- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1-1515-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71828-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis individualioje (duomenys neskelbtini) įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2015 m. gruodžio 31 d., apie 09.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su motina Janina G. Š. metu, kambaryje, du kartus abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir smaugė nukentėjusiąją, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nariui - motinai Janinai G. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Taip M. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat jis 2015 m. gruodžio 31 d., apie 13.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,11 prom. girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje sugriebė nukentėjusiąją Janiną G. Š. už rūbų ir abiem rankomis laikydamas, ne mažiau trijų kartų, koja sudavė smūgius nukentėjusiajai į kojas, o jai išbėgus į buto koridorių, vėl ją sugrėbė už rūbų ir, laikydamas abiem rankomis, kojomis sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajai į kojas, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nariui - motinai Janinai G. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Taip M. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
M. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena Vilniuje, L. (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama Janina G. Š.. Butas yra 4 kambarių, jis gyvena ir dirba viename kambaryje, mama gyvena kituose. 2015 m. gruodžio 31 d. ryte, apie 9.00 val. su motina Janina G. Š. buvo virtuvėje, sėdėjo, pusryčiavo, kalbėjosi. Jis motinos paprašė, kad duotų jam savo telefoną, nes jam reikėjo būtinai paskambinti vienam žmogui, o jo telefonas buvo sugedęs. Motina telefono nedavė. Ji iš virtuvės nuėjo į miegamąjį rengtis, jis palaukė, kol motina apsirengs ir nuėjo pas ją vėl prašyti telefono. Kai ji vėl atsisakė duoti telefoną, jis motiną abiem rankomis paėmė už pečių ir papurtė. Gal tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, nes ji sakė, kad jai skauda, prašė paleisti, grasino iškviesianti policiją. Jis paleido motiną, pasakė, kad jam reikia išeiti į kiemą nusiraminti, mama pasakė einanti į turgelį. Šio konflikto metu jis buvo blaivus. Mama iš namų išėjo pirma, jis po minutės, tačiau išėjęs į kiemą jos nematė. Už poros valandų jis grįžo namo, tačiau durys buvo užrakintos, o raktų jis neturėjo, todėl liko laukti mamos. Po kokių 40 min. atėjo mama, atrakino duris ir įleido jį į butą. Grįžęs namo daugiau su motina jis nebekonfliktavo, net nesikalbėjo. Kai po rytinio konflikto su mama jis išėjo nusiraminti, jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko 0,2 l talpos butelį degtinės ir ją išgėrė. Buvo apgirtęs, todėl iškart nuėjo į savo kambarį atsigulti, kur užmigo. Prabudo žadinamas policijos pareigūnų. Pareigūnai pasakė, kad atvyko dėl konflikto su mama. Jis suprato, kad jam reikės vykti su pareigūnais, todėl apsirengė ir pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. Konflikto su mama metu jis nebuvo agresyvus. Anksčiau taip pat yra buvę konfliktų tarp jo ir mamos. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mamą, tačiau tai buvo jau seniai, to konflikto metu jis buvo visiškai girtas ir įvykio aplinkybių neprisimena. Aplinkybes dėl 2015 m. gruodžio 31 d. konflikto tarp jo ir mamos prisimena gerai, nes ryte alkoholio nevartojo. Visos dienos įvykius prisimena gerai, dėl savo elgesio jis labai gailisi, nori mamos atsiprašyti, grįžęs namo iškart atsiprašys, pažada, kad daugiau tokių įvykių nepasikartos (b.1. 32-33).
Papildomos apklausos metu M. Š. parodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ryte, apie 9.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su mama pusryčiavo. Tą rytą jis alkoholio nevartojo, tačiau dieną prieš tai buvo vartojęs. Tą rytą jie susiginčijo su mama, dėl ko ginčijosi, jau neprisimena. Žodinio konflikto metu jis griebė motinai už kaklo. Ji prigrasino, kad ją paleistų, nes iškvies policiją ir M. Š. ją paleido. Bet žodinis konfliktas vis tęsėsi. Tada antrą kartą jis sugriebė motinai abiem rankom už kaklo, bet netrukus vėl paleido. Tuomet suprato, kad jam reikia nusiraminti ir pasakė mamai, kad išeis į kiemą. Iš namų išėjo abu. Kur nuėjo motina - nežino. Jis nuėjo į kioską nusipirkti cigarečių ir alaus. Nusipirkęs du 0,33 l talpos butelius alaus, juos išgėrė pakeliui, grįždamas namo ir tai užtruko apie vieną valandą. Grįžus namo jis neprisimena, ar motina jau buvo namuose, ar jam teko jos laukti laiptinėje. Susitikus su motina namie vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi jis buvo išgėręs, visų įvykių sekos neprisimena, gali būti, kad konflikto metu sugriebė motiną už pečių arba už rankos. Gali būti, kad ją papurtė, bet tikrai šito neprisimena. Tik gerai atsimena, kad konfliktas tikrai įvyko. Po konflikto jis nuėjo į savo kambarį miegoti ir iš karto užmigo. Jį pažadino atvažiavę policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad juos iškvietė motina ir kad jam teks kartu su jais važiuoti į komisariatą. Jis nesipriešino. Grįžęs namo motinos atsiprašė, susitaikė su ja. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi (b.1. 41).
Nukentėjusiosios Janinos G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturių kambarių bute kartu su savo sūnumi M. Š., gim. 1967 m. 2015 m. gruodžio 31 d. ryte, apie 09,30 val. tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas. Sūnus reikalavo, kad ji jam duotų pinigų, kad jis galėtų išsipirkti savo telefoną, užstatytą prieš dieną. Ji jam atsakė, kad pinigų telefonui neduos, pasakė sūnui, kad ji jau pavargo ir jai atsibodo jo dažnas gėrimas. Dėl šių priežasčių sūnus labai supyko ant jos, staiga miegamajame abiem rankomis sugriebė jai už gerklės, bet ji iš jo rankų išsisuko. Ar jai skaudėjo tuo metu, negali pasakyti, nes buvo išsigandusi ir šoko būsenoje. Sūnus nuo jos neatstojo, toliau reikalavo iš jos duoti savo telefoną arba pinigų. Jai vėl atsisakius tai padaryti, jis dar kartą abiem rankomis sugriebė jai už gerklės. Ji antrą kartą išsisuko iš jo rankų bei išbėgo iš namų pas kaimynę Vandutę, gyvenančią kitoje laiptinėje, kurios pavardės ji nežino. Pas ją buvo porą valandą, policijos dėl rytinio konflikto su sūnumi nekvietė, galvojo, kad nurims. Pro kaimynės langą pamatė, kad sūnus M. Š. iš namų išėjo. Ji tuomet grįžo namo, užrakino savo buto duris ir vėl atėjo pas kaimynę. Apie 12.30 val. ji parėjo iš kaimynės į namus, ant laiptų, prie buto durų, pamatė sėdintį sūnų (jis į butą įeiti negalėjo, nes ji buvo užrakinusi, o jis raktų neturi). Nukentėjusioji įleido sūnų į namus. Namuose jis vėl pradėjo prie jos kabinėtis, keikti necenzūriniais žodžiais, reikalauti to paties: pinigų ir telefono. Tarp jų vėl įvyko konfliktas, jis kambaryje pradėjo tampyti ją už rūbų, ji norėjo bėgti iš namų, jis koridoriuje ją sustabdė, vėl tąsė už rūbų, kelis kartus įspyrė į kojas, ji pajuto fizinį skausmą. Jai pavyko išbėgti į laiptinę, paskambino policijai. Kol atvyko pareigūnai, ji iš pradžių jų laukė laiptinėje, po to nuėjo pas kaimynę. Atvykus pareigūnams, ji juos nuvedė į savo butą, papasakojo, kad šiandien su sūnumi įvyko konfliktas. Įėjus į butą pamatė, kad M. Š. gulėjo lovoje ir apsimetė, kad miega. Pareigūnai jį pažadino. Sūnus prie pareigūnų buvo ramus, su pareigūnais važiuoti sutiko. Ji parašė pareiškimą. Po konflikto ant savo kūno pastebėjo sumušimus: nuo M. Š. spyrių ant abiejų kojų, šlaunų ir blauzdų yra mėlynės. Į Teismo medicinos tarnybą vykti atsisakė. Ankščiau sūnus M. Š. taip pat yra smurtavęs prieš ją, 2012 m. ji kreipėsi į policiją dėl sūnaus smurto, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau po to ji sūnui atleido, jis jos atsiprašė ir tyrimas buvo nutrauktas susitaikius (b.1. 17-18).
Nukentėjusioji Janina G. Š. papildomos apklausos metu patikslino, kad konfliktas tarp jos ir sūnaus prasidėjo 2016 m. sausio 1 d., apie 09.30 val. žodinio konflikto metu sūnus ją užsipuolė ir pradėjo smaugti viena ranka laikydamas ją už rūbų, o kita smaugdamas. Ji kažkaip išsisuko, jis tuomet vėl griebė ją ir laikydamas viena ranka kita vėl smaugė, tačiau ji išsisuko ir antrą kartą. Iš karto po šio įvykio ji pabėgo pas kaimynę, kuri gyvena kitoje laiptinėje. Policijos nekvietė, nes galvojo, kad konfliktas tuo ir pasibaigs. Namo grįžo, kai pamatė pro kaimynės langą, kad grįžta sūnus. Įleido jį į namus, o jis iš karto vėl pradėjo ją pulti. Šį kartą jis užpuolė ją kambaryje, tampė už rūbų, reikalaudamas pinigų ir telefono. Laikydamas už rūbų, kad neišsisuktų, spardė jos kojas savo kojomis, suduodamas ne mažiau trijų smūgių jai į kojas. Tuo metu ji juto fizinį skausmą. Ji bandė vėl pabėgti iš namų, bet jis ją sustabdė koridoriuje ir vėl, laikydamas už rūbų, spardė savo kojomis jos kojas, suduodamas ne mažiau trijų kartų. Ji pajuto fizinį skausmą. Po to jai pavyko pabėgti į laiptinę, kur ir iškvietė policiją. Tą dieną jos sūnus buvo išgėręs - ir ryte buvo girtas, galbūt išgėrė ryte, o gal dar buvo girtas po vakarykštės dienos. Kai grįžo namo po pietų buvo dar girtesnis (b.1. 21-22).
Liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d., apie 14.00 val., dirbant su vyr. patruliu E. Ž., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje atvejis. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė Janina G. Š., kuri paaiškino, kad jos sūnus M. Š., būdamas neblaivus, griebė jai du kartus už kaklo, konfliktavo, elgėsi agresyviai. J. G. Š. parašė pareiškimą. Nuo greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. Patruliams atvykus, nukentėjusios sūnus M. Š. miegojo, policija jį pažadino, jis nesipriešino, matėsi, kad jis neblaivus. Jis paaiškino, kad motina nedavė jam pinigų, dėl to jis ją užsipuolė. Dėl šio įvykio buvo sulaikytas M. Š. ir pristatytas į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą (b.1. 24). Tokias pat aplinkybes E. J. nurodė 2015 m. gruodžio 31 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 8).
2016 m. vasario 1 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo perklausytas bendrojo pagalbos centro pateiktas 2015 m. gruodžio 31 d. garso įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji Janina G. Š. skambino bendrajam pagalbos centrui 2015 m. gruodžio 31 d., 13.24 val. bei pranešė apie sūnaus jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą (b.l. 14-15);
Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad M. Š. 2015 m. gruodžio 31 d., 14.21 val. buvo nustatytas 1,11 promilės girtumas (b.l. 56).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. 2015 m. gruodžio 31 d., ryte, apie 09.30 val. namuose, sugriebęs motinai Janinai G. Š. rankomis už kaklo ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Motinai išbėgus iš namų pas kaimynę bei grįžus namo apie 13.30 val., kaltinamasis, būdamas neblaivus, vėl sugriebė motiną už rūbų bei laikydamas ją spardė nukentėjusiajai į kojas, tuo sukeldamas Janinai G. Š. fizinį skausmą. Kaltinamojo M. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai motinai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Š. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu bei nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaltinamasis prašo neskirti jam prokuroro siūlomo įpareigojimo laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nes šis sprendimas tiesiogiai įtakoja jo vykdomą darbo režimą, kadangi jis dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą bei vykdo projekto vadovo funkcijas (b.l. 77-78).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią motiną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2015 m. gruodžio 31 d., 13.30 val. nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. Š. – anksčiau nebuvo teistas, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 11 d. nutarimu jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam ir nukentėjusiajai Janinai G. Š. susitaikius (b.l. 63, 64-66), baustas administracine tvarka už KET ir kitus pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 68-74), vykdo individualią veiklą (b. l. 67), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 47), gydytas VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b.l. 45), nuo 2011 m. sausio 27 d. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b.l. 46), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę M. Š. yra netikslinga (b.l. 53).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas vienerių metų ir šešių mėnesių bausmės laikotarpis už abi nusikalstamas veikas, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms. Įpareigojimui išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis nustatytinas terminas – 8 mėnesiai nuo bausmės pradžios. Nors kaltinamasis prašo neskirti įpareigojimo neatlygintinai išdirbti nurodytą valandų kiekį, tačiau pažymėtina, kad nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog įpareigojimas neatlyginti išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis gali iš esmės ir neigiamai įtakoti jo darbo režimą, nes kaltinamasis vykdo individualią veiklą, kur darbo laikas nėra griežtai reglamentuotas, o numatytas siūlomo įpareigojimo vykdymo terminas yra pakankamai ilgas, todėl yra reali galimybė suderinti darbą su šio įpareigojimo vykdymu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu M. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 31 d., 14.15 val. iki 2016 m. sausio 1 d., 14.15 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 26, 34-35).
Kaltinamajam M. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 36-37).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro – palikti saugoti prie bylos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 31 d., 09.30 val.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 31 d., 13.30 val.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei M. Š. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) per 8 mėnesius nuo bausmės pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
3)visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. Š. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2015 m. gruodžio 31 d., 14.15 val. iki 2016 m. sausio 1 d., 14.15 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro – palikti saugoti prie bylos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.