Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. gruodžio 4 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2023 m. gegužės 28 d. apie 02.00 val., Kauno Santakos parke, viešoje vietoje, vykusio renginio metu, būdamas agresyviai nusiteikęs, tarpusavio žodinio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties, elgdamasis įžūliai, tyčia panaudojo fizinį smurtą ne mažiau kaip du kartus suduodamas ranka K. K. į veido sritį ir vieną kartą savo galva smūgiuodamas K. K. į galvos sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pereinant į pažandę, muštinę kiaurinę apatinės lūpos žaizdą, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, muštinę viršutinės lūpos pasaito žaizdą ir pogleivio kraujosruvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. vakare su savo drauge atvyko į Kauno miesto šventę, kuri vyko Santakos parke. Šioje šventėje tą vakarą jis vartojo alkoholį, bet gėrė tik alų. Šioje šventėje jis sutiko vieną iš matymo pažįstamą vaikiną, kuris taip pat yra iš (duomenys neskelbtini). Vėliau, galimai apie 01.00 – 02.00 val. nakties jis nežino, kas tiksliai įvyko, bet pamatė, kad šis jo pažįstamas žodžiu konfliktuoja su kitais keliais nepažįstamais vaikinais. Tada jis ėjo link šių vaikinų su tikslu juos nuraminti, tačiau jam staiga kelią pastojo jau kitas nepažįstamas vaikinas, dabar jau žino, kad tai buvo K. K. su savo draugu. Jis neprisimena, ką jam tuomet pasakė K. K., tik prisimena, kad jis nesusivaldė ir jam du kartus rankos kumščiu sudavė kažkur į veido sritį. Tada iš kažkur staiga prie jų priėjo policijos pareigūnai, prie kurių K. K. jį toliau žodžiais provokavo, kaip ir gąsdino, kad jį pasigaus Kaune ir jam blogai baigsis. Tuomet jis būdamas labai piktas ir užsivedęs, nesusilaikydamas dar vieną kartą iš galvos K. K. trenkė į galvos sritį. Tada jis iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiuo metu jis K. K. atlygino padarytą žalą bei jo atsiprašė. Jis supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl to tikrai nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusysis K. K. ikiteismini tyrimo metu parodė, kad parodymais apie tai, kad 2023 m. gegužės 27 d. apie 17–18 val. jis su draugais atvyko į Kauno miesto šventę, vaikščiojo Santakos parke, kur vyko koncertas. Vėliau apie 21–22 val. kiti jo draugai išvyko ir jis renginyje pasiliko su M. B.. Maždaug apie 1 val. nakties jis su kartu su M. B. nuėjo už renginio scenos link Nemuno upės ir ties pėsčiųjų taku išgirdo vykstantį konfliktą, kuriame dalyvavo maždaug 5 vaikinai. Jis pradėjo klausti, kas čia vyksta, norėjo raminti konfliktą ir ėjo link vieno iš konflikte dalyvavusio vaikino, tačiau šis vaikinas buvo agresyvus ir jam iškart nemažiau kaip du kartus ranka trenkė į galvos sritį. Nuo šių suduotų smūgių jam pradėjo kraujuoti iš burnos. Vykstant šiam konfliktui prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurių akivaizdoje tas pats vaikinas jam savo galva trenkė į galvos sritį. Policijos pareigūnai šį vaikiną sulaikė, o kiti kažkur išsibėgiojo. Vaikinas, kuris jam trenkė, buvo apie 20 metų amžiaus, trumpai skustas, normalaus kūno sudėjimo, storo skardaus balso, įvykio metu vilkėjo trumpos spalvos marškinėliais ir džinsais. Minimo vaikino atpažinti negalėtų, nes įvykio metu buvo tamsu ir jo veido neįsidėmėjo. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį nuvežė į Kauno Klinikas, kur jam susiuvo lūpą.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. jis su savo draugu K. K. buvo Kauno dienų festivalio šventėje Santakos parke. Po to apie 2.00 val. su juo šalia vaikų žaidimo aikštelės pastebėjo muštynes tarp dviejų grupių asmenų. Praeinant pro šalį K. K. nusprendė minėtus asmenis nuraminti ir priėjo prie šių asmenų. Žino, kad vienas iš konflikte dalyvavusių vaikinų smogė K. K. veidą ir praskėlė lūpą. Pačio šio veiksmo jis nematė, bet atvykus policijos pareigūnams pamatė, kad K. K. yra sužalotas. Po to greitosios medikai jam suteikė pagalbą ir jį išsivežė į gydymo įstaigą.

Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties specialistas. 2023-05-28 kartu su kolegomis policijos pareigūnais dirbo pagal priemonių planą Kauno Santakos parke vykusiame renginyje. Galimai apie 02.00 val. patruliuojant renginio prieigose prie jų priėjo nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad netoli renginio vietos vyksta muštynės. Skubiai nuėjus nurodyta kryptimi jokių muštynių nepastebėjo, bent jų akivaizdoje niekas nesimušė, tik tarpusavyje žodžiu konfliktavo du vaikinai, kaip buvo nustatyta jų asmenybė, tai R. M. ir K. K.. K. K. nurodė, kad R. M. jam kelis kartus trenkė į veidą. Prie jų R. M. taip pat buvo agresyvus K. K. atžvilgiu, šaukė, kad jį užmuš, gąsdindamas imitavo smūgį savo galva K. K. į galvą ir staiga antru kartu savo galva smūgiavo K. K. į veido sritį jį sužalodamas. Tikslesnių sužalojimų detalizuoti negali, nes neprisimena. Tuomet nedelsiant R. M. buvo sulaikytas, paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. K. K. buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kadangi ant veido matėsi muštinės žaizdos, kraujavo. Atvykę medikai K. K. išsivežė į Kauno klinikas. Sulaikytas R. M. buvo perduotas atvykusiems reagavimo valdybos pareigūnams.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje K. K. konstatuota - poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pereinant į pažandę, muštinė kiaurinė apatinės lūpos žaizda, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, muštinė viršutinės lūpos pasaito žaizda ir pogleivio kraujosruva, padarytos kietais bukais daiktais, trimis ar dagiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 28 d. 3.04 val. R. M. nustatytas 1,26 promilių girtumas.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. M. 2023 m. gegužės 28 d. apie 02.00 val., Kauno Santakos parke, viešoje vietoje, vykusio renginio metu, būdamas agresyviai nusiteikęs, tarpusavio žodinio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties, elgdamasis įžūliai, tyčia panaudojo fizinį smurtą ne mažiau kaip du kartus suduodamas ranka K. K. į veido sritį ir vieną kartą savo galva smūgiuodamas K. K. į galvos sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pereinant į pažandę, muštinę kiaurinę apatinės lūpos žaizdą, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, muštinę viršutinės lūpos pasaito žaizdą ir pogleivio kraujosruvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis pripažino parke sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų M. B. ir policijos pareigūno J. T. parodymai. Jie patvirtino, kad kaltinamasis viešoje vietoje, renginio metu elgėsi agresyviai, sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamojo atlikti tyčiniai veiksmai viešoje vietoje laikytini įžūliais, tokiu būdu kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padaryta nusikalstama veika yra baigta, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas jau išnykęs, jis baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti R. M. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.