- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 2YT-7645-1025/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01091-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, R. B., R. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. B. pareiškimo dėl turto teisinio režimo nustatymo po santuokos nutraukimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, R. B., R. S., priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti turto teisinį rėžimą po santuokos nutraukimo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai B. B. asmeninės nuosavybės teise. Prašo bylą nagrinėti supaprastinta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atsisakytinas priimti.
Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos ar supaprastinta tvarka priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111, 113, 447, 579 straipsniuose, bet ir privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
Pareiškėja prašo nagrinėti pareiškimą supaprastina tvarka ir nustatyti, jog po pareiškėjos santuokos nutraukimo su J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai B. B. asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad butą įgijo (duomenys neskelbtini), kai nebuvo nutraukta santuoka su sutuoktiniu J. B., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), turtas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas. Pareiškėja teigia, jog butą įgijo savo asmeninėmis lėšomis, įsiregistravo savo vardu ir jį valdo ir naudoja nepertraukiamai, po J. B. mirties į notarą dėl šio buto paveldėjimo niekas nesikreipė. Šiuo metu butą nori parduoti, tačiau notaras atsisako tvirtinti pardavimo sutartį, nurodydamas, jog butas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė.
Kaip matyti pareiškėja pareiškimu siekia nustatyti turto teisinį režimą po santuokos nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Taigi tokiu atveju, jei nutraukiant santuoką klausimas dėl turto padalijimo nebuvo išspręstas, galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso yra asmens, siekiančio įgyti teises, pareiga (CPK 178 straipsnis).
Teismas nurodo, jog pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingąja teisenos tvarka, pareiškimai dėl faktų patvirtinimo nagrinėjami supaprastinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju pareiškėjos pareiškimas bei reikalavimas negali būti nagrinėjamas nei ypatingąja teisenos tvarka, nei supaprastinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Šiuo atveju turtas įgytas santuokos metu, todėl galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, prašydama pripažinti, jog turtas įgytas santuokos metu priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, turi pareigą paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso (CPK 178 straipsnis). Taigi toks reikalavimas dėl nuosavybės teisės nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, nes pareiškėja siekia, jog teismas pripažintų, jog turtas įgytas santuokos metu priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Nors pareiškėja nurodo, jog byloje nėra ginčo, tačiau kaip matyti, jog klausimas dėl ginčo turto dalies paveldėjimo po J. B. mirties nebuvo sprendžiamas, galimi paveldėtojai valstybė bei J. B. vaikai. Taigi siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą ir išspręsti su įstatyminiais paveldėtojais galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisių į turtą byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškimas atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas supaprastintos teisenos tvarka, o pareiškėjai siūlytina kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis byloje nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 87 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjos B. B. pareiškimą dėl turto teisinio režimo nustatymo po santuokos nutraukimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.