Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, atsakovui R. Ž., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį vaiko drabužiams, avalynei, higienai reikia 150 Eur, maistui 150 Eur, vaistams 10 Eur, žaislams 20 Eur. Taip pat pažymėjo, kad vaikas neužilgo eis į darželį, kuris kainuos apie 40 Eur. Nurodė, kad gyvena pas tėvus, todėl prisideda apie 20 Eur už komunalines paslaugas. Nurodė, kad turi dalį žemės, nuomos tėvams nemoka. Patvirtino, kad uždirba minimalų atlyginimą - 380 Eur. Jos specialybė - želdininkystė. Nurodė, kad neturi galimybės kitą darbą susirasti, nes dirba pamainomis, o vaiką prižiūri močiutė. Pažymėjo, kad, kai vaikas pradės lankyti darželį, nuo rudens ieškos papildomo darbo. Patvirtino, kad daugiau išlaikytinių neturi. Nuo 2017 m. sausio 1 d. su atsakovu gyvena atskirai. Nurodė, kad šiuo metu dėl bendravimo tvarkos su vaiku konfliktų nekyla, tačiau nori būti garantuota, kad vaikas grįš laiku iš atsakovo.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad A. M. ir R. Ž. turi nepilnametį sūnų E. Ž., gimusį 2014-06-04. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiuo metu A. M. kartu su mažamečiu sūnumi Eriku gyvena kartu su tėvais, name Kumečių k., Šakių r. sav. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai Margaritai Jakštienei. Namas yra su visais patogumais, švaru, tvarkinga. Nepilnamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Artimiausiu metu ieškovė planuoja gyventi su mažamečiu vaiku name, adresu: Nemuno g. 40, Kriūkų mstl., Šakių r. sav. Pirmajame namo aukšte yra buvusi parduotuvė, antrasis aukštas yra įrengtas ir tinkamas gyventi. Namuose tvarkinga, švaru, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiui vaikui. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. A. M. dirba (duomenys neskelbtini), pardavėja. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 380 Eur atskaičius mokesčius. Darbo pobūdis: slenkantis grafikas (trys darbo dienos, trys laisvos dienos). Kol moteris būna darbe, sūnų prižiūrėti padeda ieškovės motina. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio berniukas užregistruotas lankyti darželį (duomenys neskelbtini). Moteris teigė, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio su atsakovu kartu negyvena. Jis aplanko sūnų, kartais pasiima vienai dienai pas save. Tėvas yra atvežęs vaikui sauskelnių, davęs keletą kartų po 20 Eur. R. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl skyrius pateikti duomenų apie atsakovą negali. A. M. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo yra atitinkantis vaiko interesus. Skyriaus nuomone, nepilnamečio E. Ž. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams skyrius nėra gavęs. Taip pat nustatytina bendravimo tvarka, siekiant užtikrinti geriausius Eriko interesus, jaučiant abiejų tėvų dalyvavimą bei auklėjimą jo gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, atsakovo bei Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS paaiškinimais, kad nepilnametis vaikas E. Ž. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, teismas sprendžia, jog nepilnamečio E. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove A. M., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui E. Ž. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nesutinka su prašoma vaiko išlaikymui suma ir nurodė, kad sutinka mokėti po 100 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų P. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui kas mėnesį moka po 90 Eur. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 20). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas turi automobilį „Ford Mondeo“ (b. l. 25). „Sodros“ duomenimis atsakovas R. Ž. yra dirbantis (b. l. 26), gauna minimalias pajamas, apie 400 Eur per mėnesį. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 1/3 dalį žemės sklypo, kurio viso bendras plotas 2,5500 ha (b. l. 22-23). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė turi automobilį „Peugeot 206“ (b. l. 24). „Sodros“ duomenimis atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-33), jos pajamos per mėnesį yra 380 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016-11-12 sudarė vartojimo kredito sutartį televizoriaus įsigijimui, už kurį kas mėnesį turi mokėti po 30,48 Eur iki 2018-11-30.

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikui bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo suma yra 260 Eur ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko E. Ž. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017-04-18) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. M.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą tenka atsakovui. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus E. Ž., nevykdė nuo 2017-01-01, kai pradėjo gyventi atskirai nuo ieškovės, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nuo 2017-01-01 iki ieškinio padavimo teismo dienos.

Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas E. Ž. nuo 2017-01-01 iki 2017-04-18 (ieškinio pateikimo teismui dienos). Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 150 Eur kas mėnesį, tačiau teismas mano, kad 130 Eur suma laikytina pagrįsta, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017-01-01 iki 2017-04-18, iš viso sudaro 464 Eur (3 mėn. x 130 Eur + 74 Eur (už balandžio mėn. 17 dienų (130 / 30 x 17)).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu jo vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, šalys santuokos sudarę nebuvo, bendravimo tvarka su vaiku nenustatyta, todėl ieškovė prašo nustatyti šią tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad būtų geriausia, jeigu nebūtų nustatyta bendravimo tvarka, o su vaiku galėtų bendrauti bet kada, kai susitars su ieškove dėl susitikimo su vaiku. Iš byloje esančių duomenų teismui nėra jokio pagrindo spręsti apie ieškovės galimai sudaromas kliūtis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šalių vaikas su tėvu bendrauja nekliudomai. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neatitiktų šalių nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų jo interesų. Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, šalys nurodė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendraus nevaržomai ir ieškovė tam neprieštaraus, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendraus šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-29 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-1575-6529, kurio pagrindu ieškovei A. M. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-05-12 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-5839, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro - 115,80 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 87 procentais (iš prašomo 150 Eur sumos vaiko išlaikymui, priteistina 130 Eur suma), iš atsakovo valstybei priteistina – 100,75 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 46 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 130 Eur = 1560 Eur x 3 % = 46 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 20 Eur žyminis mokestis už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (464 Eur x 3 % = 14 Eur, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį - ne mažiau 20 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat 41 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 107 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 4,05 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 3,52 Eur (4,05 x 87 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387 - 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, CK 3.146 - 3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2017-04-18 iki vaiko pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai A. M..

Ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti sūnaus E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui E. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi E. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus šalių susitarimu.

Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminio mokesčio ir 3,52 Eur (tris eurus penkiasdešimt du centus) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,75 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis centus) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.