Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N., 2025 m. sausio 10 d., apie 13.26 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninę rimti ir tvarką, kai pašaliniams asmenims, parduotuvės pirkėjams, taip pat parduotuvės darbuotojams matant, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi nukentėjusiajai, parduotuvės apsaugos darbuotojai R. P., darbo metu vilkinčiai skiriamąją specialiąją apsaugos darbuotojo aprangą, kuriai paprašius eiti kartu su ja į apsaugos postą dėl galimo parduotuvės turto sugadinimo atvejo, tyčia abejomis rankomis su jėga ją pastūmė, po ko, ketindamas išeiti iš parduotuvės, prie lauko durų nukentėjusiajai R. P. bandant jį sulaikyti, tyčia abejomis rankomis sudavė jai rankomis tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kartų skaičių smūgių į kairį skruostą bei į sprandą, dėl ko nuo patirtų smūgių nukentėjusioji R. P. nukrito ant parduotuvės grindinio, po ko sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą bei sutrikdydamas (duomenys neskelbtini) įprastą darbą, nes į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir medikai, nukentėjusiajai R. P. teikiama medicinos pagalba įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

1) "EI5.1_20250110-12519_20250110_132720". Įrašo trukmė 2 min. 01 sek. Vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į prekybos salę, kur priekyje matomos lentynos su alkoholiniais gėrimais, šonuose - lentynose sukrauti gėrimai. Kairėje pusėje matomas ženklas su "Stiprieji gėrimai", dešinėje prie sienos "Vynas". Tarp lentynų yra nedidelis stendas su prekėmis. Filmavimo 11 sek. iš kairės pusės ateina apsaugos darbuotoja, ranką laiko priglaudusi prie ausies, galimai kalbėdama pasuka į tarpą tarp lentynų su alkoholiniais gėrimais. Apsaugos darbuotoja eina tolyn. Ties viduriu susitinka su vyru, kuris rankose laiko prekes. Apsaugos darbuotoja sustabdo vyrą (vilkintį pilkos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, su juodos spalvos kepure). Vyras su barzda, rankose turi juodos spalvos kuprinę (toliau – Vyras). Jie tarpusavyje galimai kažką aiškinasi. Apsaugos darbuotoja užstoja kelią vyrui. 1 min. 30 sek. filmavimo, prekes, kurias turėjo rankose, vyras sudeda į lentyną ir bando nueiti, tačiau apsaugos darbuotoja jam pastoja kelią. Vyras ją galimai nustumia (veiksmo nematyti, nes jį užstoja stendas), po ko eina greitu žingsniu nuo apsaugos darbuotojas, kuri bando vyrą pavyti, eidama jam iš paskos;

BPC Operatorė: 112 klauso (girdisi triukšmas); Pranešėjas (moteris, kuri pagal balsą yra labai susijaudinusi): sveiki, klausykit, (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja, mane užpuolė neblaivus žmogus; BPC Operatorė: kokia čia, (duomenys neskelbtini)?; Pranešėjas: aha; BPC Operatorė: kiek žmonių?; Pranešėjas: vienas vyras; BPC Operatorė: jus užpuolė?; Pranešėjas: aha; BPC Operatorė: trenkė jums ar tik konfliktuoja; Pranešėjas: aha trenkė (toliau nesigirdi kas sakoma); BPC Operatorė: trenkė? labai negirdžiu; Pranešėjas (kita moteris): (duomenys neskelbtini) girtas žmogus užpuolė mūsų apsauginę moterį, už galvos trenkė... alio, ar jus mane girdit; BPC Operatorė: taip, taip, sakykit; Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), klientas užpuolė mūsų apsaugos darbuotoją; BPC Operatorė: ir?; Pranešėjas: ir dabar jis šakojasi, reikia atvažiuoti; BPC Operatorė: medikai reikalingi tai darbuotojai?; Pranešėjas: ar medikų pagalbos reikia?... reikia galvą sutrenkė; BPC Operatorė: kiek jai metų?; Pranešėjas: koks jūsų amžius?... 42 metai; BPC Operatorė: kur pasitiksit tarnybas?; Pranešėjas: prie pagrindinio įėjimo mes; BPC Operatorė: gerai, kokia jūsų vardas pavardė?; Pranešėjas: I. L., parduotuvės vedėja; BPC Operatorė: gerai, perduodam; Pranešėjas: laukiam; BPC Operatorė: o, sakykit tas žmogus, jis dar ten vietoj?. Girdisi balsas jus ten galvą saugokit (1 t., b. l. 35–37).

Iš 2025 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo "Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo" matyti, jog 2025 m. sausio 10 d. apie 13.26 val. viešoje vietoje, t. y. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) T. N. būdamas neblaivus, kuriam nustatyta 1,92 promilių neblaivumas, alkoholio skyriuje sudaužė vieną alkoholinį gėrimą, o po šių veiksmų praėjo pro kasas ir matant kitiems pašaliniams asmenims, prie išėjimo iš parduotuvės vidaus tyčia ne mažiau tris kartus rankos kumščiu trenkė apsaugos darbuotojai R. P. į galvą, t. y. į pakaušį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Po šių veiksmų T. N. tyčia pargriovė R. P. ant nugaros ir nenustatytą kiekį kojomis spardė jai į nugarą. Tokiais savo veiksmais T. N. įžūliu elgesiu ir chuliganiškais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (1 t., b. l. 9).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis T. N. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis parduotuvėje (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, parduotuvės pirkėjams, taip pat parduotuvės darbuotojams matant, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi nukentėjusiajai, parduotuvės apsaugos darbuotojai R. P., darbo metu vilkinčiai skiriamąją specialiąją apsaugos darbuotojo aprangą, kuriai paprašius eiti kartu su ja į apsaugos postą dėl galimo parduotuvės turto sugadinimo atvejo, tyčia abejomis rankomis su jėga ją pastūmė, po ko, ketindamas išeiti iš parduotuvės, prie lauko durų nukentėjusiajai R. P. bandant jį sulaikyti, tyčia abejomis rankomis sudavė jai rankomis tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kartų skaičių smūgių į kairį skruostą bei į sprandą, ko pasėkoje nuo patirtų smūgių nukentėjusioji R. P. nukrito ant parduotuvės grindinio, po ko sudavė jai ne mažiau 2 (dviejų) smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. P. stiprų fizinį skausmą bei sutrikdydamas (duomenys neskelbtini) įprastą darbą, nes į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir medikai, nukentėjusiajai R. P. teikiama medicinos pagalba įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, o aplinkiniai buvo sukrėsti ir šokiruoti. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo T. N. prisipažinimas ir parodymai, bet ir nukentėjusiosios R. P., liudytojų G. K., J. K., R. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pranešėjos G. L. pranešimu, garso įrašu, o taip pat policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais užfiksuotais duomenimis. Akivaizdu, jog tokiais kaltinamojo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o paties kaltinamojo elgesys – kitų asmenų akivaizdoje be priežasties panaudota jėga, kai abejomis rankomis su jėga nukentėjusiąją pastūmė, nukentėjusiajai bandant jį sulaikyti, tyčia abejomis rankomis sudavė jai rankomis tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kartų skaičių smūgių į kairį skruostą bei į sprandą, ko pasėkoje nuo patirtų smūgių nukentėjusioji R. P. nukrito ant parduotuvės grindinio, po ko sudavė jai ne mažiau 2 (dviejų) smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, patvirtina, jog kaltinamasis T. N. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y., sąmoningai pasirinko tokį veikimo būdą ir veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, kaltinamojo T. N. veikoje visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis T. N. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Ištyrus įrodymus nustatyta viena kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. N. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis neteistas, nors ir baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis T. N. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruotas, gydytas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-550/2025 nurodoma, kad T. N. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 26, 32).

Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam T. N. be aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis T. N. yra neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena kartu su mama iš mamos pensijos gaunamų pajamų. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad kaltinamajam T. N. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Teismo vertinimu, ši bausmė bus tinkama sulaikyti kaltinamąjį T. N. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005).

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa pareiškė 110,99 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiosios R. P. suteiktas paslaugas (2 t., b. l. 161–162, 168–169). Šis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, iki bylos išnagrinėjimo nebuvo atlygintas, dėl to priteistinas iš kaltinamojo T. N. 110,99 Eur civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 142,48 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai R. P. išduoto nedarbingumo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš T. N. priteistina 142,48 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt du eurai 48 centai) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios R. P. laikiną nedarbingumą (1 t., b. l. 108–11, 126–129).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 56,99 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai R. P. išduoto nedarbingumo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš T. N. priteistina 56,99 Eur (penkiasdešimt šeši eurai 99 centai) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios R. P. laikiną nedarbingumą (1 t., b. l. 136–139, 152–153).

Nukentėjusioji R. P. baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 400 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 66–68). Teisiamojo posėdžio metu žodžiu pareiškė, kad prašoma iš kaltinamojo priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi patyrė fizinį skausmą, negalėjo eiti į darbą, jautė galvos svaigimą bei skausmus kaklo srityje. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ją šis įvykis sukrėtė, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis civiliniais ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sutinka.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Akivaizdu, jog dėl T. N. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. P. patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, dėl ko jai pasikeitė ir jos gyvenimo kokybė. Tačiau teismas, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, dėl pareikštų 400 Eur turtinės žalos išlaidų, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti nepriteistinas. Nukentėjusioji nepateikė patvirtinančių dokumentų apie turėtas išlaidas medikamentams ar kuro sąnaudoms, vykstant į ligoninę ar polikliniką, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. P. dėl jai sukelto fizinio skausmo, įvykio metu nukentėjusioji patyrė skausmą, todėl atsižvelgus į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinus nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios pareikštas teisiamojo posėdžio metu žodinis civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiosios prašoma priteisti – 800 Eur neturtinė žala mažintina iki 400 eurų ir priteistina iš kaltinamojo T. N. nukentėjusiosios naudai.

Kaltinamajam T. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Baudžiamojoje byloje voke, esantys kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

T. N. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąją dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Kauno apygardos probacijos tarnyba, esanti Kęstučio g. 37, Kaunas, o teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. N. 110,99 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 99 ct) civilinio ieškovo naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. N. 142,48 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 48 ct) civilinio ieškovo naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. N. 56,99 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 99 ct) civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš kaltinamojo T. N. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamajam T. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje voke esančius kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.