30 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 30 parų arešto bausme, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d. ir LR BK 145 str. 1 d., padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. 2015-01-06, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), V. S. G. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,09 promilių girtumas), vartojo smurtą prieš sugyventinę V. S. G., o būtent: sugriebęs už plaukų tampė ją bei tris kartus ranka smogė jai į galvą, sakydamas: „kirviu tave sukaposiu“, taip šeimos nariui V. S. G. sukėlė fizinį skausmą.
Teismas patikslina nusikalstamos veikos aplinkybes – P. B. nukentėjusiajai ranka į galvą smogė ne keturis kartus, kaip nurodyta kaltinime, o tris kartus. Tokią išvadą teismas daro remdamasis V. S. G. parodymais – posėdžio metu nukentėjusioji keletą kartų patvirtino, kad konflikto dieną jai P. B. į galvą smogė tris kartus, ir jai nuo smūgių skaudėjo.
Šalintina iš kaltinimo, jog dėl pasakymo “kirviu tave sukaposiu” nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismo nuomone, P. B., nors ir ištarė paminėtus žodžius, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.
P. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą dieną su draugu K. namuose išgėrė po stiklinę alaus. Nukentėjusioji su G. Č. dėl to pradėjo priekaištauti, juos (jį ir K.) pavadino kerėplom, jis atsikirto. K. jau buvo išėjęs. Dėl to, kad negražiai V. S. G. pavadino, ji skambino į policiją. V. S. G. ranka nesudavė nė karto, kirviu sukapoti negrasino, tik burną galėjo ranka užimti. Nukentėjusioji ir G. Č. jį gali apkalbėti, nes viena kitą užstoja. Jo manymu, nukentėjusioji ir G. Č. tuos smūgius sugalvojo. Mano, kad alkoholinius gėrimus vartoja retkarčiais, jais nepiktnaudžiauja. Galvoja, kad jo pagalba nukentėjusiajai būtina, nes jai niekas neteikia socialinių paslaugų. Jis rūpinasi ir prižiūri V. S. G., nuperka maisto produktų, skalbia rūbus. Nurodo, kad su V. S. G. susitaikė.
Nukentėjusioji V. S. G. paaiškino, kad tą dieną su kaimyne Č. žiūrėjo filmą, o P. B. virtuvėje žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. Netrukus P. B. pradėjo ją plūsti visokiais žodžiais, išjungė televizorių. Pamačiusi, kad jo veidas siaubo perimtas, puolė skambinti policijai. Tai pamatęs P. B. bandė atimti telefoną, ją pargriovė ir tempė už plaukų. Jai P. B. tris kartus trenkė į galvą, nuo smūgių jai skaudėjo. Č. tuo metu sėdėjo prie stalo. Grasino P. B. ją užmušti ir kirviu sukapoti. P. B. jai grasina dažnai kai būna neblaivus. Kirvio niekada nebuvo atsinešęs, bet vis gąsdina, ji dėl gąsdinimų ne kiekvieną kartą kviečia policiją. Grasinimų užmušti, sukapoti nebeima į galvą, tie grasinimai tęsiasi seniai. P. B. posakis, kad sukapos, gal daugiau kaip priežodis, kad labai dažnai vartoja. P. B. namuose dirba visus darbus –daržą sėja, ruošia malkas, jai padeda gyventi, nes pati vos paeina su dviem lazdom. P. B. neprisimena nieko, kai yra išgėręs.
Liudytojas S. G., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl smurto, nes smurtavo sugyventinis. Nuvykę rado neblaivų P. B., kuris plūdosi. V. S. G., kuri sunkiai vaikšto, pareigūnams paaiškino, kad sugyventinis P. B. smurtavo prieš ją, tai yra jai sudavė ranka. P. B. visaip priešinosi sodinamas į policijos automobilį, plūdosi. Nematė, kad P. B. būtų smūgiavęs V. S. G. kai buvo vedamas į automobilį. Kai V. S. G. padėjo jam batus, tai jis batus išpardė, todėl į policiją buvo atvežtas be batų, batus paėmė su maišeliu.
Liudytoja G. Č. paaiškino, kad P. B., kai būna blaivus, žmogus yra labai geras, darbštus, tvarkingas, rūpinasi V. S. G.. Konflikto dieną ji su V. S. G. žiūrėjo televizorių. P. B. virtuvėje vienas girtavo ir paskui nuėjo miegoti. Gal jam pasivaideno, kad apie jį kalba, prilėkęs čiupo V. S. G. už plaukų ir smogė ranka. P. B. viena ranka nutvėrė V. S. G. už plaukų, kita ranka trenkė jai 2-3 kartus į galvą. V. S. G. griebėsi už galvos, verkė, prašė, kad nebemuštų. Kai P. B. mušė V. S. G., ji skambino policijai. P. B. sakė V. S. G., kad ją užmuš, pasmaugs, sukapos, taip elgėsi ne pirmą kartą, taip elgiasi dėl alkoholio. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, P. B. elgėsi negražiai – plūdosi, dar kartą ranka smogė V. S. G., kai nunešė P. B. striukę.
Iš 2015-01-06 V. S. G. pareiškimo, užregistruoto Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK, matyti, kad (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas neblaivus sugyventinis P. B. ją sumušė ir grasino nužudyti (b. l. 3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolas matyti, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėtos V. S. G. gyvenamojo namo patalpos (b. l. 5-6).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad P. B. 2015-01-06 18:28:33 nustatytas 1,09 promilių girtumas (b. l. 28 ).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teismas laiko, kad P. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2-oje dalyje – tris kartus smogė sugyventinei V. S. G. į galvą, tokiu elgesiu nukentėjusiajai V. S. G. sukėlė fizinį skausmą.
Nors P. B. nepripažino smogęs savo sugyventinei, jo kaltė smūgiavus ir sukėlus fizinį skausmą V. S. G. įrodyta liudytojos G. Č. ir pačios nukentėjusiosios parodymais.
Nukentėjusioji parodė, kad konflikto dieną ji su G. Č. žiūrėjo televizorių, kai pripuolęs P. B. sugriebė ją už plaukų, tempė bei tris kartus kumščiu smogė į galvą, dėl ko ji patyrė skausmą. Taip pat liudytoja G. Č. patvirtino, jog matė, kaip P. B., traukdamas nukentėjusiąją už plaukų, smogė nukentėjusiajai į galvą 2-3 kartus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos kaimynės parodymais, šiais parodymais remiasi ir laiko, jog P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. P. B. parodymus dėl to, kad nukentėjusioji ir liudytoja G. Č. jį apkalba, teismas vertina kritiškai –tiesiog nėra priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji ir liudytoja P. B. galėtų apkalbėti.
Teismo nuomone, P. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d.- grasinimo nužudyti nukentėjusiąją.
P. B. kaltinamas, jog sakydamas „kirviu tave sukaposiu“ grasino nužudyti V. S. G., dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Pats P. B. neigia grasinęs nužudyti.
Teismas, remdamasis nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, daro išvadą, jog P. B. galėjo pasakyti nukentėjusiajai žodžius - „kirviu tave sukaposiu“. Tačiau teismų praktikoje, siekiant pripažinti asmenį kaltu pagal BK 145 str., turi būti nustatyta, jog grasinimas yra realus ir konkretus, tai yra turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti realizuotas. Apie grasinimo realumą sprendžiama iš grasintojo ir nukentėjusiojo santykių, aplinkybių, kuriomis buvo grasinama, iš to, kaip grasinimą suprato nukentėjusioji.
Apklausiama V. S. G. nurodė, kad P. B. jos atžvilgiu žodžius, kad ją sukapos, būdamas neblaivus, sako dažnai. Ji tais žodžiais netiki, kirvio nė karto nebuvo į kambarį atsinešęs. P. B. jai nuolat grasina būdamas neblaivus, o kai ji blaiviam P. B. pasako, pastarasis netiki, jog grasino. Grasinimų užmušti nukentėjusioji neima į galvą, tie grasinimai tęsiasi seniai – prasidėjo po metų gyvenimo kartu, tęsiasi trejus metus, policija daug kartų kviesta. Pati nukentėjusioji nurodė – „posakis, kad sukapos kirviu, dabar gal jau daugiau kaip priežodis, kad labai dažnai vartoja“...Liudytoja G. Č. taip pat patvirtino, kad P. B. smurtą prieš V. S. G. vartojo ne kartą ir grasino jai ne kartą.
Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad su sugyventiniu P. B. konfliktuoja trejus pastaruosius metus, dėl konfliktų daug kartų yra kvietusi policiją. Esant tokiam sugyventinių bendravimo būdui pati nukentėjusioji sugyventinio grasinimų nelaiko rimtais, todėl teismas mano, kad nukentėjusioji neturėjo pagrindo manyti, jog grasinimai gali būti įgyvendinti. Pastebėtina, kad remiantis panašiais motyvais, atsižvelgiant į sugyventinių P. B. ir V. S. G. netinkamą (konfliktišką ) ilgalaikį bendravimo būdą, P. B. išteisintas pagal BK 145 str. 1 d. priimant 2015-01-30 nuosprendį ( b. l. 47-49).
Teismas kaltinamąjį P. B. dėl BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos išteisina nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika.
Nenustatyta P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. P. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors P. B. nurodė nepiktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Nukentėjusioji V. S. G. parodė, kad „P. B. nuolat būna neblaivus“, „kad sukapos kirviu, šitą jis dažnai sako girtas“, „P. B. nieko neprisimena kai yra išgėręs“, nukentėjusioji mano, „kad jei P. B. visiškai atsisakytų alkoholio, tai ir atmintis sugrįžtų“. Liudytoja G. Č. taip apibūdino P. B. – „kai neišgeria, tai žmogus labai geras, darbštus, tvarkingas, rūpinasi G.“. (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje ( b,. l. 53) nurodyta, kad P. B. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors P. B. ir buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ( 1,09 prom., b. l. 28), P. B. apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
P. B. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką ( BK 11 str.), jis teisiamas trečią kartą (b. l. 45-46, 47-49), ankstesnius du kartus P. B. teistas dėl smurto prieš V. S. G., teistumas neišnykęs. Pastebėtina, kad P. B. nedaro išvadų iš paskirtų bausmių.
P. B. baustas administracine tvarka pagal BK 178 str. 1 d., ( už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą, priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų gydytojų nestebimas ( b. l.51). Nors P. B. skundėsi atminties sutrikimais, jam paskyrus psichinės būklės tyrimą ( b. l. 97) ekspertai atsakė – „ kadangi P. B. psichikos būklė stabili, nusiskundimų dėl sveikatos nereiškia, pas psichiatrus nesilanko, o tai netrukdo adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai ir duoti apie tai parodymus, jam netikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę“. Kupiškio seniūnijos P. B. charakterizuojamas patenkinamai.
Remiantis LR BK 27 str. P. B. laikytinas recidyvistu, nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą vėl padarė analogišką nusikaltimą, naują nusikaltimą padarė prieš tą patį asmenį.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina, kad P. B. smurtą prieš sugyventinę naudoja trečią kartą.
P. B. nurodė pragyvenantis iš pensijos, iki bendro gyvenimo su nukentėjusiąja turėjo kitą gyvenamąją patalpą. Teismas kritiškai vertina P. B. parodymus, jog nukentėjusioji, kuri yra silpnos sveikatos, be jo pagalbos negalėtų savimi pasirūpinti. Apklausiama V. S. G. parodė, jog nežino ar norėtų, kad P. B. gyventų kartu. Teismo nuomone, prieš sugyventinę smurtaujantis asmuo neturėtų gyventi kartu, o sveikatos problemų turinčiai V. S. G. socialinę pagalbą turėtų organizuoti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius.
Prokurorė P. B. prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, gynėjas prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
P. B., kuris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją V. S. G., skirtina laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš bausmės tikslų – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet tą ir kitus asmenis paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tačiau, teismo nuomone, bausmės vykdymas P. B. gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
P. B. neturi kriminalinės praeities, iki bendro gyvenimo su V. S. G. jis nė karto nebuvo teistas. Kaip nurodė P. B., su V. S. G. jis gyvena apie penkerius metus, ir per tą laiką jau trečią kartą teisiamas dėl smurto prieš V. S. G.. P. B. yra brandaus amžiaus ( 65 metai), iki gyvenimo su V. S. G. nekėlė jokio pavojaus aplinkiniams ir nedarė teisės pažeidimų, todėl darytina išvada, kad jam nebegalima kartu gyventi su V. S. G.. P. B. yra gana naivus ir savaip suvokia bendravimą su sugyventine - mano, kad jei sugyventinė sako jam nepatinkančius žodžius, priėjęs gali jai užspausti burną ir tokiu būdu nutildyti. Uždraudus P. B. gyventi su V. S. G., teismo nuomone, jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir nekels aplinkiniams jokios grėsmės. P. B. iki bendro gyvenimo su V. S. G. turėjo atskirą gyvenamąją vietą, todėl manytina, kad ir dabartiniu metu ras kur gyventi, o silpnos sveikatos nukentėjusiąja V. S. G. turėtų rūpintis ne smurtaujantis sugyventinis, o socialiniai darbuotojai. Teismo nuomone, tikslinga atidėti bausmės vykdymą skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principus, P. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, bausmės vykdymą atidedant.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., BK 140 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti 8 ( aštuonių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką P. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-06 iki 2015-01-07 (vieną parą).
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą P. B. atidėti 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 72¹ str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –
uždrausti P. B. 12 mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo prisiartinti prie V. S. G., įpareigoti P. B. 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo V. S. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini).
P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę P. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.