Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2015-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-161/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
1-64-161/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Zarembienė
Kaltinamasis
T. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-161/2015(Proceso numeris 1-88-1-00918-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.10.1. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 9 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

T. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. C. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei grasino nužudyti žmogų, o būtent:

2014 m. gruodžio 7 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,86 promilės girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą savo sugyventinei S. K., tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, po ko paėmęs kirvį priėjo prie nukentėjusiojo D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., bei sakydamas žodžius, „jeigu jis pasakys ką nors, tai gaus kirviu per galvą“, po pasakytų žodžių, jis padėjo kirvį ir paėmė virtuvinį peilį bei prikišo jį nukentėjusiajai S. K., gim. (duomenys neskelbtini)., sakydamas žodžius „tu nesikišk“, tuo savo aukščiau nurodytais veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam D. K. ir nukentėjusiajai S. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino juos nužudyti

Kaltinamasis T. C. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 7 d., apie 18 val., jis kartu su savo sugyventine S. K. gėrė alų. Jis su S. gyvena kartu 5 mėnesius. Jis pyksta ant sugyventinės, kad ši vartoja alkoholį, nors turi gerti stiprius vaistus nuo nervų. Ji tų vaistų negeria. Todėl tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir vieną kartą delnu sudavė jai į veidą. Po to tarp jo ir D. K. kilo konfliktas. Tuomet jis pasiėmė kirvį. Ar jis jam grasino kirviu, pasakyti negali, nes to neatsimena. Taip pat negali pasakyti, ar peiliu grasino S. K.. Buvo išgėręs alkoholio, todėl ne visas aplinkybes atsimena. Dėl to kas įvyko, gailisi, pažada ateityje daugiau nesmurtauti (b.l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. C. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2014 m. gruodžio 7 d. kartu su sugyventiniu T. C. ryte, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) pavartojo alaus. Po to T. C. išėjo pas draugus, o ji liko namuose. Į namus grįžo apie 14 val. Vakare apie 21 val. virtuvėje be jokios priežasties T. C. vieną kartą delnu trenkė jai per veidą sukeldamas fizinį skausmą. Viskas vyko jos mažamečių dukrų akivaizdoje. Sūnus D. K. bandė ją užstoti, sakydamas T. C., kad šis nelįstų prie jos. Tačiau T. C. paėmė šalia krosnies gulėjusį kirvį ir priėjęs prie sūnaus pasakė, kad jeigu jis kažką pasakys, tai gaus su kirviu per galvą. Sūnus iš išgąsčio pradėjo rėkti „T., ką tu darai“. T. C. tada šiek tiek aprimo ir padėjo kirvį prie krosnies. Taip pat be jokios priežasties T. paėmė virtuvinį peiliuką ir prisiartinęs prie jos dukros S. prikišo peilį prie kaklo, sakydamas, kad tu man daugiau nieko neaiškink ir nevadovauk. Jos sūnus D. K. visą tai matęs iškvietė policiją. Ji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 17, 18).

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2014 m. gruodžio 7 d. vakare, apie 21 val., jų namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties mamos sugyventinis T. C. vieną kartą delnu sudavė mamai per veidą. Kadangi viskas vyko jo akivaizdoje, jis bandė užstoti mamą, sakydamas T. C., kad jis nelįstų prie mamos. Tačiau T. C. paėmė šalia krosnies gulėjusį kirvį ir priėjęs prie jo pasakė, kad jeigu jis kažką tai pasakys, tai gaus su kirviu per galvą. Jis labai išsigando T. C., nes T. C. rankoje laikė kirvį, todėl iš išgąsčio pradėjo rėkti sakydamas „T., ką tu darai“. Tuomet T. šiek tiek apsiramino ir padėjo kirvį į šalį, prie krosnies. Jo sesuo S. K. bandė užstoti mamą, sakydama T., kad jis nelįstų prie mamos, tada šis paėmė virtuvinį peilį ir prikišo S. prie kaklo sakydamas, kad tu nesikišk. Jis tuomet iškvietė policiją (b.l. 22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas kirvis ir peilis, kurie apžiūrėti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialią saugyklą (b.l. 10-15).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014 m. gruodžio 7 d., policiją kvietė D. K. adresu (duomenys neskelbtini) dėl motinos S. K. sugyventinio T. C. smurto prieš jo motiną bei grasinimų (b.l. 4, 5).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad T. C. nustatytas 1.86 promilės girtumas (b.l. 6).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis T. C. 2014 m. gruodžio 7 d. mušdamas sukėlė sugyventinei S. K. fizinį skausmą, o paėmęs kirvį bei nukentėjusiajam D. K. sakydamas žodžius, „jeigu jis pasakys ką nors, tai gaus kirviu per galvą“, taip pat paėmęs virtuvinį peilį bei prikišęs jį nukentėjusiajai S. K., sakydamas žodžius „tu nesikišk“, sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti ir šios dvi nusikalstamos veikos pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 2 d. ir LR BK 145 str. 1 d. Nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis T. C. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 45-47).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. T. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. T. C. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). T. C. teisiamas pirmą kartą, šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje (b.l. 43). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų aplinkybes ir jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmė, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., T. C. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., T. C. taikytas sulaikymas (b.l. 31, 36) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 66 str. 2 d.).

Kadangi T. C. nusikalstamas veikas padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam T. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, baigtina taikyti (LR BPK 307 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis ir peilis, saugomi Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate (kvito serija BBB Nr. URPK000266), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai S. K. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti T. C. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant T. C. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeistai gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai per šešių mėnesių laikotarpį išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skirti T. C. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti T. C. sulaikymą nuo 2014-12-07 iki 2014-12-08, t.y. vieną sulaikymo dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, baigti taikyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį ir peilį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate (kvito serija BBB Nr. URPK000266), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai S. K..

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Zarembienė