Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2020-08-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-663-749/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
A15.-663-749/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00307-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-663-749/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00307-2020-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.4.7.; 1.4.8.; 1.5.4.; 16.9.3.; 16.9.10.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J., nedalyvaujant Institucijos atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 114, 126, 127, 219.1, 219.2 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. nuo 2020 m. kovo 19 d. 23.00 val. iki 2020 m. kovo 20 d. 7.00 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijęs), parke manevruodamas automobilį atbuline eiga atsitrenkė į medį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus, vėliau važiuodamas akmenuotu keliu apgadino D. Ž. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio apsaugą ir pametė priekinio bamperio priešrūkinio žibinto groteles, apie įvykį policijai nepranešė, eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino visiškai ir parodė, kad sesei nežinant, pasiėmė jos automobilio užvedimo raktelius, pasiėmė automobilį ir važinėjo po apylinkes, Krekenavą. Tesiės vairuoti neturi, ne kartą yra baustas už vairavimą be teisės vairuoti. Krekenavos parke apsisukant, užpakaliniu bamperiu atsitrenkė į medį ir manydamas, jog niekas nesužinos, pasišalino, tačiau važiuojant dar kažkur kelyje apgadino automobilio apačią. Sesuo dabar pretenzijų nebereiškia, nes automobilį sutvarkė. Dirba.

A. J. 2020 m. liepos 1 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. kovo 19 d. vakare, tiksliai laiko neprisiminė, pasiėmė seseriai S. Ž. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, kurie buvo padėti virtuvėje ant spintelė ir su minėtu automobiliu išvažiavo į parką, nors teisės vairuoti nėra įgijęs. Parke, manevruodamas automobilį atbuline eiga atsirėmė į medžio šaką ir taip apgadino automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperį, vėliau važiuojant pametė automobilio groteles bei variklio apsaugą. Ryte grįžęs į namus automobilį pastatė prie sesers namų esančių (duomenys neskelbtini), automobilio raktus padėjo ten, iš kur juos ir paėmė. (b. l. 11)

N. S. Ž. bylos tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. kovo 20 d. išėjusi į kiemą pamatė savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį kitoje vietoje, ne ten kur ji automobilį buvo palikusi. Automobilis buvo apgadintas – nuplėšta variklio apsauga, pamestos automobilio grotelės, apgadintas galinis automobilio bamperis, žalą įvertino 50 Eur. Nurodė, kad automobilį apgadino jos brolis A. J., kuris sutvarkė jos automobilį, pretenzijų jam neturėjo (b. l. 12,13).

Motyvuojamoji dalis

Be atsakomybėn traukiamo A. J. parodymų teismo posėdžio metu, jo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų patvirtina kiti byloje esantys duomenys – policijos pareigūno R. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 19); administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3); administracinių nusižengimo registro išrašas (b. l. 4-8); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (b. l. 9-10); A. J. paaiškinimas B. l. 11); nukentėjusiosios S. Ž. paaiškinimai (b. l. 12-13); informacija apie automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14); apgadinto automobilio fotonuotraukomis (b. l. 15-18) ir kiti byloje esantys duomenys.

Iš visų byloje esančių ir pirmiau išdėstytų duomenų, o taip pat pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. iš esmės neginčijamos situacijos matyti, kad atsakomybėn traukiamas A. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijęs), parke manevruodamas automobilį atbuline eiga atsitrenkė į medį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus (nepranešęs apgadintos transporto priemonės savininkui ir policijai), vėliau važiuodamas akmenuotu keliu apgadino D. Ž. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio apsaugą ir pametė priekinio bamperio priešrūkinio žibinto groteles, apie įvykį nepranešė apgadintos transporto priemonės savininkui ir policijai, eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu, pirmiau paminėta savo veika atsakomybėn traukiamas A. J. pažeidė KET 9, 14, 114, 126, 127, 219.1, 219.2 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Atsakomybėn traukiamo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsakomybėn traukiamas A. J. padarė du (vieną neatsargų ir vieną tyčinį) administracinius nusižengimus – jis sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš jo vietos pažeisdama KET reikalavimus. Nusižengimus jis padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Atsakomybėn traukiamas A. J. dirba. Jis yra teistas, administracine tvarka bausta, ne kartą už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti, paskirtų baudų nemoka. Visos šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą A. J. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, nes jis išvadų dėl ankstesnio savo elgesio nepadarė, jis nepasitaisė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, o vietoje to padarė du naujus (vieną iš jų pakankamai pavojingą visuomenei) administracinius nusižengimus. Įvertinęs visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus bus galima pasiekti atsakomybėn traukiamam A. J. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį paskyrus baudą, atitinkančią tokios nuobaudos vidurkį, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – baudą, švelnesnę už sankcijoje numatytą tokios nuobaudos vidurkį, tačiau artimą jam.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu atsakomybėn traukiamas A. J. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, jam bauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skiriama kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių.

ANK 426 straipsnio 7 dalis suteikia teisę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Pagal šiuo metu formuojamą Lietuvos A. T. praktiką, teisė vairuoti transporto priemones gali būti atimta ir tokios teisės neturinčiam asmeniui, siekiant užtikrinti tai, kad atitinkamus pažeidimus padaręs asmuo kurį laiką negalėtų įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo konkrečiu atveju spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybėn traukiamas A. J. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį administracinius nusižengimus. Jo sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas kito asmens turtas. Esant tokiai situacijai atsakomybėn traukiamas A. J. privalėjo sustoti ir pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau jis nevykdė šios savo pareigos ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Svarbu tai, kad atsakomybėn traukiamas A. J. ne kartą baustas administracine tvarka taip pat ne kartą už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti, paskirtų baudų jis nemoka. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat siekdamas užkirsti kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J. daryti naujus panašaus pobūdžio nusižengimus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju būtina taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios trukmė yra trumpesnė už ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytą šios poveikio priemonės termino vidurkį, tačiau artima jam.

ANK 426 straipsnio 8 dalis šiuo konkrečiu atveju numato galimybę atsakomybėn traukiamam A. J., neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių, skirti dar vieną administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad atsakomybėn traukiamas A. J. automobilį panaudojo kaip priemonę nusižengimams daryti, kad anksčiau jam paskirtos baudos (be administracinio poveikio priemonių) savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo, teismas mano, jog siekiant užkirsti kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J. daryti naujus panašaus pobūdžio nusižengimus, šįkart jam būtina skirti dar vieną administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Taikydamas šią poveikio priemonę teismas pažymi, jog automobilis, kurį atsakomybėn traukiama A. J. vairavo įvykio metu, yra ne jo, šį automobilį jis pasiėmė savavališkai, nežinant automobilio savininkui, todėl realiai konfiskuoti šį automobilį nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju teismas taiko ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš atsakomybėn traukiamo A. J. išieško jo vairuoto automobilio vidutinę rinkos vertę. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), teismas iš atsakomybėn traukiamo A. J. išieško vidutinę jo vairuoto automobilio rinkos Lietuvoje kainą (su PVM) atitinkančią pinigų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir:

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti administracinę nuobaudą -1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. J. skirti galutinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalimi, A. J. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, 426 straipsnio 8 dalimi, iš A. J. valstybės nuosavybėn išieškoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (su PVM) – 1450 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt) eurų.

Išaiškinti A. J., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (D. B. A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (L. B. AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (L. B. AB (buvęs N. B. AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį: ROIK (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Išaiškinti A. J., jog automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą jis turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6610).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas