- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- P-103-602/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-590/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Utenos AVMI) 2008 m. liepos 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(10.15.)-10.1-19 patvirtino nurodymus pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Adristėja“ (toliau – UAB „Adristėja“, pareiškėjas) ir sumokėti į biudžetą 5 379 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 571 Lt PVM delspinigių, 1 614 Lt PVM baudos, 4 482 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nuo A klasės pajamų, 810 Lt GPM delspinigių, 1 345 Lt GPM baudos, 267 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 22 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 80 Lt nekilnojamojo turto mokesčio baudos; taip pat patvirtino 44 520 Lt sumažintą nuostolio sumą už 2005 metus ir 9 995 Lt sumažintą nuostolio sumą už 2006 metus.
Pareiškėjas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. liepos 11 d. sprendimo Nr.(10.15.)-10.1-19 dalį dėl nurodymų sumokėti 5 379 Lt PVM, 1 571 Lt PVM delspinigių, 1 614 Lt PVM baudos, 4 482 Lt GPM, 810 Lt GPM delspinigių, 1 345 Lt GPM baudos apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.S-300(7-277/2008) patvirtino VMI 2008 m. spalio 3 d. sprendimą Nr.69-192.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti MGK 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr.S-300(7-277/2008). Pareiškėjas nurodė, kad 2005-2006 metais buvo rekonstruotas B. S. ir Z. S. (toliau – ir Savininkai) priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įrengiant jame kavinės patalpas. Po rekonstrukcijos visas namas yra naudojamas pareiškėjo veikloje, teikiant maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. Mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, jog 96,63 kv. m minėto pastato pareiškėjo yra nenaudojama ir jog dėl to pareiškėjas neturėjo teisės įtraukti į PVM atskaitą PVM nuo pastato rekonstrukcijos išlaidų, tenkančių minėtai, anot mokesčių administratoriaus, nenaudojamai pastato daliai. Taip pat mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, jog Savininkai gavo pajamų natūra, pasireiškusių 96,63 kv. m pastato ploto pagerinimu, kurį atliko pareiškėjas, ir jog pareiškėjas nuo šių Savininkų pajamų natūra (pastato pagerinimo) turėjo išskaičiuoti GPM. Savininkai pajamų natūra (pastato pagerinimo) realiai negavo, nes visas pastatas pagal susitarimą su Savininkais yra naudojamas pareiškėjo veikloje.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad UAB ,,Adristėja“ 2005 m. sausio – 2006 m. vasario mėnesiais vykdė viso perimto pagal nuomos sutartį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, įsigijo įrangą, reikalingą veiklai vykdyti, o įsigytų įrengimų, statybinių medžiagų ir paslaugų pirkimo PVM UAB ,,Adristėja“ įtraukė į PVM atskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnį prekių tiekimu už atlygį laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu taip pat laikomas pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminis pagerinimas, nesvarbu, ar šis pastatas (statinys) priklauso PVM mokėtojui nuosavybės teise, ar naudojamas kitais pagrindais, ir nesvarbu, ar pastatą (statinį) PVM mokėtojas pagerino savo jėgomis, ar įsigydamas paslaugų iš kitų apmokestinamųjų asmenų. Todėl PVM mokėtojas, savo jėgomis pasigaminęs ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijęs ilgalaikį turtą rangos būdu, nuo šio turto apmokestinamosios vertės – ilgalaikio turto pasigaminimo savikainos turi apskaičiuoti 18 procentų PVM, pradėjus šį turtą naudoti. Apskaičiuota pardavimo PVM suma ta patį mokestinį laikotarpį deklaruojama kaip pirkimo PVM ir nukeliama į mokėtojo atskaitą, jeigu pasigamintas turtas skirtas naudoti veikloje, suteikiančioje teisę į PVM atskaitą, t. y. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 66 straipsnio 2 dalį, paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, kurioms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į atskaitą, pradėtos naudoti kitai negu šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai arba prarandamos, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. Patikrinimo metu apžiūrėjus UAB ,,Adristėja“ veikloje naudojamas patalpas, nustatyta, kad realiai UAB ,,Adristėja“ savo ekonominėje veikloje naudoja 218,90 kv. m rekonstruoto gyvenamojo namo su kavine pastato bendrojo ploto, o likusi antro aukšto rekonstruoto pastato dalis (96,63 kv. m) ekonominėje veikloje nenaudojama ir priklauso fiziniams asmenims – Savininkams. Paaiškėjus, kad ne visas rekonstruotas gyvenamasis namas naudojamas UAB ,,Adristėja“ ekonominėje veikloje, PVM atskaita turėjo būti patikslinta tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį paaiškėjo minėta aplinkybė, padidinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. UAB ,,Adristėja“ turėjo atstatyti pastato rekonstrukcijai panaudotų statybinių medžiagų, suteiktų paslaugų atskaitytą 5 379 Lt pirkimo PVM sumą, tenkančią PVM apmokestinamoje veikloje nenaudojamai pastato daliai, ir šią sumą sumokėti į biudžetą, tačiau to nepadarė. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB ,,Adristėja“, perdavusi Savininkams rekonstruotą ir pagerintą jos pačios nenaudojamą 96,63 kv. m pastato dalį, kaip pajamų natūra (pastato pagerinimo) davėjas, privalėjo išskaičiuoti GPM nuo A klasės pajamų, tačiau to nepadarė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino VMI 2008 m. spalio 3 d. sprendimą Nr.69-192 bei MGK 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr.S-300(7-277/2008).
Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar mokesčių administratorius, priskaičiuodamas pareiškėjo UAB ,,Adristėja“ mokestines prievoles valstybei, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ekonominėje veikloje naudoja tik 218,90 kv. m rekonstruoto gyvenamojo namo su kavine pastato bendrojo ploto, o likusi antro aukšto rekonstruoto pastato dalis (96,63 kv. m) ekonominėje veikloje nebuvo naudojama (ją naudojo Savininkai), t. y., ar mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo UAB ,,Adristėja“ papildomai mokėtinas GPM bei PVM sumas.
Teismas nurodė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi nuo 2004 m. birželio 11 d. iki 2006 m. vasario 13 d. Pastato Savininkams 2004 m. rugpjūčio 24 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 90/NS. UAB ,,Adristėja“ (iki 2005 m. gruodžio 16 d. – UAB ,,Palūšės užeiga“) pagal 2005 m. sausio 3 d. pastatų, statinių nuomos sutartį iš Savininkų išsinuomojo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą naudoti jį mažmeninės prekybos, restoranų, barų, valgyklų veiklai organizuoti. Nuomotojai leido UAB ,,Adristėja“ pastatą renovuoti, įrengti gamybines patalpas, įrengti salės interjerą, pasistatyti įsigytus technologinius įrengimus ir vykdyti tai veiklai reikalingus veiksmus. 2005 m. sausio 18 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijai Savininkams išdavė statybos leidimą Nr. 2/GR. 2006 m. sausio 3 d. (prieš rekonstruoto namo perdavimą naudoti) buvo sudaryta nauja pastatų, statinių nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojai nuomininkui perdavė naudotis nuomos teise ne visą pastatą, o dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), anksčiau minėtai veiklai organizuoti. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos gyvenamojo namo rekonstrukcijai 2005 m. sausio 18 d. išduotas statybos leidimas Nr. 2/GR buvo pakeistas į 2006 m. vasario 7 d. statybos leidimą Nr. 13/GR, kuriame numatyta gyvenamojo namo rekonstrukcija į gyvenamąjį namą su kavine. Gyvenamojo namo rekonstrukcija į gyvenamąjį namą su kavine 2006 m. vasario 13 d. buvo pripažinta tinkama naudoti, rekonstrukcija 2006 m. vasario 13 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Po rekonstrukcijos pastato bendras plotas padidėjo 198,4 kv. m ir sudarė 315,53 kv. m (buvo 117,12 kv. m).
Teismas nurodė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai buvo finansuojami iš trijų šaltinių: pareiškėjo UAB „Adristėja“ lėšų; lėšų, gautų iš valstybės, savivaldybės biudžetų, skirtų UAB ,,Adristėja“; Savininkų asmeninių lėšų, materialinių vertybių. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „Adristėja“ 2005 m. birželio 7 d. sudarius viso pastato nuomos sutartį, o nuo 2006 m. sausio 3 d. – patalpų nuomos sutartį, Savininkai ir toliau prie pastato rekonstrukcijos prisidėjo savo lėšomis ir materialinėmis vertybėmis bei darbu.
Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius tinkamai neįvertino visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai skirtų lėšų panaudojimo bei darbų atlikimo. Atlikus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, jose buvo įrengtos kavinės patalpos, gamybinės bei pagalbinės patalpos ir šias patalpas UAB „Adristėja“ naudoja kavinės veiklai. Likusi pastato dalis, t. y. antrame aukšte esančios patalpos (96,63 kv. m) yra pritaikytos apgyvendinimui, kuriose UAB „Adristėja“ taip pat vykdė ir tebevykdo ekonominę veiklą, t. y. teikia apgyvendinimo paslaugas, susijusias su UAB „Adristėja“ vykdoma ekonomine veikla. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. paslaugų teikimo sutartis, priėmimo – perdavimo aktas, PVM sąskaitos-faktūros, minėtose patalpose gyvenusių asmenų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Adristėja“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), teikia apgyvendinimo paslaugas ir patalpas naudoja PVM apmokestinamai veiklai, t. y. UAB „Adristėja“ pateikti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „Adristėja“ realiai savo ekonominėje veikloje naudoja ne dalį, o visą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo atveju neatsirado Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, kai turi būti tikslinama PVM atskaita, t. y. UAB „Adristėja“ nepažeidė mokestinių prievolių valstybei.
Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius netinkamai įvertino visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir UAB „Adristėja“ veiklai skirtų lėšų panaudojimą bei netinkamai įvertino realią UAB „Adristėja“ vykdomą veiklą visose minėtose patalpose, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Adristėja“ naudoja tik 218,90 kv. m rekonstruoto gyvenamojo namo su kavine pastato bendrojo ploto, o likusi antro aukšto rekonstruoto pastato dalis (96,63 kv. m) po rekonstrukcijos naudojama pastato Savininkų. Todėl Savininkai šiuo atveju negavo pajamų natūra, o UAB „Adristėja“ nepažeidė mokestinių prievolių valstybei, susijusių su GPM.
III.
Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas pakartojo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui, bei papildomai nurodė šiuos:
1. Byloje pateikti įrodymai (darbo sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, kasos aparatų kvitai) neduoda pagrindo teigti, kad UAB „Adristėja“ Savininkų patirtos išlaidos yra susijusios būtent su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, nes šios aplinkybės neatsispindi pateiktuose dokumentuose. Mokesčių administratorius pripažino visus tikrinimui pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas ilgalaikio turto pagerinimas ir jam atlikti patirtos išlaidos. Jeigu ilgalaikio turto pagerinimui (minėto pastato rekonstrukcijai) buvo įsigyjamos paslaugos bei medžiagos iš kitų apmokestinamųjų asmenų, pareiškėjas privalėjo šias ūkines operacijas užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje. Kadangi pareiškėjo pateikti fizinių asmenų Z. S. ir B. S. išlaidų dokumentai pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti, todėl į pateiktus dokumentus, kaip įrodančius, jog Savininkai savo lėšomis prisidėjo prie minėto pastato rekonstrukcijos, atsižvelgti nėra pagrindo.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Adristėja“ realiai savo ekonominėje veikloje naudoja ne dalį, o visą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tiesiogiai teismui pateikė dokumentus, kurie ikiteisminėje ginčo stadijoje ir patikrinimo metu nebuvo pateikti nei mokesčių administratoriui, nei MGK. Patikrinimo metu ir ikiteisminėje ginčo stadijoje pareiškėjas neginčijo, kad savo ekonominėje veikloje naudojo tik 218,90 kv. m rekonstruoto gyvenamojo namo su kavine pastato bendrojo ploto, o pareiškėjo atstovai B. ir Z. S. MGK posėdžio metu patys patvirtino, kad pareiškėjas savo ekonominėje veikloje naudojo tik 218,90 kv. m rekonstruoto gyvenamojo namo su kavine bendrojo ploto, o likusią 96,63 kv. m ploto dalį naudojo B. ir Z. S.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Savininkai asmeninėmis išlaidomis prisidėjo prie ginčo pastato rekonstrukcijos. Visus įrodymus buvo bandyta pateikti mokesčių administratoriui, tačiau jie buvo atmesti motyvuojant tuo, kad dokumentų, liudijančių apie asmenines savininkų lėšas, nereikia.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinio proceso tvarka, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-590/2010 apeliacinį skundą tenkino – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Adristėja“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas, kaip nuomininkas, 2005 m. sausio mėnesio – 2006 m. vasario mėnesio laikotarpiu vykdė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio B. S. bei Z. S., rekonstrukciją. Pareiškėjas nuo pastato rekonstrukcijos savikainos (statybinių medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už statybos darbus išlaidų) padarė 17 564 Lt pirkimo PVM atskaitą.
Po atliktos ginčo pastato rekonstrukcijos 96,63 kv. m pastato daliai grįžus Savininkų dispozicijon, Savininkai gavo pajamų natūra, pasireiškusių pareiškėjo patirtų rekonstrukcijos sąnaudų, tenkančių 96,63 kv. m pastato dalies pagerinimui, verte. Nuo šių Savininkų natūra gautų pajamų pareiškėjas privalėjo išskaičiuoti ir sumokėti GPM, tačiau to nepadarė. Todėl jam pagrįstai buvo duotas nurodymas sumokėti 4 482 Lt GPM (2006 m. vasario mėnesį galiojusios redakcijos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Savininkai savo asmeninėmis lėšomis taip pat prisidėjo prie ginčo pastato rekonstrukcijos, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Net ir pripažinus šią aplinkybę įrodyta, ji nepaneigtų pareiškėjo prievolės mokėti minėtas PVM ir GPM sumas atsiradimo pagrindo. Ši aplinkybė galėtų reikšti tik tai, jog greta pareiškėjo turėtų ginčo pastato (taip pat ir 96,63 kv. m šio pastato dalies) rekonstrukcijos išlaidų, jų turėjo ir kiti asmenys, tačiau ji nepaneigtų fakto, jog pareiškėjas turėjo 96,63 kv. m ginčo pastato dalies rekonstrukcijos išlaidų. Tuo tarpu, norint paneigti mokesčių administratoriaus nustatytą pareiškėjo prievolės mokėti minėtas PVM ir GPM sumas atsiradimo pagrindą, reikia įrodyti būtent tai, kad pareiškėjo deklaruotos rekonstrukcijos išlaidos yra nesusijusios su jo nenaudojama 96,63 kv. m pastato dalimi, tačiau tokių objektyvių įrodymų pareiškėjas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi vietos ir centrinis mokesčių administratoriai bei MGK teisėtai ir pagrįstai patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą šioje byloje ginčijamas PVM bei GPM sumas ir su šiomis sumomis susijusias delspinigių bei baudų sumas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nepagrįstai patenkino pareiškėjo skundą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo šioje byloje paduotas skundas atmestas.
V.
Pareiškėjas UAB ,,Adristėja“ 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-590/2010, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-590/2010, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais.
Prašyme pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. birželio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl patikslintos PVM sąskaitos-faktūros ADR Nr. 1322 ir PVM deklaracijos už 2006 m. vasario mėnesį įtraukimo į apskaitą VMI, kuriose nurodytos tikslios lėšų panaudojimo sumos (įtraukus Savininkų panaudotas lėšas), rekonstruojant pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti UAB „Adristėja“ skundą, motyvuodamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-590/2010 yra priėmęs sprendimą ir jis įsiteisėjęs. Tačiau paaiškėjo naujos aplinkybės, kad aukščiau nurodytos administracinės bylos sprendime ir VMI patikrinimo akte Nr. 7.28-26 apskaičiavimui imtas visas rekonstruojamo pastato plotas, nors 2006 m. vasario 14 d. PVM sąskaitoje ADR Nr. 01004 nurodyta „kavinės patalpos po rekonstrukcijos“ (o ne visas pastatas). Paskaičiavimus mokesčių administratorius privalėjo atlikti tik 160,79 kv. m kavinės plotui. Todėl pareiškėjui buvo neteisingai priskaičiuoti mokesčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasis dokumentais (sąskaitos su čekiais, orderiai, čekiai, sutartys, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai ir kt.), kurie yra administracinėje byloje Nr. A442-590/2010, ir remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-590/2010 nuo kreipimosi į Utenos AVMI 2015 m. sausio 26 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje P63-159/2010).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.); prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (ABTĮ 156 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-590/2010, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo 2010 m. balandžio 8 d. (II t., b. l. 59-64). Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje pateiktas 2015 m. birželio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra aktualu nustatinėti, ar paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo praleistas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, nes net jei prašymas būtų paduotas nepraleidus minėto termino, toks prašymas negalėtų būti paduodamas remiantis ABTĮ 156 straipsnio 3 dalimi. Taigi nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą penkerių metų terminą, laikytina, kad toks prašymas negalėjo būti paduotas, išskyrus vienintelę išimtį – kai prašoma atnaujinti procesą remiantis tuo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu paduotas praleidus įstatyme numatytą penkerių metų terminą. Kadangi toks prašymas negalėjo būti paduotas, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A442-590/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.