- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e1-1300-939/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50108-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- E. K.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 9 val. 30 min. gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, tai yra paėmęs medžio pagalį, metė į motiną J. K., pataikydamas į nugaros sritį, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.
E. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena su motina J. K. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 9 val. išgėrė alkoholio. Tada su motina susiginčijo, dėl paliktų pravirų lauko durų. Jis motinai liepė uždaryti duris, tačiau ši jų neuždarė. Tuo metu jis dėjo į pečiuką malkas, o motina J. sėdėjo ant lovos, į jį kairiuoju šonu. Jis buvo taip supykęs, kad paėmė vieną malką ir metė į motiną, šiai pataikė į kairįjį šoną, dėl to galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 80-81).???.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji J. K. parodė, kad jos sūnus E. K. gyvena su ja. Sūnus nuolat vartoja alkoholį, vedasi draugus į namus, konfliktuoja, ją veja iš namų. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 9.30 val. ji pradarė namo duris, kad pareitų katinas. Sūnus, tai pamatęs, labai susinervino ir ėmė ant jos šaukti. Ji tuo metu buvo kambaryje, prie savo lovos, o jis stovėjo prie pečiaus. Prie pečiaus buvo pridėta medžio pagalių deginimui, jis vieną iš jų pasiėmė ir metė į ją. Mestas pagalys jai pataikė į nugaros sritį, tuo metu ji toje vietoje pajuto didelį skausmą, sužalojimų nepatyrė. Tada jis pasiėmė kitą pagalį ir norėjo juo jai mesti, bet ji pradėjo garsiai šaukti, kad jis išdaužys langą. Po jos riksmų jis šiek tiek apsiramino, ją apšaukė ir nuėjo į savo kambarį. Sūnaus toks elgesys kartojasi ne pirmą kartą, jis nuolat ją varo iš namų, stumdo, bet ji niekada į policiją nesikreipė. Medikų pagalbos atsisako ir vykti atlikti medicininę ekspertizę atsisako, civilinio ieškinio byloje nereikš, neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 9, 31).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas medinis pagalys, kuris yra 40 cm ilgio, 15 cm pločio, kurį savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusioji J. K. (b. l. 51-52).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad E. K. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0230, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,34 promilės girtumas (b. l. 65).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis E. K. neblaivus tyčia metė medžio pagalį į motiną J. K., pataikydamas į nugaros sritį, taip nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (nukentėjusiajai vieną kartą pataikyta į šią mestu mediniu pagaliu), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – kartu su juo gyvenančią motiną. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis E. K. neteistas (b. l. 57), baustas administracine tvarka (b. l. 58-60), nedirba (b. l. 63), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 86-90). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas 2020 m. gruodžio 28 d., nukentėjusioji nurodė, jog neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, E. K. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 13.00 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 10.45 val. (b. l. 68, 70) (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis) (b. l. 84-85).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. (1 parą), E. K. išbūtą laikinajame sulaikyme, jį prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.