- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-345-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-0021-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016-05-06 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. V. atžvilgiu jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
T. V. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis įvykdė kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), o būtent 2016-04-10 apie 14 val. 35 min., Pasvalio raj., (duomenys neskelbtini) miestelyje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 prom. girtumo laipsnis, kas atitinka lengvą girtumą) vairavo ŽUB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruotą automobilį ,,NISSAN NAVARA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo savo veiksmais pažeidė KET 14 p. reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-05-06 nutarimą ir prašo jį pakeisti paskiriant T. V. ATPK 126 str. l d. sankcijoje numatytas administracines nuobaudas. Mano, jog teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas.
Institucija teigia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog T. V. veikoje nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. Pažymi, jog ATPK 126 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nurodyta, kad „Tikrinimas - policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas)". Institucija skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika. Teigia, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis turėtų būti svarbus tik toks, koks jis buvo transporto priemonės vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Taip pat pažymi, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis organizmo biologinėse terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Be to, Institucija skunde atkreipia dėmesį, kad asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai mažinti. Institucija tikina, jog policijos pareigūnai testą atlikto metrologiškai patikrinta technine priemone, kurios patikra galiojo, todėl šios techninės priemonės patikimumas neturėtų kelti abejonių. Byloje nėra jokių įrodymų ir skundžiamame teismo nutarime nebuvo konstatuota, jog tikrinantys pareigūnai būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintas nuostatas. Institucija atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame nutarime besąlygiškai patikimu įrodymu pripažino aukščiau minėtą specialisto išvadą dėl T. V. kraujo tyrimo ir remdamasis vien šiuo dokumentu panaikino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareikštus kaltinimus. Institucijos nuomone, šio dokumento įrodomoji reikšmė buvo pervertinta. Pažymima, kad specialisto išvadoje užfiksuotas T. V. kraujo paėmimo laikas (15 val. 20 min.), įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, yra akivaizdžiai netikslus. Nurodo, jog policijos pareigūnai T. V. testavo 14 vai. 38 min. Nustatę neblaivumą, ne mažiau nei pusvalandį vedė teisės pažeidimo duomenis į Administracinių teisės pažeidimų registrą, spausdino administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo blankus, supažindino asmenį su minėtais dokumentais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dokumentuose pasirašinėjo ir kt. Be to, surašius procesinius dokumentus, T. V. vyko iš Saločių mstl. į Pasvalį, kreipėsi į Všį Pasvalio ligoninę, kur buvo papildomai tirta jo apsvaigimo būklė. Taigi, laiko tarpas tarp policijos pareigūnų atlikto testo ir T. V. kraujo paėmimo (42 min.) nėra realus (turėjo būti gerokai ilgesnis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą T. V. atstovas D. G. teigia, jog teismas turėjo atsisakyti priimti Institucijos skundą, kadangi jį padavė asmuo, neturintis teisės paduoti. Atstovas abejoja, kad V. Mačėnas skundo padavimo dieną turėjo įgaliojimą atstovauti administracinių teisės pažeidimų bylose. Be visa ko teigia, kas apelianto argumentai padriki, nelogiški ir nenuoseklūs. Teigia, kad patys policijos pareigūnai suklydo žymėdami laiką, kadangi nušalinimo nuo vairavimo pranešime parašytas laikas 14.15 min, o tikrinimas alkotesteriu 14.38 min. ir nurodomas laikas neatitinka įvykių sekos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą.
Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnams sustabdžius T. V., pastarajam 14 val. 38 min. buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas ( 8 b. l.), nuvykus į Pasvalio ligoninę, nepraėjus valandai, t.y. 15 val. 20 min., jo kraujyje buvo rasta 0, 19 promilės etilo alkoholio ( 18 b. l.).
Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo netikėti Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje pažymėta, jog T. V. atlikus kraujo tyrimą buvo rasta 0,19 prom. etilo alkoholio, kita vertus, teismas konstatuoja, jog vadovautis tik minima išvada visiškai eliminuojant alkotesterio patikros metu užfiksuotus parodymus nėra jokio pagrindo. Juolab, jog susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis organizmo biologinėse terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Be to, teismas pažymi, kad iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, jog T. V. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams minėjo, kad ką tik buvo išgėręs giros, dėl to prašė, kad būtų leista jam pakartotinai pūsti į alkotesterį, tačiau, T. V. teigimu, policijos pareigūnai atsisakė tai padaryti ( 27 – 28 b. l.). Ar iš tiesų policijos pareigūnai nepaisė tikrinimo alkotesteriu taisyklių ir ignoravo T. V. nurodytą aplinkybę, taip pat ar pastarasis policijos pareigūnams tikrai ją minėjo, pirmos instancijos teismas neišsiaiškino, nors, kaip matyti iš to paties minėto apylinkės teismo posėdžio protokolo, teismas buvo nusprendęs policijos pareigūnus kviesti apklausai kaip liudytojus į teismo posėdį, tačiau jiems neatvykus minimų aplinkybių nebesiaiškino. Iš bylos medžiagos matyti, jog apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą nurodomi pareigūnai buvo informuoti tinkamai ( 24 – 25 b. l.), tačiau pateisinamą priežastį dėl negalėjimo dalyvauti apylinkės teismo posėdyje nurodė tik V. Š..
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teismų praktika, kuri ne tik įtvirtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau ir nurodo, jog tikrinimo alkotesteriu taisyklių nesilaikymas yra vienas iš esminių pažeidimų, darančių alkotesterio patikros rezultatus negaliojančiais. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas neištyrus visų bylai svarbių aplinkybių bei nepašalinus esančių prieštaravimų. Tik apklausus T. V. sustabdžiusius, jo patikrą atlikusius bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusius policijos pareigūnus ir pašalinus nurodytus prieštaravimus bei abejones bus galima priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
Iš naujo nagrinėjant administracinę bylą tirtinos bei vertintinos ir apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl T. V. blaivumo tikrinimo VšĮ Pasvalio ligoninėje (kraujo paėmimo) aplinkybių ir tvarkos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teismui.
Ši nutartis neskundžiama.