Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2023-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-172-988/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-12
Bylos Nr.
AN2-172-988/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00308-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
M. J.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
  • 6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-988/2023Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00308-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. (M. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas M. J. skundas ir pakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-18211-2023, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant M. J. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įspėjimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-18211-2023 M. J. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. birželio 20 d., 4.47 val., Konstitucijos pr., Vilniuje, vairavo transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 150 (toliau – ir KET), 181 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai Institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi iš dalies tenkintas M. J. skundas ir pakeistas Institucijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39- ANR_N-18211-2023, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant M. J. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įspėjimą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad M. J. vairuotas autobusas važinėjo jam nustatytu maršrutu, vežiojo keleivius, turėjo iš anksto nustatytą sustojimo vietų grafiką, tačiau tai nebuvo viešoji transporto priemonė. Nors pareiškėjo darbovietė UAB „V“ vykdo keleivių vežimo viešuoju transportu funkciją, tačiau šiuo atveju M. J. vykdė kitokią funkciją – jis vežiojo ne viešojo transporto paslaugą naudojančius keleivius, o bendrovės, kurioje dirbo, darbuotojus į jų darbo taškus ir iš jų. Taigi jo vežti keleiviai savo esme nėra apibrėžiami viešumo rūšiniu požymiu, jie yra privačios bendrovės darbuotojai, ir jiems teikiama ne vieša, o privati paslauga, kuria negali pasinaudoti bet kuris besikreipiantis asmuo. Todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą M. J. vairuotas autobusas nebuvo viešojo transporto priemonė, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas, taigi negali būti ir maršrutinė transporto priemonė, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKĮ) ir KET nuostatos, turinti teisę važiuoti „A“ raide paženklinta eismo juosta. Teismas taip pat pažymėjo, kad skiriant nuobaudą šiuo atveju atsižvelgtina į ypatingas nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjas padarė nusižengimą ne tyčia, o sąžiningai klysdamas, vadovaudamasis tuo, kad jis dirba viešojo transporto paslaugą teikiančioje įstaigoje ir vairuoja maršrutinę transporto priemonę, todėl KET taisyklės leidžia jam važiuoti „A“ raide ženklinta eismo juosta. Darbdavys išleisdamas pareiškėją į nustatytą maršrutą neakcentavo skirtumo tarp viešojo transporto maršruto ir bendrovės darbuotojų išvežiojimo maršruto, tai buvo padaryta tik kilus teisiniam disputui, atsiradus konkrečiai pažeidimo situacijai. Pareiškėjo teigimu, iki tol darbdavio buvo palaikoma praktika, kad minėtu 218 maršrutu autobusai sistemingai važinėjo „A“ juosta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo atveju tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti M. J. švelnesnę nei numato sankcija nuobaudą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu M. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria apeliantui paskirtas įspėjimas panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

4.1. M. J. argumentuoja, kad Institucijos pareigūnai netinkamai įvertino duomenis, jog jo vairuotas „Renault“ naudojamas ne jo asmeniniais tikslais, o priklauso UAB „T“ ir yra nuomojamas UAB „V“ ir jo paskirtis yra reguliariai specialiu 218 numeriu pažymėtu maršrutu išvežioti UAB „V” vairuotojus nustatytu maršrutu Teigia, kad mikroautobusas „Renault” atitinka SEAKĮ maršrutinio transporto sąvoką ir sąlygas.

4.2. Apeliantas pažymi, kad mikroautobusas „Renault“, kuriuo jis vežė savo kolegas UAB „V“ nustatytu maršrutu Nr. 218, turi būti priskiriamas maršrutiniam transportui, nes priešingu atveju jis negalėtų įvažiuoti į stotelę, kuri yra „A“ juostoje, negalėtų sustoti kelio ženklų Nr. 322, 323 galiojimo zonoje bei važiuoti nustatytu maršrutu pro draudžiamuosius kelio ženklus Nr. 301, 302 ir 303. Teismas netinkamai įvertino tai, kad SĮ „S“ ir UAB „V“ nėra ta pati įmonė, būtent UAB „V“ naudoja minėtą mikroautobusą ir būtent šios įmonės vadovui M. J. yra pavaldus, todėl teismas netinkamai įvertindamas SĮ „S“ pateiktą informaciją nepagrįstai laikė, kad mikroautobusas „Renault“ autobusų parkui nepriklauso ir atitinkamai negali važiuoti „A“ juosta.

4.3. Apeliantas tvirtina, kad Institucijos pareigūnai padarė klaidą, minėtu maršrutu išvežiojamų kolegų nelaikydama keleiviais. Būtent visi vežami įmonės darbuotojai įlipdami į autobusą yra keleiviai ir minėta transporto priemone yra nuvežami pagal tvarkaraštį į maršrute nurodytą vietą. Pažymi, kad teikiama paslauga yra ne privati, o vieša.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Renata Bartušaitė prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-335-369/2023 ir netenkinti M. J. skundo.

5.1. Institucija nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino M. J. administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. M. J. administracinis nusižengimas užfiksuotas metrologinę patikrą turinčiu prietaisu.

5.2. Institucija teigia, kad transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutas Nr. 218 Antakalnis TD–Baltupiai–Fabijoniškės nėra traktuojamas kaip vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutas. Maršrutu Nr. 218 vežami UAB „V“ darbuotojai, todėl yra akivaizdu, kad M. J. vairuojama transporto priemonė nėra maršrutinė transporto priemonė ir neturėjo teisės važiuoti „A“ raide paženklinta eismo juosta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

M. J. apeliacinis skundas tenkinamas

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, taip pat Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-18211-2023 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinami, o administracinio nusižengimo teisena M. J. nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 181 punkte nurodyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. KET 3 priedo „Kelių ženklinimai ir jų charakteristikos“ Nr. 1.21 punktas nustato, jog raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį. KET 182 punktas nustato, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

9. Institucijos nutarimu M. J. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 417 straipsnio 1 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – KET 181 punkto pažeidimą, tai yra vairavo transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutiniam transportui skirta „A“ raide pažymėta eismo juosta. Apylinkės teismas vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina šias aplinkybes ir byloje ginčo dėl to, jog apeliantas vairavo transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutiniam transportui skirta „A“ raide pažymėta eismo juosta, nėra. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esanti įrodymų visuma: 2023 m. kovo 13 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39-ANR_P-61368-2023, kuriuo užfiksuotas pažeidimas (b. l. 41-42), transporto priemonės savininko UAB „T“ paaiškinimai, kad įvykio dieną transporto priemonę vairavo M. J. (b. l. 23), M. J. paaiškinimai (b. l. 31), UAB „V“ atstovo T. L. 2023 m. kovo 9 d. paaiškinimas, kad mažas autobusas „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 20 d. važinėjo 218 maršrutu (b. l. 35) „Antakalnio TD - Baltupiai- Fabijoniškės“ skirtu vežti UAB „V“ darbuotojus, pagal UAB „V“ 2022 m. birželio 19 d. kelionės lapą Nr. 0619-4608-B18 nuo 23.15 val. iki 06.13 val. šį maršrutą automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnavo M. J.. Taip pat M. J. teismo posėdyje apylinkės teisme neneigė 2022 m. birželio 20 d. 4.47 val. Konstitucijos pr. vairavęs autobusą „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutiniam transportui skirta „A“ eismo juosta.

10. SEAKĮ 2 straipsnio 31 punkte apibrėžta, kad maršrutinė transporto priemonė yra viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas. Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 punktą viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.

11. Apeliaciniame skunde M. J. nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino, jog pastarasis autobusu vežė UAB „V“ darbuotojus, skunde aiškina, jog autobusas atitiko maršrutiniam transportui keliamus reikalavimus o juo vežami įmonės darbuotojai yra laikytini keleiviais. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog M. J. vairuota transporto priemonė neatitiko maršrutiniam transportui keliamų reikalavimų ir požymių, numatytų SEAKĮ 2 straipsnio 31 punkte. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nors ir M. J. vairuotas autobusas važinėjo jam nustatytu maršrutu, vežiojo keleivius, turėjo iš anksto nustatytą sustojimo vietų grafiką, tačiau tai nebuvo viešoji transporto priemonė. Nors M. J. darbovietė UAB „V“ vykdo keleivių vežimo viešuoju transportu funkciją, tačiau nagrinėjamu atveju M. J. vykdė kitokią funkciją – jis vežiojo ne viešojo transporto paslaugą naudojančius keleivius, o bendrovės, kurioje dirbo, darbuotojus į jų darbo vietas ir atgal. Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą M. J. vairuotas autobusas nebuvo viešojo transporto priemonė, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas, taigi negali būti ir maršrutinė transporto priemonė, kaip tai apibrėžia SEAKĮ ir KET nuostatos, turinti teisę važiuoti „A“ raide paženklinta eismo juosta.

12. Nors byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog apelianto veiksmuose yra nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau vien šių nepakankama sprendžiant dėl administracinio nusižengimo padarymo, kadangi būtina nustatyti ir konkretaus nusižengimo subjektyviuosius požymius, o būtent kaltės formą.

13. Sutinkama su skundžiamos nutarties teiginiu, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 417 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma, kai vairuotojas nenumatė, kad savo veiksmais pažeis KET taisykles, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti. Tačiau vis tik apylinkės teismas šios neatsargios kaltės rūšies nepagrindė konkrečiomis faktinėmis, nenurodė, kokios veikos aplinkybės ar M. J. asmeninės savybės leidžia spręsti apie tai, jog jis turėjo ir galėjo numatyti, jog savo veiksmais pažeidžia KET. Dar daugiau, skundžiamoje nutartyje pažymima ir tai, kad M. J. nusižengimą padarė sąžiningai klysdamas, nors tokios kaltės formos apskritai nėra ANK, dėl ko priimtas procesinis sprendimas yra prieštaringas.

14. Apygardos teismo vertinimu, sąžininga klaida labiau panaši ne į ANK numatytą kurią nors kaltės formą, o į teisinį kazusą. Įvykis vertintinas kaip teisinis kazusas, esant pažeidimo objektyviems požymiams, bet nesant subjektyviosios pusės požymio – kaltės. ANK nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir ANK numatytus padarinius sukėlusiam be kaltės (ANK 7 straipsnis). Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, nenumatė padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu.

15. Sprendžiant, ar M. J. padaryta veika atitinka kazuso įvykį, atsižvelgiama į sekančias aplinkybes. Pirma, nors viešojo transporto vairuotojų išvežiojimo po jų darbo vietas (maršrutus) negalima laikyti viešosios paslaugos teikimu ir keleivių vežimu nustatyti maršrutu, tačiau be tokių veiksmų nebūtų galima užtikrinti būtent šios viešosios paslaugos vykdymą. Tai reiškia, kad viešojo transporto vairuotojų nuvežimas į darbo vietą yra betarpiškai susijęs su viešosios paslaugos teikimu ir yra būtinas jos tinkamam bei savalaikiam teikimui. Tokios aplinkybės leidžia M. J. veiksmus laikyti pasirengimu atlikti viešosios paslaugos teikimą. Antra, byloje nebuvo paneigti apelianto teiginiai, kad iki tol darbdavio buvo palaikoma praktika, jog minėtu 218 maršrutu autobusai sistemingai ir reguliariai važinėjo „A“ juosta, o darbdavys, išleisdamas apeliantą į nustatytą maršrutą, neakcentavo skirtumo tarp viešojo transporto maršruto ir bendrovės darbuotojų išvežiojimo maršruto. Dėl šių priežasčių atlikti M. J. veiksmai iš esmės tampa labai panašūs į viešosios paslaugos teikimo veiklą. Taigi jam galėjo būti sudėtinga suprasti, jog jo iš esmės darbinė veikla viešojo transporto srityje gali būti laikoma teisės pažeidimu. Trečia, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog M. J. vežant savo kolegas, juos tenka išlaipinti ir viešojo transporto stotelėse, dėl ko būtina įvažiuoti ir į tik viešajam transportui skirtą eismo juostą, pažeisti kitų kelio ženklų reikalavimus. Be to, iš byloje pateiktų viešojo transporto darbuotojus vežančių autobusų grafikų matyti, kad dėl tų pačių priežasčių M. J. kyla būtinybė įvažiuoti į kelio ženklų, kurie negalioja maršrutiniam transportui, galiojimo zoną (pavyzdžiui, Nr. 301-303 ir kt.), sustoti maršrutinio transporto stotelėse, kuriose dažnai galima sustoti tik viešajam transportui. Įvertinus šias aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad M. J. ar kitas panašias funkcijas atliekantis UAB „V“ darbuotojas per savo pamainą padaro keliasdešimt KET pažeidimų, už kuriuos, remiantis šioje byloje taikyta administracine atsakomybe, jam turėtų būti surašytas ne vienas administracinio nusižengimo protokolas. Apygardos teismo vertinimu, tokia situacija negali būti pateisinama ir taptų akivaizdžia kliūtimi UAB „V“ darbuotojams atlikti savo darbines funkcijas, susijusias su kitų vairuotojų išvežiojimu ir netiesiogiai su viešosios paslaugos – keleivių vežimu, teikimu. Priešingu atveju, UAB „V“ negalėtų sudaryti atitinkamų maršrutų ir reikalauti iš savo darbuotojų vairuoti transporto priemones, pažeidžiant KET reikalavimus.

16. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad M. J. padarytas ir objektyviuosius požymius atitinkantis administracinis nusižengimas buvo padarytas nesant kaltės, nes jis nesuprato bei dėl 15 punkte nurodytų priežasčių negalėjo suprasti savo padaryto nusižengimo pavojingumo ir numatyti, jog pažeidžia KET. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad nenustačius M. J. kaltės, nagrinėjama situacija vertintina kaip teisinis kazusas, todėl priimti procesiniai sprendimai naikinamai, o administracinio nusižengimo teisena M. J. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. (M. J.) apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-18211-2023 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną M. J. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka