- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- I-3468-406/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00978-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- K. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Edvinui Venskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. F. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti po 70 Eur už kiekvieną parą neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4-6), patikslintame skunde (b.l. 11-14) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d. buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, kur kamerų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pačios kameros buvo kritinės būklės. Išduodama patalynė buvo nedezinfekuota, pareigūnų elgesys netinkamas, kadangi paprašius nuvesti pas gydytoją ar atnešti vaistus, buvo atsisakoma. Pažymėjo, jog kamerose langai vos atsidarė, buvo drėgna, daug tarakonų, taip pat netinkamas apšvietimas, o sanitarinis mazgas be mechaninės ventiliacijos. Nurodė, jog antradieniais nebuvo vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, dušu pasinaudoti galėjo tik vieną kartą per savaitę. Teigė, kad nors žodžiu nurodė, jog yra musulmonas ir nevalgo kiaulienos, tačiau į tai niekas neatsižvelgė, todėl teko badauti. Dėl tokių įkalinimo sąlygų patyrė moralinius, psichologinius bei emocinius išgyvenimus, pažeminimą, nepilnavertiškumą, dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnis bei kiti teisės aktai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 23-28) bei atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas du kartus. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,9 kv. m. ir kiekvienam iš dviejų ten kalėjusių asmenų teko po 7,45 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 8, kurios plotas 10,07 kv. m. ir kurioje bausmę atliko pareiškėjas dar su vienu asmeniu, kiekvienam iš jų teko po 5,035 kv. m., ir kameroje Nr. 10 (plotas 14,9 kv. m.) pareiškėjas buvo laikomas kartu su trimis asmenimis ir kiekvienam iš keturių asmenų teko 3,725 kv. m. Nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d. pareiškėjas visą laiką buvo laikomas kameroje Nr. 4 (plotas 14,9 kv. m.) ir jam buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas. Kadangi pareiškėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvimo metu galiojo teisės aktai, pagal kuriuos vienam asmeniui laikomam areštinės kameroje turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. minimalus plotas, todėl šis reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas. Atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas ne visą laiką naudojosi savo teise į pasivaikščiojimus. Akcentavo, jog areštinės patalpos ir kameros yra valomos ir dezinfekuojamos, todėl jose atsirasti ir plisti tarakonams ir kitiems kenkėjams nėra sąlygų. Be to, kameras valosi ir tvarkosi patys nuteistieji. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V-820 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" 23 punktas nustato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaidės), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Alytaus areštinėje atlikti patikrinimai, kurių metu dėl atitikties Higienos normos 37:2009 reikalavimams tikrintos visos areštinės kameros. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose Nr. PA-164 nurodyta, kad visose kamerose pakeisti langai, patalpos vėdinamos per langą ir kamerose yra įrengta paduodamoji ventiliacija, akte Nr. PA-208 konstatuota, kad kamerose langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu. Teigė, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje yra užtikrinamas tiek dirbtinis, tiek natūralus kamerų apšvietimas, o sanitarinis mazgas turi atskirą oro šalinimo sistemą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo tiekiamas vegetariškas maistas, nepagrįstas, kadangi atsižvelgiant į jo prašymą, jam buvo išduodamas jo pageidaujamas (vegetariškas) maistas. Akcentavo, jog areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi, švariais lovos skalbiniais bei dviem rankšluosčiais. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje ir visa tai yra konstatuota patikrinimo akte Nr. PA-208. Nurodė, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, sveikatos problemų, išskyrus pilvo skausmus, ar sutrikusios emocinės būklės, areštinėje nebuvo skundęsis. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo teiginiai dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų yra subjektyvūs ir neatitinka tikrovės bei į tai, jog nebuvo jokių neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK) areštinės administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų sąlygų būnant areštinės kameros patalpose laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Netinkamas laikymo sąlygas areštinėje pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja 2009 m. rugsėjo 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009) nepateikia minimalių areštinių kamerų ploto normų. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punkte įtvirtinta ploto norma, numatanti, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A678-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A2277-520/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1366-575/2015 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. F. Alytaus apskrities VPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 6 d. 9 val. 30 min. iki 2015 m. gegužės 20 d. 11 val. 20 min. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. 12 val. 55 min. iki 2015 m. liepos 7 d. 11 val. 49 min. (b.l. 29, 38-39). Pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. atliko bausmę kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,9 kv. m., kartu su vienu nuteistuoju, todėl kiekvienam iš jų teko po 7,45 kv. m. kameros ploto (b.l. 29, 38). 2015 m. gegužės 12-19 dienomis pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 10,07 kv. m., kartu su vienu asmeniu, todėl kiekvienam iš jų teko po 5,035 kv. m. kameros ploto (b.l. 29, 38). 2015 m. gegužės 19-20 dienomis pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 10, kurios plotas 14,9 kv. m. kartu su trimis asmenimis, todėl kiekvienam iš jų teko po 3,725 kv. m. kameros ploto (b.l. 29, 38). Nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 4, kurioje 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 1 d. buvo laikomas kartu su dviem asmenimis, 2015 m. liepos 2 d. kartu su vienu asmeniu, 2015 m. liepos 3-4 dienomis kartu su dviem asmenimis, 2015 m. liepos 5-7 dienomis pareiškėjas buvo laikomas kartu su trimis asmenimis, todėl kiekvienam asmeniui teko 7,45 kv. m., 4,97 kv. m. ir 3,725 kv. m. kameros ploto (b.l. 29, 38-39).
Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. gegužės 20 d. iki 11 val. 20 min., 2015 m. birželio 30 d. nuo 12 val. 55 min., 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 3-4 dienomis, 2015 m. liepos 5 d., 2015 m. liepos 6 d., 2015 m. liepos 7 d. iki 11 val. 49 min., nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į 5 kv. m. plotą, nes iki normatyvo ginčo laikotarpiu 4 paras trūko 1,27 kv. m., 3,5 paros trūko 0,03 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. 7,5 paras trūko gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas nesutinka su jam tekusio konkretaus gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika, t. y. jo nuomone, konkrečiu atveju nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į užstatytą baldais plotą. Šiuo aspektu nurodytina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigalioję teisės aktai nenumatė, kad į šiuose teisės aktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Alytaus apskrities VPK areštinės kamerose Nr. 4, Nr. 8 ir Nr. 10 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytos tinkamos laikymo sąlygos ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).
Pareiškėjas teigia, kad atliekant bausmę Alytaus apskrities VPK areštinėje, jo teisės buvo pažeistos ir dėl nepakankamos ventiliacijos (buvo drėgna, langas vos atsidarė), o sanitariniuose mazguose visai nebuvo ventiliacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pasisakydamas dėl galimai kilusios neturtinės žalos, neužtikrinant pakankamos ventiliacijos kamerose ir sanitariniuose mazguose pažymi, kad Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minėtos higienos normos 23 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HM 37:2009 20 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) ir sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.
Iš byloje esančių Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PA-164 matyti, kad patalpos vėdinamos per langus, kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija (b.l. 53-55). Pažymėtina, jog remiantis pareiškėjo K. F. skundu Alytaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą kamerose Nr. 8 ir Nr. 4 ir aktu Nr. PA-208 konstatavo, kad sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą ir jokio blogo kvapo nėra. Taip pat šiuo aktu buvo nustatyta, kad minėtų kamerų langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu (b.l. 56-58). Taigi, atliktų patikrinimų metu nenustatyta jokių Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgus į visa tai bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių minėtų patikrinimų metu nustatytus faktus, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad buvo netinkama ventiliacija tiek kamerose, tiek sanitariniuose mazguose.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, todėl suprastėjo regėjimas bei, kad kamerose nebuvo karšto vandens.
Iš į bylą pateikto Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto PA-164 matyti, kad visose areštinės kamerose dirbtiniam apšvietimui užtikrinti yra naudojamos liuminescencinės lempos, langų stiklai yra skaidraus stiklo ir konstatuota, kad jokių Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nėra (b.l. 53-55). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl regos sutrikimų, pareiškėjas taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl galimai pablogėjusios regos ar kitų sutrikimų, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo kamerų apšvietimo pripažintinos nepagrįstomis.
Kaip minėta, Higienos normos HN 37:2009 20 punktas numato, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tuo tarpu šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik policijos areštinės medicinos punkte, sanitarinėje švarykloje, indų plovykloje (Higienos normos HN 37:2009 26 p.). Kad kamerose tiekiamas šaltas vanduo, o šiltas vanduo yra medicinos kabinete, dušinėse ir maisto išdavimo patalpose patvirtina atsakovo į bylą pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PA-164 (b.l. 53-55). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad kamerose nebuvo karšto vandens, atmestinas kaip nepagrįstas. Nesant neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo reikalaujamą neturtinę žalą.
Higienos normos HN 37:2009 60 punktas numato, jog asmenims, laikomiems areštinėje, suteikiamos sąlygos prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Minėtų reikalavimų atitikimą patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PA-164 (b.l. 53-55), todėl pareiškėjo argumentai, kad tik vieną kartą per savaitę galėjo nusiprausti duše, atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog Alytaus apskrities VPK areštinėje kamerų būklė kritinė ir jose yra tarakonų. Teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais, t.y. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais Nr. PA-164 ir Nr. PA-208, kuriuose konstatuota, jog areštinės kamerų dezinfekcija atliekama naudojant 0,25% „Natrio hipochlorito“ dezinfekcinę medžiagą, patalpų valymui naudojami buitiniai valikliai, rūgštinis sanitarinis valiklis, alkoholinė dezinfekavimo priemonė ADK-611, be to, kameras valosi ir tvarkosi patys suimtieji ir, kad jokių HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b.l. 53-55, 56-58), daro išvadą, kad Alytaus apskrities VPK areštinės kameros yra valomos ir dezinfekuojamos, o esant poreikiui atliekama jų deratizacija, dezinsekcija ar dezinfekcija (Alytaus apskrities VPK sudaręs 2015 m. sausio 27 d. Deratizacijos, dezinsekcijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 52-ST2-4, b.l. 40-42).
Byloje pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai Nr. PA-164 ir Nr. PA-208 (b.l. 53-55, 56-58) paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Alytaus apskrities VPK areštinėje esančių sąlygų neatitikimo nustatytiems teisės aktais reikalavimams. Iš paminėtų patikrinimo aktų matyti, kad į areštinę patekę asmenys aprūpinami tiek minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), tiek ir švariais lovos skalbiniais bei dviem rankšluosčiais (atitinka HN 37:2009 VII skyriaus 56 punktą). Taip pat nurodoma, kad minkštasis inventorius dezinfekuojamas areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje ir areštinėje laikomiems asmenims išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius, išduodama patalynė nuolat skalbiama, o susidėvėjusi pakeičiama nauja (tai patvirtina ir į bylą pateiktos Alytaus apskrities VPK sudarytos 2012 m. vasario 20 d. Nr. 52-ST2-6 ir 2015 m. kovo 10 d. Nr. 52-ST2-10 Skalbimo paslaugų teikimo sutartys (88-90, 91-93)). Minėtais patikrinimo aktais Alytaus apskrities VPK areštinėje Lietuvos higienos normų pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėjas nurodė, jog jam priklausė kiekvieną dieną ne mažiau kaip vieną valandą būti gryname ore, tačiau antradieniais jis nebuvo vedamas pasivaikščioti.
Policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 37:2009 11 punktas). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos „Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 54 punkte numatyta, jog Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu.
Esantys byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Alytaus apskrities VPK areštinėje buvo vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, tačiau 2015 m. gegužės 8, 12, 16, 19 dienomis ir 2015 m. liepos 2, 5, 6 dienomis atsisakė eiti pasivaikščioti (b.l. 61, 64, 68, 70, 72, 74, 75), todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytų sąlygų antradieniais pasivaikščioti areštinės kiemelyje.
Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog buvo priverstas badauti, kadangi jam nebuvo išduodamas tinkamas maistas, nors tik atvykęs informavo žodžiu pareigūnus, kad pagal savo religiją nevalgo kiaulienos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, kurį pareiškėjas grindė ne religiniais įsitikinimais, o virškinimo sutrikimais, jam buvo išduodamas vegetariškas maistas, t.y. pareiškėjo minėtas prašymas Alytaus apskrities VPK areštinės viršininko buvo tenkintas (b.l. 43). Teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2015 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo pateikęs Alytaus apskrities VPK viršininkui skundą dėl netinkamo vegetariško maitinimo, ir to paties skundo apačioje yra pareiškėjo parašu patvirtintas prierašas, kad jis gavo reikiamo kiekio ir normų maitinimą, kuriuo yra patenkintas ir prašė skundo nebenagrinėti (b.l. 44). Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl jam išduodamo netinkamo maitinimo. Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalas patvirtina, kad pareiškėjui būnant Anglijoje buvo atlikta žarnyno operacija (b.l. 80), ir dėl šios priežasties jam būdavo dažni pilvo skausmai, todėl pareiškėjui buvo išduodamas jo poreikius atitinkantis maistas (b.l. 45-52). Taigi, pareiškėjui kreipusis raštu į Alytaus apskrities VPK administraciją dėl vegetariško maitinimo, jo prašymas, kaip minėta, buvo tenkintas, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Taip pat į bylą yra pateiktos 2012 m. gegužės 9 d. ir 2015 m. gegužės 20 d. Alytaus apskrities VPK sudarytos sutartys (b.l. 95-99, 100-104) dėl maitinimo paslaugų tiekimo areštinėje, kurioje numatyta maitinimo tvarka ir sąlygos.
Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė netinkamą pareigūnų elgesį, t.y. paprašius pareigūnų nuvesti jį pas gydytojus ar atnešti vaistų, prašymas nebuvo tenkintas, tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.
Byloje duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų Alytaus apskrities VPK areštinėje vertinamaisiais laikotarpiais nėra pateikta. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus apskrities VPK areštinės kamerose, kurių plotas mažesnis, nei nustatyta minimali ploto norma buvo kalinamas neilgą laikotarpį, t.y. 7,5 paras, iš kurių 4 paras vienam nuteistajam teko 3,73 kv. m. kameros ploto bei 3,5 paras vienam nuteistajam teko 4,97 kv. m. ploto, t.y. trūko tik 0,03 kv. m. gyvenamojo ploto. Teismas taip pat konstatuoja, kad nustatytas pažeidimas nebuvo tęstinis, t.y. Alytaus apskrities VPK areštinėje pareiškėjas buvo laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d., taip pat būdamas minėtoje kalinimo įstaigoje jis buvo kilnojamas į skirtingas kameras ir tam tikrais atvejais pareiškėjui tenkantis kameros plotas siekė ir 7,45 kv. m. Be to, Alytaus apskrities VPK areštinė sudaro galimybę nuteistiesiems naudotis pasivaikščiojimo kiemeliais, nors šia suteikta teise pareiškėjas ne visada naudojosi (b.l. 59-75). Įrodymų, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto, sveikatos sutrikimų pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, gydytojus, byloje nepateikta.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę, bendrąsias kalinimo sąlygas Alytaus apskrities VPK areštinėje, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma labai trumpą laiką, t.y. 7,5 paras, iš kurių 3,5 paros vienam asmeniui trūko vos 0,03 kv. m. gyvenamojo ploto, į tai, kad 1,27 kv. m. gyvenamojo ploto pareiškėjui trūko atskirais laikotarpiais, t.y. 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gegužės 20 d. iki 11 val. 20 min. bei 2015 m. liepos 5-6 d. ir 2015 m. liepos 7 d. iki 11 val. 49 min., bei į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista K. F. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygas.
Pareiškėjo K. F. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.