Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. gynėjo Sergejaus Korznikovo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam skirta dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-01-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme ir G. V. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. K., jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. K. 2008 m. gegužės 13 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus – M. S. (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris įsibrovė į J. D. priklausantį namą, panaudodami fizinį smurtą, o būtent – pakaitomis M. K. ir G. V. laikydami nukentėjusiajam J. D. rankas, tuo sukeldami fizinį skausmą ir atimdami galimybę priešintis, kartu su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus – M. S. (duomenys neskelbtini) iškraustydami J. D. mūvėtų kelnių kišenes, pagrobė 27 litus, padarydami nukentėjusiajam J. D. 27 Lt žalą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 180 str. 2d. numato atsakomybę už plėšimą, padarytą įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog G. V. plėšimo būdu užvaldė J. D. turtą, tačiau gynėjas nesutinka su veikos kvalifikacija pagal plėšimo įsibraunant į patalpą požymį.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė veikos padarymo aplinkybes ir G. V. veiką pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikavo teisingai. Įrodyta, jog G. V. kartu su M. K. bei su asmeniu, neturinčiu amžiaus atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus nukentėjusiojo J. D. turtą pagrobė įsibrovę į patalpą – J. D. gyvenamąjį namą, pavartodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis. Kad G. V. padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo J. D., pačių G. V., M. K. ir M. S. parodytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nurodyti nuosprendyje.

Apeliacinio skundo argumentas, kad G. V. su bendrininku pas nukentėjusįjį ėjo pasiskolinti pinigų ir tik būnant namo viduje jiems kilo mintis pagrobti pinigus, nepagrįstas ir atmestinas. Nors teisiamajame posėdyje G. V. ir M. K. teigė, jog G. V. pasiūlymu ėjo pas J. D. pasiskolinti pinigų, M. S. nurodė, jog į svečius, tačiau šiuos jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. G. V., M. K. ir M. S., o taip pat ir nukentėjusiojo J. D. parodymai patvirtina, jog G. V., M. K. ir M. S. į nukentėjusiojo J. D. gyvenamąjį namą pateko be nukentėjusiojo valios, patekę į namo vidų betarpiškai priėjo prie lovoje miegančio nukentėjusiojo, jį laikė, pakaitomis krėsdami jo rūbų kišenes, batus, patalynę, lovą, reikalavo pinigų, ieškojo jų kitame kambaryje. Tai rodo, jog apeliantas G. V., patekdamas į nukentėjusiojo namus, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, o ne pasiskolinti pinigų. Tą patvirtina ir nukentėjusiojo J. D. parodymai, jog paskolinti pinigų vaikinai neprašė, tačiau sukeldami skausmą laikė rankas, apkraustė kišenes, patalus, kur jis gulėjo, kitus kambarius.

Iš ikiteisminio tyrimo apklausos protokolų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu G. V. paaiškino, jog žinojo, kad J. D. gali turėti pinigų, manė, kad J. D. namuose miegos, o jie pasiims jo pinigus. (T. 2, b.l. 47). Analogiškai aiškino ir M. K. (T.2, b.l. 36-37). G. V., M. K. ir M. S. versijos apie apsilankymo pas J. D. tikslą, neva, pasiskolinti pinigų ar nueiti į svečius, atsirado vėliau, jos nenuoseklios ir vertintinos kaip teisme pasirinkta gynybos taktika, siekiant švelnesnės atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog G. V. įsibrovė į J. D. namus, kad pagrobtų jo pinigus.

Bausmė G. V. paskirta tinkamai, ji atitinka bendruosius bausmių skyrimo nuostatus bei BK XI skyriaus normų, numatančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, reikalavimus. Už BK 180 str. 2d. numatytą nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 7 metų. Teismas G. V. skyrė bausmę sankcijos ribose. Į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę jog G. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, į nuteistojo jauną amžių, teismas atsižvelgė. Nors sunkesnių pasekmių nukentėjusiajam šiuo nusikaltimu nesukelta, tačiau BK 180 str. 2d. numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. G. V. nusikalto jau būdamas teistas už sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, charakterizuojamas neigiamai, o tai rodo, jog nuteistasis reikiamų išvadų nedaro. Teismas G. V. skyrė bausmę, švelnesnę už numatytą BK 180 str. 2 d. sankcijos bausmės vidurkį. Skirdamas jam galutinę bausmę, teismas taikė palankesnę bausmių subendrinimo taisyklę, t.y., dalinį bausmių sudėjimą bei pridėjo mažesnę dalį ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Labiau švelninti G. V. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį ar jį naikinti nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. V. gynėjo Sergejaus Korznikovo apeliacinį skundą atmesti.