Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjai A. P. ir A. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjo A. P. naudai 5 323,49 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjo A. R. naudai 7 833,16 Eur žalos atlyginimo. Pareiškėjai taip prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad:

2.1. Jie yra gydytojai odontologai, kurie būdami pagal darbo sutartį dirbančiais darbuotojais, 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo bei šiuo metu yra pagal įstatymą privalomai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.

2.3. Pareiškėjas A. P. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą 84 VDU pajamų sumą, nuo kurios toliau nebeskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 2020 metais, pasiekė 2020 metų spalio mėnesį ir ši pajamų suma buvo pasiekta vien jam dirbant pagrindinėje darbovietėje UAB „DENTICIJA“. Paaiškėjus, kad pareiškėjo A. P. darbo užmokestis UAB „DENTICIJA“ viršija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą 84 VDU pajamų sumą 2020 metams, permokėtos socialinio draudimo įmokos A. P. buvo grąžintos ir toliau 2020 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais jam dirbant UAB „DENTICIJA“ nebeskaičiuotos. Šiuo laikotarpiu nuo pareiškėjo A. P. pajamų, gautų dirbant UAB „DENTICIJA“, toliau buvo skaičiuojamos ir mokamos tik 6,98 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2.4. Pareiškėjas A. R. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą 84 VDU pajamų sumą, nuo kurios toliau nebeskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 2020 metais, pasiekė 2020 metų birželio mėnesį ir ši pajamų suma buvo pasiekta vien jam dirbant pagrindinėje darbovietėje UAB „Šiaulių implantologijos centras“. Paaiškėjus, kad pareiškėjo A. R. darbo užmokestis UAB „Šiaulių implantologijos centras“ viršija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą 84 VDU pajamų sumą 2020 metams, permokėtos socialinio draudimo įmokos A. R. buvo grąžintos ir toliau 2020 metų liepos–gruodžio mėnesiais šiam pareiškėjui dirbant UAB „Šiaulių implantologijos centras“ nebeskaičiuotos. Šiuo laikotarpiu nuo pareiškėjo A. R. pajamų, gautų dirbant UAB „Šiaulių implantologijos centras“, toliau buvo skaičiuojamos ir mokamos tik 6,98 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2.5. Anot pareiškėjų, nepaisant to, jog abu pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą 84 VDU pajamų sumą, nuo kurios toliau nebeskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 2020 metais, 2020 metų eigoje pasiekė vien dirbdami savo pagrindinėse darbovietėse (A. P. – UAB „DENTICIJA“, o A. R. – UAB „Šiaulių implantologijos centras“), socialinio draudimo įmokos nuo pareiškėjų darbo užmokesčio, gauto iš visų kitų darbdavių, buvo toliau skaičiuojamos bei mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies normos pagrindu. Taigi abu pareiškėjai, darbo užmokestį 2020 metais gavę iš kelių darbdavių, 2020 metais sumokėjo gerokai daugiau mokesčių (valstybinio socialinio draudimo įmokų forma) nei jų būtų sumokėję, jei analogiško dydžio darbo užmokestį būtų gavę tik iš vieno darbdavio: jei pareiškėjai 84 VDU viršijantį darbo užmokestį būtų gavę tik iš vieno darbdavio, nuo 84 VDU viršijančio darbo užmokesčio valstybinio socialinio draudimo įmokos nebūtų buvusios skaičiuojamos ir mokamos, tačiau pareiškėjai, naudodamiesi valstybės garantuojama ūkinės veiklos laisve, 84 VDU viršijantį darbo užmokestį gavo dirbdami per kelias darbovietes ir vien tik dėl šios priežasties atsidūrė aiškiai nelygiavertėje padėtyje tokias pačias pajamas iš vieno darbdavio tuo pačiu laikotarpiu gavusių asmenų (kitų darbuotojų) atžvilgiu.

2.6. Pareiškėjai dėl tokios, jų manymu, akivaizdžios darbuotojų, darbo pajamas gaunančių iš kelių darbdavių, diskriminacijos, kreipėsi į teismą, prašydami ne tik priteisti žalą iš valstybės, bet ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies normoje (redakcija galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kiek jame yra nustatyta, kad daugiau negu vieno draudėjo draudžiamiems asmenims socialinio draudimo įmokos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytų sumų skaičiuojamos pagal kiekvieną draudėją atskirai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, 46 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.7. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktą prašymą, 2022 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė pripažinti, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija, TAR, 2018 m. gruodžio 20 d., Nr. 20974) nuostata „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai“ tiek, kiek pagal ją darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, turėjusio apdraustojo asmens, drausto daugiau negu vieno draudėjo, valstybinio socialinio draudimo įmokos turėjo būti skaičiuojamos pagal kiekvieną draudėją atskirai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų inicijuotą bylą po Konstitucinio Teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarimo priėmimo, 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjų pateiktą skundą tenkino, dėl ko, atsakovas su pareiškėjais pasirašė taikos sutartį ir taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai bei laiku, todėl pareiškėjai nebeturi atsakovui jokių pretenzijų dėl žalos, patirtos per 2019 metus, atlyginimo.

2.8. Pareiškėjai dėl tų pačių neteisėtų, Konstitucijai prieštaraujančių valstybės veiksmų žalą patyrė ne tik 2019 metais, bet ir 2020 metais. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai, 2019–2020 metais pajamas iš darbo santykių gavę iš kelių darboviečių, atsidūrė aiškiai nelygiavertėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis, kurie analogiško pobūdžio ir dydžio pajamas tuo pačiu laikotarpiu gavo tik iš vienos darbovietės. Pareiškėjai tokioje padėtyje atsidūrė dėl 2019–2020 metais Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies normoje buvusio įtvirtinto ydingo, diskriminacinio, Konstitucijos 29 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančio teisinio reguliavimo, dėl kurio pakeitimo ar panaikinimo valstybės įgaliotos institucijos ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų bei ignoravo pareiškėjų keliamus klausimus.

2.9. Konstitucinio Teismo priimto nutarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva skubos tvarka buvo parengtas bei Lietuvos Respublikos Seime priimtas 2020 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19-1, 21, 29, 30, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo pakeista Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies norma bei buvo panaikintas pas kelis darbdavius dirbančių darbuotojų didesnis apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis lyginant su darbuotojais, dirbančiais pas vieną darbdavį.

2.10. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarimo išvadomis, šioje situacijoje egzistuoja pirma būtinoji atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareiškėjų prašomos priteisti žalos, kuri buvo konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendime, priimtame analogiškoje byloje, kurioje pareiškėjai reikalavo priteisti iš valstybės per 2019 metus patirtą žalą. Pareiškėjai dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų 2020 metais patyrė žalą, kurią apskaičiuoti įgijo galimybę tik šiems metams pasibaigus.

2.11. Nagrinėjamu atveju egzistuojant visoms trims atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo A. P. naudai iš valstybės turi būti priteista 5 323,49 Eur dydžio žala, o pareiškėjo A. R. naudai – 7 833,16 Eur dydžio žala, patirta per 2020 kalendorinius metus.