- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-770-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02592-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- P. A. S., Vilniaus apskrities VPK, VA VPK Elektrėnų PK, savivaldybės įmonė ,,Susisiekimo paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,PALINK“, VA VPK Vilniaus, VA VPK Vilniaus 6PK, "Julianus Inkaso", "Palink", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Susisiekimo paslaugos", AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities VPK, VA VPK Elektrėnų PK
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir E. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys P. A. S., Vilniaus apskrities VPK, VA VPK Elektrėnų PK, savivaldybės įmonė ,,Susisiekimo paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,PALINK“, VA VPK Vilniaus m. 6 PK, AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, O. Z., V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką, įregistruotą 2018 m. liepos 20 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. Nuo santuokos susidarymo praėjo vieneri metai. Po santuokos sudarymo pareiškėjas pateko į įkalinimo įstaigą, todėl atsirado nuolatiniai nesutarimai dėl savitarpio pareigų ir teisių, pinigų panaudojimo ir kitų šeimyninio gyvenimo klausimų. Prisitaikyti vienas prie kito charakterio ypatumų, skirtingo požiūrio į gyvenimą nesugebėjo. Gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl nenustatytinas terminas susitaikymui. Pareiškėjas turi kreditorius: P. A. S., Vilniaus apskrities VPK, VA VPK Elektrėnų PK, savivaldybės įmonę ,,Susisiekimo paslaugos“, uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,PALINK“, VA VPK Vilniaus m. 6 PK, AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), UAB ,,Julianus Inkaso“, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, O. Z. ir V. D.. Visi pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai pripažintini pareiškėjo E. M. asmeninėmis skolomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino:
2.1. Nutraukė A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) Alytaus r., ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini )Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2.2. Paliko pareiškėjai A. M. po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę – M., pareiškėjui Egidijui M. jo pavardę – M..
2.3. Patvirtino pareiškėjų 2019 m. spalio 17 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai sutarė:
2.3.1.Santuokoje įgyto bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtino bei dalintino turto padalijimas:
2.3.1.1. Po santuokos nutraukimo šalys kilnojamąjį turtą pasidalija sekančiai: 300,00 Eur vertės Volkswagen Passat markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), įregistruotą A. M. vardu, priteisti pareiškėjos A. M. asmeninės nuosavybės teise.
2.3.1.2. Šalys sutaria, kad už didesnę A. M. tenkančią turto dalį, t. y. automobilį, pareiškėjas E. M. kompensacijos neprašo ir ateityje pretenzijų neturės.
2.3.1.3. Piniginės lėšos, esančios šalių sąskaitose, atitenka tai iš šalių, kurios asmeninėje sąskaitoje yra.
2.3.1.4. Šalys pareiškia, kad šia sutartimi pasidalijo visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir kitų turtinių ir neturtinių pretenzijų, išskyrus aptartas šioje sutartyje, šalys viena kitai neturi.
2.3.1.5. Šalys nereiškia pretenzijų į kiekvienos iš jų asmeninį turtą: dovanas, paveldėtą turtą, iki santuokos įgytą turtą ir kitą turtą, įgytą asmeninės nuosavybės teise.
2.4. Tarpusavio išlaikymas: A. M. išlaikymo iš E. M. nereikalauja, E. M. išlaikymo iš A. M. nereikalauja.
2.5.Sutarties šalims yra išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.66 straipsnio nuostatos ir reikalavimai. Sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo nusprendžiama nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.
2.6. Šalys sutaria, kad pareiškėjas padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir advokato atstovavimo išlaidas.
2.7. Šalims yra žinoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba\ienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis).
2.8. Nutraukus santuoką buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai grindžiami šios sutarties nuostatomis, kurios aiškinamos ir taikomos šalių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais bendrais teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
3. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Nurodo, jog šeima yra iširusi ir negali būti išsaugota. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, todėl ji nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pareiškėjai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas E. M. yra įgijęs kreditorius iki santuokos sudarymo su pareiškėja. Pareiškėjo kreditoriai yra informuoti apie pareiškėjų santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai aptarė turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo bei kitus klausimus, ginčo tarp pareiškėjų šiais klausimais nėra (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjų sudaryta rašytinė sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Nutraukus santuoką pareiškėjai paliktina santuokinė pavardė, pareiškėjui jo pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. M. Kauno apygardos teismui nurodo:
4.1. jog nesutinka, kad pareiškėjai liktų santuokinė pavardė – M., nes apelianto duomenimis, ji vedą palaidą gyvenimo būdą, taip juodindama pavardę bei giminystės šaknis;
4.1. įpareigoti pareiškėją grąžinti jo asmeninius daiktus, nes gyvenant kartu su pareiškėja savaime suprantama, jog jis turėjo asmeninių daiktų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime pareiškėja A. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. apeliantas sutiko, kad jai būtų palikta santuokinė pavardė, kurią ji pasiliko tik todėl, kad nereikėtų keisti visų dokumentų ir nepatirtų dėl to išlaidų;
Šalies argumentai
5.2. apeliantas nepagrįstai teigia, kad ji vedą netinkamą gyvenimo būdą, tam nepateikė jokių įrodymų;
5.3. apeliantas pats savo tyčine nusikalstama veika ir esamais teistumais bei skolomis kitiems asmenims, užtraukė gėdą ne tik jai, bet ir visai giminei;
5.4. su apeliantu po santuokos sudarymo 2018-07-20 faktiškai gyveno tik apie vieną mėnesį laiko. 2018 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje apeliantas buvo teisėsaugos pareigūnų sulaikytas ir vėliau nuteistas laisvės atėmimu ir iki šio laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę. Per šį mėnesį kartu buvo ne daugiau kaip 8 dienas, nes apeliantas vis išvykdavo paaiškindamas, jog tvarkytis kažkokių tai reikalų. Jokių jo daiktų pas ją nėra. Visus jo asmeninius drabužius ji jam nunešusi ir pasimatymo metu atidavusi Alytaus pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjai pateikė teismui 2019 m. spalio 17 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp pareiškėjos A. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo E. M., a/k (duomenys neskelbtini). abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) nutraukus santuoką palikti pareiškėjai A. M., a/k (duomenys neskelbtini), santuokos metu turėtą pavardę „M.“, pareiškėjui E. M., a/k (duomenys neskelbtini), palikti jo pavardę „M.“; 3) patvirtinti 2019-10-17 sudarytą sutartį, dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir jos turinį įtraukti į teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą tenkino visiškai.
9. Apeliantas, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka, jog pareiškėjai liktų santuokinė pavardė – M.. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto nesutikimą laiko nepagrįstu. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas pats prašė palikti pareiškėjai jos santuokinę pavardę – M., ką teismas ir padarė. Aplinkybių, kurios neegzistavo prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateikimo ir atsirado po šio pareiškėjų prašymo pateikimo teismui, ir kurios pagrįstai gali pakeisti apelianto nuomonę, apeliaciniame skunde nenurodyta. Antra, CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi, įstatymas suteikia teisę pareiškėjai pačiai apsispręsti dėl santuokinės pavardės, o pareiškėjui nesuteikta galimybė nesutikti, kad pareiškėja pasiliktų santuokinę pavardę. Išimtis numatyta tik tuo atveju, jeigu santuoka būtų nutraukta dėl pareiškėjos kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta ne dėl pareiškėjos kaltės.
10. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto reikalavimas - įpareigoti pareiškėją grąžinti jo asmeninius daiktus. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas ir nagrinėtas reikalavimas dėl apelianto asmeninių daiktų grąžinimo, todėl tokio reikalavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismas negali. Esant ginčui dėl apelianto asmeninių daiktų negrąžinimo, apeliantas turėtų reikšti savarankišką ieškinį pirmosios instancijos teismui.
11. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.