Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko R. S. ir įkeisto daikto savininkės J. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-20 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Litagros prekyba“ pareiškimą „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-12-09 gautas patikslintas kreditorės pakartotinis pareiškimas kuriame nurodyta, kad skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas buvo tinkamai įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl kreditorė prašė priverstinai išieškoti skolą už skolą pardavus įkeistus daiktus iš varžytynių. Skolos dydis pagal 2008-02-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08/02/25 (su visais pakeitimais ir papildymais) sudarė 78 696 Lt, 49 578,48 Lt palūkanos, 137 Lt žyminis mokestis, 2 791,47 Lt išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir 5 proc. palūkanos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atskiraisiais skundais skolininkas R. S. ir įkeistų daiktų savininkė J. S. prašė Klaipėdos miesto apylinkės 2011-12-20 nutartį panaikini ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl 2011-09-15 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo iš J. S., todėl procesas dėl skolos išieškojimo iš apeliantės neįsiteisėjus sprendimui negali būti pradėtas vykdyti, nes bus pažeistos jos teisės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008-02-25 tarp kreditorės UAB „Litagros prekyba“ ir skolininko R. S. sudaryta prekių pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią kreditorė pardavė medžiagas, o skolininkas sutarties nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Prievolės pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu 03120090003704 buvo įkeistas R. S. ir J. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Skolininkui nevykdant sutarties, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-20 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus.

Apeliantai prašė panaikinti skundžiamą nutartį, motyvuodami tuo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl 2011-09-15 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo iš J. S., todėl procesas dėl skolos išieškojimo iš apeliantės neįsiteisėjus sprendimui negali būti pradėtas vykdyti, nes bus pažeistos jos teisės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2011-09-15 sprendimo matyti, kad teismas nagrinėjo kreditorės ieškinį, pareikštą J. S., dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytą laidavimo sutartį. Ginčijama 2011-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra priimta civilinėje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad minėtose civilinėse bylose skiriasi skolų išieškojimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad LR CK 6.70 str. nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Taigi tą pačią prievolę galima užtikrinti keliais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Nagrinėjamu atveju 2008-02-25 pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui užtikrinti šalių buvo susitarta dėl R. S. ir J. S. turto hipotekos bei su J. S. sudaryta laidavimo sutartis. Kai sutartinės hipotekos šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.). Pažymėtina, kad kreditorė taip pat turi teisę reikalauti, kad laiduotoja, kaip solidarus bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, tačiau ši teisė neriboja kreditorės galimybės gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto. Dėl sutartinės hipotekos tarp šalių nėra ginčo, hipoteka yra teisėta ir gali būti vykdoma skolai grąžinti. Taigi civilinėse bylose skiriasi skolų išieškojimo pagrindai, procesas dėl skolos išieškojimo pagal hipotekos lakštą yra galimas net ir neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011-09-15 sprendimui dėl skolos priteisimo iš J. S..

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. S. bei J. S. po 200 Lt kreditorei UAB „Litagros prekyba“ atstovavimo išlaidoms atlyginti.