Šiaulių apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovui gydytojui psichiatrui A. R.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-17516-772/2018 pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės prašymą dėl priverstinio gydymo termino nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6. Byloje nustatyta, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė kreipėsi į teismą, prašydama teismo leisti 6 mėnesius priverstinai gydyti N. S., ir nurodė, kad N. S. daug metų serga (duomenys neskelbtini), nesilanko pas psichiatrą, ambulatoriškai nesigydo, paūmėjimų metu nuolat atvežama į psichiatrijos kliniką GMP dėl neadekvataus ir agresyvaus elgesio. Nurodė, kad N. S. gyvena su 95 m. amžiaus seneliu, 7 m. amžiaus sūnus gyvena su močiute. N. S. nedirba, jai nustatytas 40% darbingumo lygis. Pareiškėja taip pat nurodė, kad paskutinį kartą pacientė stacionariai buvo gydyta nuo 2018-09-28 iki 2018-09-30, nuo 2018-11-07 iki 2018-11-09, paskutinį kartą priverstinai buvo gydyta nuo 2018-04-30 iki 2018-06-01, nuo 2018-11-15 iki 2018-12-15.

7. Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pripažino N. S. ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių srityje, dalyvavimo ūkinėje-komercinėje veiklos srityje. Teismas pripažino N. S. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje-sveikatos priežiūros srityje.

8. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos prašymą ir N. S. nuo 2018-11-15 pradėtą priverstinį hospitalizavimą pratęsė iki 2018-05-15 (iki 6 mėnesių). Apeliantė N. S. su šia teismo nutartimi nesutinka ir pateikė atskirąjį skundą.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis neskundžiama, todėl apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens pareikštą atskirąjį skundą turi būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka. Atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje paduotas dėl teismo nutarties, kuria sprendžiamas vienos iš pagrindinių asmens teisių – teisės į laisvę ir asmens neliečiamumą, klausimas. Atsižvelgiant į šio klausimo svarbą, vien tai, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka dėl būtinybės užtikrinti proceso operatyvumą, nesudaro prielaidų užkirsti suinteresuotam asmeniui (pacientui) kelią siekti, kad priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacinės instancijos teismo.

10. Pareiškėja VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodė, kad N. S. neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą, kadangi ji 2018 m. liepos 10 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta ribotai veiksnia. Tačiau nesutiktina ir su šiuo pareiškėjos argumentu. CPK 296 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo. CPK 315 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Iš 2018 m. liepos 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad N. S. buvo pripažinta ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių srityje, dalyvavimo ūkinėje-komercinėje veikloje srityje. Teismas taip pat pripažino N. S. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje-sveikatos priežiūros srityje. Pagal CK 2.11 str. 2 d. teismas sprendime turi nurodyti baigtinį sąrašą sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, taigi, N. S. veiksnumas buvo apribotas tik aukščiau nurodytose srityse. Atsižvelgiant į išdėstytą pripažintina, kad N. S. veiksnumas teisinių santykių srityje nėra apribotas, todėl nagrinėjamu atveju ji turėjo teisę teikti atskirąjį skundą.

11. LR CK 2.26 straipsnis, reglamentuojantis fizinio asmens laisvės apribojimo atvejus, numato, jog asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitaliazcijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (CK 2.26 str. 4 d.).

12. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 27 straipsnyje numatyta, jog asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą gali priverstinį paciento hospitalizavimą ir priverstinį gydymą nutraukti arba pratęsti, bet kiekvieną kartą ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagal gydančiojo psichiatro rekomendaciją psichiatrijos įstaigos administracija paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą turi teisę nutraukti ir anksčiau (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 str. 2, 3 d.).

13. Posėdžio apeliacinėje instancijoje metu apeliantė N. S. ir jos atstovė advokatė atskirąjį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Apeliantė N. S. paaiškino, kad jaučiasi sveika, nori grįžti dirbti ankstesnę darbovietę, kurioje dirbo valytoja, prašo leisti gydytis ambulatoriškai. Apeliantės atstovės nuomone, nėra pagrindo tęsti N. S. gydymo ligoninės stacionare, nes ji savo veiksmais nesukelia žalos nei sau, nei aplinkiniams; priverstinis gydymas yra užsitęsęs pernelyg ilgai, mano, kad N. S. galima išleisti gydytis ambulatoriškai.

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantės (pacientės) N. S. psichikos būklę vertino gydytojų komisija, kurios 2018-12-13 išvadoje nurodyta, jog N. S. serga psichikos liga –(duomenys neskelbtini). Psichikos būklės pagerėjimas nežymus. Savo elgesiu, veiksmais pacientė kelia pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Išvadoje nurodyta, kad reikalinga tęsti gydymą psichiatrijos ligoninėje.

15. Posėdžio metu apeliacinėje instancijoje pareiškėjos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovas paaiškino, kad pacientė į gydymo įstaigą buvo atvežta sujaudinta, agresyvi; pradėjus gydymą, pavojingumas per keletą dienų išnyksta; nagrinėjamu atveju liga jau yra pažengusi ir reikia ilgo gydymo, todėl prašo teismo leidimo gydyti pacientę šešis mėnesius stacionare; ilgas gydymas yra naudingas pačiai pacientei, nes sustabdo ligos progresavimą; pacientė namuose nesigydo, reikia prižiūrėti, kad ji vartotų vaistus; pacientės elgesys neprognozuojamas, skyriuje ji elgiasi gerai, tačiau turi būti vertinami ir ankstesni duomenys apie pacientės elgesį, kuomet ji išsakydavo kliedesius aplinkinių atžvilgiu, kviesdavo policiją; toks elgesys kartosis; liga yra gydoma, vaistai padeda, jie užtikrina geresnę paciento būseną ilgesniam laikotarpiui.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino faktų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos išvadas dėl apeliantės psichikos būklės ir keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti teismui pateikta gydytojų komisijos išvada. Tokių duomenų nenustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga taip pat yra ta aplinkybė, kad apeliantė N. S. yra pripažinta ribotai veiksnia sveikatos priežiūros srityje, o teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis byla dėl rūpintojo N. S. paskyrimo neišnagrinėta, apeliantės atstovė nurodė, kad posėdis byloje paskirtas 2019-03-25. Tai reiškia, kad N. S. negeba įvertinti savo sveikatos būklės, reikalinga, kad kitas asmuo užtikrintų pastovią priežiūrą, įvertintų riziką dėl ligos paūmėjimų, todėl šiuo metu nėra galimybės leisti N. S. gydytis ambulatoriškai.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o teismo nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, nurodant, kad priverstinis hospitalizavimas pratęsiamas iki 2019-05-15 (CPK 276, 337 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę teismo nutarties dalį, nurodant, kad priverstinis hospitalizavimas pratęsiamas „iki 2019-05-15, 13:48 val., tai yra iki (6 šešių) mėnesių“.