Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-7298-786/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
2YT-7298-786/2018
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00833-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Pareiškėjas
E. B.
Suinteresuotas asmuo
J. Z., R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-7298-786/2018Teisminio proceso Nr.2-14-3-00833-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant pareiškėjai E. B.,suinteresuotam asmeniui J. Z.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. P., J. Z. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina O. D., mirusi 2018 m. rugpjūčio 12 d., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. D. mirties 2010 m. rugsėjo 3d., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad po J. D. mirties likusiu turtu – gyvenamuoju namu su ūkio pastatais, žemės sklypais rūpinosi pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina O. D.. Jo įstatyminiai įpėdiniai – sutuoktinė O. D. ir pareiškėja bei suinteresuoti asmenys, t. y. jų dukros, per tris mėnesius nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina O. D. po pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvo ir savo sutuoktinio mirties, priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi liko gyventi tuose pačiuose namuose, dirbo žemę, naudojosi visais likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, disponavo velioniui priklausančiais kilnojamaisiais ir asmeniniais daiktais.

Suinteresuotas asmuo J. Z. supateiktu pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. D. mirė 2010 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 7). Po jo mirties liko J. D. ir jo sutuoktinei O. D. priklausantis turtas: žemės sklypai (b. l. 14-19), gyvenamasis namas su priklausiniais (b. l. 11-13). Mirus J. D., jo sutuoktinė O. D. toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu įsigytame name, dirbo žemę, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais , bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog O. D. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtą valdė kaip savo. Duomenų, kad po J. D. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra (b.l.8). 2018-08-12 mirė J. D. sutuoktinė O. D. (b.l.9).

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos, suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, liudytojos parodymus ir pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad po savo sutuoktinio J. D. mirties, O. D. pradėjo valdyti po jo mirties likusį turtą, kadangi atliko aktyvius veiksmus: iki mirties ir po to gyveno tuose pačiuose namuose, dirbo žemę, naudojosi visais likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, disponavo velioniui priklausančiais kilnojamaisiais ir asmeniniais daiktais. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad O. D. priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2018-08-12, priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-09-03, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė