Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2 kartus:

1) 2002-05-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d., 227 str., 42 str. paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

2) 2012-06-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. paskirta subendrinta 6 mėn. viešųjų darbų bausmė, kuri 2012-09-25 teismo nutartimi pakeista į 20 parų arešto bausmę, bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-894-776/2013 medžiaga

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., 2013 m. gegužės 19d., apie 12.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodamas rankos delnu vieną kartą nukentėjusiajai J. S. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, J. R., 2013 m. gegužės 19d., apie 12.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmęs nuo stalo du peilius ir pridėdamas juos J. S. prie kaklo, grasindamas žodžiu – sakydamas, kad papjaus, sudarė nukentėjusiajai J. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo J. R. apklausos protokolu (42-43 b. l.), kuriame užfiksuota, jog kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro gėrė su draugais, kurių asmens duomenų nežino. 2013-05-19 gėrė su sugyventine, J. S., kaimynu Juozu, truputį gėrė alaus ir sugyventinės sūnus A. S., gėrė namuose (duomenys neskelbtini). A. S. išgėręs alaus išėjo, taip pat išėjo ir kaimynas. Įvyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės, tuo metu supykęs sudavė vieną kartą rankos plaštaka sugyventinei per veidą. Pridėti sugyventinei prie kaklo du peilius ir grasinti nužudyti, galėjo, kadangi prieš ją ir anksčiau smurtavo bei grasindavo nužudyti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusiosios J. S. apklausos protokolais (16-17, 20-21 b. l.), kuriuose užfiksuota, kad 2013-05-19 apie 12.30 val. būnant namuose, išgertuvių metu sugyventinis J. R. dėl to, kad jam nukentėjusioji neleido pasimylėti, iš rankos smogė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei, paėmęs nuo stalo du virtuvinius peilius, pridėjo J. S. prie kaklo ir grasino nužudyti. Ji išsigando ir mano, kad grasinimai buvo realūs. J. R. nebe pirmą kartą sužaloja ją, todėl ir išsigando jo tokių grasinimų. Policiją iškvietė sūnus A. S., kuris matė konfliktą. Atvykę policijos pareigūnai, J. R. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Papildomos apklausos metu J. S. papildomai nurodė, kad sugyventinis J. R. jai rankos plaštaka sudavė vieną kartą per veidą, sukeldamas skausmą. Pridėjęs du virtuvinius peilius J. S. prie kaklo, J. R. sakė, kad papjaus. Kadangi sugyventinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, ji labai išsigando, pradėjo verkti, sakė J. R., kad nieko nedarytų, kad ji bijo peilių, kad negrasintų jai. Ji sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

2013-05-19 J. S. protokolu – pareiškimu (3 b. l.), iš kurio matyti, kad 2013-05-19 apie 12.30 val. būnant namuose, išgertuvių metu sugyventinis J. R., dėl to, kad jam neleido pasimylėti, iš rankos smogė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą bei paėmęs nuo stalo du virtuvinius peilius, juos pridėjo jai prie kaklo ir grasino nužudyti. Pareiškėja išsigando ir mano, kad grasinimai buvo realūs.

2013-05-19 įvykio vietos apžiūros protokolu (5-7 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jos požymiai. Atlikus apžiūrą buvo paimti du peiliai.

Daiktų apžiūros protokolu (8-9 b. l.), kuriame nurodyta įvykio vietos apžiūros metu paimtų dviejų peilių apžiūra.

Liudytojo A. S. apklausos protokolu (22-23 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2013-05-19 dienos metu pas juos namuose jis, jo mama J. S., patėvis J. R. ir kaimynas gėrė alkoholį. Išgėręs alaus jis išėjo į parduotuvę „Tau“ dar nusipirkti alaus kokteilio. Jam būnant parduotuvėje, paskambino mama ir pasakė, kad patėvis J. R. grasina, buvo pridėjęs peilius prie kaklo. Mama pasakė, kad iškviestų policiją. Jis paskambino trumpuoju numeriu 022 ir pranešė apie konfliktą namuose. Einant namo iš parduotuvės privažiavo policija. Policijos pareigūnai paklausė, kas vyksta. Jis pasakė, kad patėvis grasina mamai. Policijos pareigūnai nuvyko į jo namus ir jis matė, kaip policijos pareigūnai išsivedė ir įsisodino patėvį į automobilį ir išsivežė. Po kiek laiko sulaukė mamos skambučio, kad grįžtų į namus, nes patėvį išvežė policija.

Liudytojo V. P. apklausos protokolu (24-25 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2013-05-19 dirbant ekipaže Alksna - 53 kartu su patruliu A. J. apie 13.00 val. buvo gautas iš Šiaulių AVPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girtas vyras grasina sugyventinei su peiliu. Atvykus 13.10 val. į minėtą vietą, namo kieme sulaikė girtą J. R., su vyno buteliu rankoje. Kolega patrulis A. J. liko su sulaikytu asmeniu automobilyje, o jis nuėjo apsiklausti sugyventinės. J. S. sutiko namo laiptinės antrame aukšte. Pastaroji buvo akivaizdžiai girta, kalbant jautėsi labai stiprus alkoholio kvapas. Ji buvo susijaudinusi, išsigandusi. Pastaroji teigė, kad sugyventinis J. R. grasino papjauti su peiliais. Prašė sugyventinį išvežti ir nepaleisti kol neišsiblaivys. Smurto žymių ant J. S. nesimatė, bet sakė, kad J. R. trenkė iš rankos plaštakos vieną kartą per veidą, čiupo du peilius, pridėjo abu prie kaklo ir sakė, kad papjaus. Namuose grumtynių požymių nesimatė. Jis suteikė informaciją, kur gali kreiptis pagalbos patyrę smurtą. Sulaikytas J. R. elgėsi ramiai.

Asmens blaivumo testu (29 b. l.), iš kurio matyti, kad 2013-05-19, 13.31 val. J. R. nustatytas 3.62 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo J. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y. nustatyta, jog kaltinamasis vieną kartą rankos delnu suduodamas J. S. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad kaltinamasis iš karto po fizinio smurto panaudojimo, kai fizinį smurtą kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją anksčiau, žinodamas, kad namuose nieko be jo ir nukentėjusiosios nėra, paėmęs nuo stalo du peilius ir pridėdamas juos J. S. prie kaklo, grasindamas žodžiu – sakydamas, kad papjaus, sudarė nukentėjusiajai J. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. J. R. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai ir panaudotas psichologinis smurtas prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., padarymą skirti J. R. arešto bausmę 20 parų, o už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje padarymą – skirti arešto bausmę 30 parų. Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Kaltinamasis J. R. neprieštarauja prokuroro siūlymui baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi sutiko, prašė skirti mažesnę bausmę (78 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. R. padarė du nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 2012-06-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, minėtas nusikalstamas veikas įvykdė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, bausmę atliko, teistumas neišnykęs (59-61, 63-65, 66-67 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažintinas recidyvistu. Turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (70-72 b. l.), nedirba, registruotas darbo biržoje (73, 74 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (56 b .l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro ligų registre neįrašytas (57 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (58 b. l.), turi vieną pilnametį vaiką (52-54 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, nebe pirmą kartą naudoja fizinį ir psichologinį smurtą sugyventinės atžvilgiu (69 b. l.), 2012-06-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės tikslai nepasiekti, nes kaltinamasis nepasitaisė ir toliau daro tapačias nusikalstamas veikas tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl įvertinus tai bei, atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teismas mano, jog J. R. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamiausia bausmė – areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgiant į tai bei, įvertinus jau aukščiau minėtus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad J. R. sutinka su arešto bausme, kad prokuroras prašo skirti bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, artimą minimumui, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo mažinti prokuroro siūlomos paskirti bausmės dydžio, todėl kaltinamajam J. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina prokuroro prašoma 20 parų arešto bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje padarymą – skirtina 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir paskirtina galutinė bausmė – 30 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-05-19 13.10 val. iki 2013-05-21 12.15 val. (26-27, 30 b. l.) (2 paros), laikant, kad atliktos 2 paros arešto.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo J. R. suėmimo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (49-51 b. l.) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie psichologinį smurtą patyrusio asmens – nukentėjusiosios J. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, ir įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (46-47 b. l.), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam arešto bausmę - 20 parų, bausmę atliekant areštinėje;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam arešto bausmę - 30 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 30 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-05-19 13.10 val. iki 2013-05-21 12.15 val. (2 paros), laikant, kad atliktos 2 paros arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. R. suėmimo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimą nesiartinti prie psichologinį smurtą patyrusio asmens – nukentėjusiosios J. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, ir įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – du peilius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.