Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1642-601/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-26
Bylos Nr.
2A-1642-601/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08528-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
Ieškovas
J. Š., L. V. Š.
Atsakovas
G. Š.
Trečiasis asmuo
V. Š.
Advokatai
Saulius Dambrauskas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1642-601/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08528-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 93.2.22; 114.11; 121.14; .121.18; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Agnė PetkevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. Š. ir L. V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo L. V. Š. ieškinį atsakovui G. Š., trečiajam asmeniui V. Š. dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo ir pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui G. Š., trečiajam asmeniui V. Š. dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas L. V. Š. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. Š. 300 Lt kasmėnesinių išmokų ieškovo išlaikymui nuo pilnametystės iki kol baigs vidurinę mokyklą, bet ne vėliau nei jam sukaks 24 metai; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokosi mokykloje, dienine mokymo forma, dėl užimtumo mokymo įstaigoje dirbti ir gauti pajamas neturi galimybių, turto neturi, per mėnesį išlaikymui tenka apie 800 Lt. Nurodė, kad išlaiko mama (t. 1, 24-26).

Ieškovas J. Š. prašė priteisti iš atsakovo G. Š. 6900 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2010 m. birželio 18 d. ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008 m. liepos 16 d., kuomet ieškovas tapo pilnamečiu, iki 2010 m. birželio 30 d. mokėsi Kauno statybininkų mokykloje dienine forma, baigus įgijo pastatų restauratoriaus specialybę. Ieškovui tapus pilnamečiu, mokymosi periodu atsakovas ieškovui išlaikymo neteikė, ieškovas patyrė daug įvairių išlaidų, per mėnesį reikėdavo apie 800 Lt išlaikymo, per visą mokymosi laikotarpį ieškovą išlaikė tik motina (1 t., 111-113).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad su ieškiniais nesutinka. Sūnus J. Š. laikotarpiu, už kurį prašo įsiskolinimo, pas jį atvažiuodavo, nakvodavo, atsakovas pagal galimybes rėmė sūnų, kuris niekada nesakė, kad jam skiria per mažai lėšų jo išlaikymui ir niekada neprašė daugiau. Pripažino, kad sūnui L. V. Š., kuris šiuo metu mokosi, reikalingas išlaikymas, tačiau pagal savo finansinę būklę sutiko mokėti kas mėnesį po 150 Lt (1 t., 44-46, 132-134).

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo L. V. Š. ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovo J. Š. ieškinio netenkino (2 t., b. l. 61- 65).

Priteisė iš atsakovo G. Š., išlaikymą jo pilnamečiam sūnui L. V. Š., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt iki jis įgis vidurinį ir profesinį išsilavinimą. Išlaikymą priteisė nuo 2011 m. birželio 1 d. Priteisė iš ieškovo L. V. Š., atsakovui G. Š., 600 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 14,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš ieškovo J. Š., atsakovui G. Š., 800 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, valstybei 29 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš atsakovo G. Š., valstybei 14,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 54 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nustatyta išimtis išlaikyti ir pilnamečius vaikus, jei jie mokosi vidurinėje mokykloje. Atsižvelgdamas į atsakovo finansinę padėtį priteisė ieškovui L. V. Š. 150 Lt sumą. Teismas, spręsdamas dėl J. Š. atžvilgiu susidariusios skolos dėl išlaikymo priteisimo, nurodė, kad ieškovas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, turėjo teisę pats nuspręsti, kad jam reikalinga parama ir kreiptis į atsakovą pagalbos. J. Š. tapus pilnamečiu jis dar mokėsi, nedirbo ir neturėjo savo pajamų, todėl buvo reikalinga tėvo pagalba. Nurodė, kad J. Š. turi teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau išlaikymo priteisimas pablogintų atsakovo turtinę padėtį bei apsunkintų išlaikymo mokėjimą nepilnamečiam sūnui R. ir besimokančiam pilnamečiui sūnui L. V., todėl jam išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

L. V. Š. ir J. Š. (apeliantai) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo J. Š. ieškinys netenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – J. Š. ieškinį tenkinti. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo L. V. Š. reikalavimas dėl likusio išlaikymo po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – L. V. Š. atmesto ieškinio reikalavimo dalį tenkinti. Priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 72-79).

Motyvuose nurodė, kad:

Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialias ir procesines teises normas, todėl dėl šių pažeidimų neteisingai išnagrinėjo bylą. Netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes. Taip pat netinkamai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį, 3.200 ir 3.198 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. J. Š. mokymosi laikotarpiui nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2010 m. birželio 18 d. (jau buvo pilnametis) turėjo teisę į išlaikymą, nes mokėsi profesinėje mokykloje dienine mokymo forma. Paramos būtinybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Ieškovas J. Š. į teismą kreipėsi praėjus metams po mokyklos baigimo, tačiau nepraleidus CK 3.200 straipsnyje numatyto 3 metų naikinamojo termino realizuoti teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo susidariusios skolos priteisimo. Paramą ieškovui mokymosi periodu skyrė tik niekur nedirbanti ir pastovių pajamų neturinti mama V. Š., su kuria ieškovas gyvena, nors materialiai išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga.Atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimo civ. byloje 2-5148-19/2005 pagrindu teikė L. V. Š. išlaikymą iki pilnametystės, todėl jo mokymosi periodu galėjo teikti bent minimalią paramą ir jam tapus pilnamečiu. Prašoma priteisti 300 Lt suma protinga, kuria būtų galima patenkinti minimalius būtinus ieškovo L. V. Š. poreikius, ir yra mažesnė už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo dydį (vieną minimalią mėnesinę algą). Kadangi teismas vertino, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam sūnui L. V. Š., todėl atsakovo turtinė padėtis taip pat leistų mokėti ir išlaikymo skolą pilnamečiam sūnui J. Š., kuris priešingu atveju būtų diskriminuojamas (teisė į išlaikymą abiejų ieškovų yra lygi). Teismas, netenkindamas J. Š. ieškinio dėl išlaikymo skolos priteisimo, nesilaikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies ir 3.200 straipsnio nuostatų, pažeidė subjektų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Teismas, sumažindamas prašomos priteisti L. V. Š. paramos dydį iki 150 Lt (prašė 300 Lt), nukrypo nuo teismų praktikos ir netinkamai taikė 3.192 straipsnio 2 dalies sąlygas, pagal analogiją taikytinas ir išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui. L. V. Š. jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar lėšų bankuose neturi, jo gaunama 35 Lt stipendija negali užtikrinti jo, kaip moksleivio, minimalių poreikių. Nepagrįstas vertinimas, kad ieškovas neišnaudojo galimybės gauti paskolą, kadangi tokiu būdu pareiga išsilaikyti perkeliama pačiam išlaikymo reikalingam asmeniui. Atsakovas lygiai taip pat turi galimybę skolintis pinigų, kad teiktų išlaikymą savo vaikams. Valstybės paskola ir parama yra teikiama studentams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, o ieškovas L. V. Š. siekia įgyti vidurinį mokyklinį išsilavinimą su pasirinkta profesija, jam pagal Mokslo ir studijų įstatymą paskola neteikiama.

Atsiliepimas

Atsakovo G. Š. advokatas Saulius Dambrauskas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 87-93).

Motyvuose nurodė:

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuri yra apeliacinio skundo dalykas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Byloje surinkti įrodymai tinkamai ištirti, ieškovo motyvai pagrįstai įvertinti, apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės yra netikslios ir neįrodytos byloje surinktais įrodymais. J. Š. neturi teisės į išlaikymo skolą, kadangi pilnamečio asmens išlaikymas negali būti priteisiamas kaip susidariusi skola. CK 3.192 straipsnyje, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, CK 3.200 straipsnio (įsiskolinimo dėl išlaikymo priteisimas) paskirtis – reglamentuoti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus. Tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus yra siejama tik su tam tikromis būtinomis sąlygomis ir aplinkybių vertinimu, kurias gali nustatyti tik teismas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, įgijęs visišką veiksnumą, turėjo teisę pats nuspręsti, kad jam reikalinga parama ir sulaukęs pilnametystės kreiptis į atsakovą dėl paramos (tačiau nesikreipė), todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad išlaikymo pareiga sūnui tapus pilnamečiu yra pasibaigusi. Atsakovo išlaikymo mokėjimo iki vaiko pilnametystės faktas niekaip neįrodo atsakovo galimybės mokėti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui ir nepatvirtina pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusį sūnų. Konstitucija gina ir saugo tėvų teises bei teisėtus interesus. Tėvai pilnamečiams savo vaikams neturi ir negali turėti tėvų valdžios. Ieškovas J. Š. neįrodo, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. jam buvo reikalinga parama. Nesutinkama su teismo pozicija, kad J. Š. turėjo reikalavimo teisę, nes patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo ieškovas nepagrįstai praturtėtų.Būdamas pilnametis J. Š. turėjo dėti pastangas pats išlaikyti save, savo gyvenimą pajėgus planuoti pagal realias galimybes, nepagrindė prašomos pragyvenimui būtinos 800 Lt/mėn. sumos ir reikalaujamos priteisti iš atsakovo 300 Lt/mėn. išlaikymo sumos. Atsakovas neturi finansinės galimybės teikti ieškovui prašomos 300 Lt paramos. Ieškovo J. Š. pozicija, kad atsakovo turtinė padėtis leistų mokėti išlaikymo skolą, kadangi teismas priteisė pilnamečiam jo broliui L. V. Š., nepagrįsta. Teismas pagrįstai L. V. Š. nurodytas patiriamas išlaidas vertino kritiškai, kaip neįrodytas ir keliančias abejonių (pragyvenimui būtina 800 Lt/mėn., reikalaujama išlaikymo suma 300 Lt/mėn.). Prieš perkeldamas išlaikymo naštą tėvams, pilnametis turi pareigą išnaudoti visas galimybes, kad galėtų save išlaikyti. Tai, kad atsakovui materialiai padeda tėvai, negali būti laikoma pajamų dalimi, į kurią galėtų būti atsižvelgiama vertinant atsakovo finansinį pajėgumą teikti išlaikymą, nes ši aplinkybė tik patvirtina paties atsakovo negalėjimą išlaikyti savęs. Atsakovo finansinę būklę patvirtina nepilnamečio vaiko R. Š. auginimui skirto išlaikymo įsiskolinimo didėjimas (nors įsiskolinimas atsirado ne dėl atsakovo kaltės).Atsakovas yra sunkios socialinės orientacijos, jo asmeninės individualios savybės lemia tai, kad jo socialinis pajėgumas išlaikyti ne tik save, bet ir kitus yra ribotas dėl objektyvių priežasčių. Ieškovų pastebėjimas dėl atsakovo sumokėtos 2000 Lt sumos nekorektiškas, išlaidos būtinos advokato teisinei pagalbai sumokėti (kurios ir taip maksimaliai sumažintos). Atsakovo išlaidos negali būti laikomos neprotingai didelėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad atsakovas G. Š. turi tris vaikus: 1) nepilnametį sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini), kurio naudai yra priteistas išlaikymas po 400 Lt (2 t., b. l. 39-41); 2) pilnametį sūnų L. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. mokosi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, dieniniame skyriuje, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti; mokinys pažangus (2 t., b. l. 33, 34); 3) pilnametį sūnų J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokėsi Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, dieniniame skyriuje, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., buvo pažangus mokinys (2 t., b. l. 36). Abu pilnamečiai sūnus siekė (-ia) įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu. Turto ar pajamų, kurios užtikrintų jų būtinųjų poreikių tenkinimą mokymosi metu, jie neturi (-ėjo), išlaikymą teikia (-ė) mama. Mamos V. Š. turtinė padėtis: turi 1 kambario butą, sodą (jame gyvena su vaikais), gauna apie 900 Lt atlyginimą (2 t., b. l. 37, 1 t., b. l. 33-34). Atsakovo G. Š. turtinė padėtis: turi 2 kambarių butą, gauna apie 700 Lt atlyginimą (2 t., b. l. 46-48).

Kasacinio teismo yra konstatuota, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio. Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Be to pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į susiformuotą teismų praktiką, į nustatytas šios bylos aplinkybes (abu pilnamečiai vaikai siekia (-ė) įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu; turto, pajamų neturi) sprendžia, kad tėvai turėjo (turi) pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus jų mokymosi laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpiu).

Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vienam pilnamečiui vaikui (L. V.) priteisdamas išlaikymą, o kitam pilnamečiui vaikui (J.) nepriteisdamas išlaikymo, pažeidė lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nepagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, atmetant ieškovo J. Š. reikalavimą, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, apsunkintų išlaikymo mokėjimą nepilnamečiam sūnui R. ir besimokančiam pilnamečiam sūnui L. V.. Kaip jau minėta, sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.), bet ne vieno vaiko sąskaita (nepriteisiant jam išlaikymo) tenkinti kitų vaikų poreikius. Tai, kad ieškovas J. Š. kreipėsi dėl įsiskolinimo priteisimo ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, o po mokyklos baigimo, nėra pagrindas spręsti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas ir, kad tai gali būti priežastimi nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovui J. Š. yra keistinas, panaikinant šią sprendimo dalį ir ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama tiek į pilnamečių vaikų poreikius, jų turtinę padėtį, tiek į tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, ieškovus (apeliantus) išlaikė (-o) mama, ieškovai nei turto, nei pajamų neturi (-ėjo). Tėvų turtinė padėtis laikytina panašia, ji nėra gera (realiai gaunamos pajamos yra apie 700-900 Lt), todėl išlaikymas negali būti priteistas ieškovų prašomo dydžio (po 300 Lt). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą trims vaikams (nepilnamečiui vaikui priteistas 400 Lt išlaikymas, yra įsiskolinimas apie 8 800 Lt (2 t., b. l. 94)), sprendžia, kad pilnamečiams vaikams priteistinas 150 Lt dydžio išlaikymas. Pažymėtina, kad didesnio išlaikymo priteisimas būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes vaikų išlaikymui priteistina suma (700 Lt) iš esmės atitinka jo gaunamą atlyginimą.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas dėl priteisto 150 Lt išlaikymo L. V. Š. padidinimo yra atmestinas (pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį dydį, tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes), o apeliacinis skundas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo J. Š. tenkintinas iš dalies, priteisiant jam išlaikymo įsiskolinimą (po 150 Lt kas mėnesį) 3 450 Lt.

Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą, nes tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos keistinos ieškovo (apelianto) J. Š. reikalavimo dalyje. Patenkinus apelianto ieškinį 50 procentų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp apelianto ir atsakovo (CPK 93 str., 98 str.). Taigi, iš apelianto J. Š. priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (29 Lt), mažintinos iki 14,50 Lt. Kita šių išlaidų dalis (14,50 Lt) priteistina iš atsakovo. Iš atsakovo, patenkinto reikalavimo daliai, priteistinas ir mokėtinas žyminis mokestis valstybei – 103,50 Lt.

Atsakovas turėjo 800 Lt išlaidų už advokato paslaugas, kurios, atmetus ieškinį, buvo priteistos iš apelianto. Patenkinus ieškinį 50 procentų, šios atsakovui priteistos išlaidos sumažintinos iki 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d.3 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 10 d. teismo sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovo J. Š. ieškinys yra atmestas ir ieškinį šioje dalyje patenkinti iš dalies – priteisti ieškovui J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 450 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų) išlaikymo įsiskolinimą;sumažinti, iš ieškovo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 400 Lt (keturių šimtų litų);sumažinti, iš ieškovo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 14,50 Lt (keturiolikos litų 50 ct);padidinti, iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iki 29 Lt (dvidešimt devynių litų) bei priteistą žyminį mokestį iki 157,50 Lt (šimto penkiasdešimt septynių litų 50 ct).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas ČeplinskasIzolda Nėnienė