Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, atsakovei M. Š., jos atstovui advokatui Georgijui Gromovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-417-90/2009 pagal J. B. ieškinį atsakovei M. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir atsakovės M. Š. priešieškinį ieškovui J. B., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Daugų technologijos ir verslo mokyklai dėl dalies privatizavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas yra teisėtas ginčo namo savininkas, nuosavybės teisės į ginčo objektą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1992 m. spalio 24 d. pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2329. Nėra duomenų apie ginčo patalpų suteikimą atsakovei nuomos pagrindu. Vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsniu, gyvenamasis namas negalėjo būti privatizuojamas, kai jis buvo nuomojamas pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnį, namą turėjo teisę pirkti asmuo, kuris įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo namo nuomininkas ar šeimos narys, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ieškovas buvo ginčo namo nuomininkas, todėl turėjo teisę privatizuoti šį namą. Notariškai patvirtinto abipusio susitarimo nebuvo, nes atsakovė nebuvo ieškovo šeimos narė. Pagal 1964 m CK 329 straipsnį, sugyventinis, kartu su nuomininku išgyvenęs ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo bendrai tvarkęs namų ūkį, teismine tvarka galėjo būti pripažintas nuomininko šeimos nariu. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) ir kt., tačiau partnerystės įstatymas dar nėra priimtas. Jokio teismo sprendimo, kad atsakovė buvo ar yra ieškovo šeimos narė ir turėjo teisę privatizuoti gyvenamąjį namą, nėra, todėl ji neturi ir teisės į būstą. Faktas, kad asmenys, nesudarę santuokos, veda bendrą gyvenimą, nedaro įtakos jų turimo turto statusui, nėra pagrindo atsirasti vieno sugyventinio teisėms į kito sugyventinio įgytą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-497/2004). Atsakovė buvo priimta gyventi laikinai, ieškovas davė sutikimą jai prisiregistruoti jo namuose. Ieškovas kaip turto valdytojas turi teisę ginti savo turtą (CK 4.34 straipsnio 1 dalis), reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Ieškovui nesutinkant, kad atsakovė gyventų jam priklausančiame name, atsakovė laikoma savavališkai užėmusi gyvenamąją patalpą, todėl, vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, turi būti iškeldinta iš jo nuosavybės.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys buvo sugyventiniai nuo 1988 metų, o nuo 1990 metų kartu gyveno Daugų žemės ūkio mokyklai priklausiusiame (duomenys neskelbtini) esančiame name, kurį jiems abiems suteikė minimas darbdavys.

Ieškovo teiginį apie tai, jog namas buvo išnuomotas tik jam, paneigia jokios rašytinės nuomos sutarties nebuvimas, buvusio namo savininko - trečiojo asmens VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokyklos - atstovės paaiškinimas apie tai, kad namas buvo skirtas atsakovei kaip pagrindinei nuomininkei, nes ji turėjo nepilnametį vaiką, 1991 m. sausio 1 d. išrašas iš Daugų seniūnijos ūkinės knygos apie tai, kad ginčo name gyvena M. Š. ( šeimos galva), J. B. ( sugyventinis) ir L. Š. ( dukra). Nėra apelianto teiginius patvirtinančių duomenų, kad atsakovė šiame name apsigyveno tik kaip subnuomininkė, ieškovui davus sutikimą ją priregistruoti. Dėl nurodytų priežasčių nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai apie namo, kuris buvo išnuomotas pagal kelias nuomos sutartis, negalėjimą privatizuoti Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytu pagrindu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam priklausančią gyvenamą patalpą atsakovė yra užėmusi savavališkai.

Liudytojai A. B., J. M. ir D.M. M. patvirtino atsakovės paaiškinimus, jog šalys gyveno kartu kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį atsakovei suteiktame name. Šių įrodymų ieškovas nenuginčijo savo liudytojų - seserų B. V. ir E. M. - parodymais (E. M. teigė nenorinti neteisingai kalbėti apie šalių santykius; B. V. parodymai apie tai, kad, ateidama pas ieškovą „pagerti“, atsakovė susitvarkė visus dokumentus, neatitinka tikrovės ir yra aiškiai šališki) . Teigdamas, kad apsigyvenusi ginčo name, atsakovė „pradėjo šeimininkauti kaip namie“, bendro ūkio buvimą faktiškai pripažįsta ir ieškovas. Pastarąją aplinkybę taipogi patvirtina rašytiniai įrodymai – 1996 m. birželio 17 d. Daugų seniūno pažyma, M. Š. sudarytos namo eksploataciją užtikrinančios sutartys su paslaugų tiekėjais ( b.l. 24, 67-69), 1991 m. spalio 28 d. J. B. prašymas pirkti namą, pažymint, kad jame gyvena šeimos nariai - sugyventinė M. Š. ir podukra L. Š. Pastaroji aplinkybės paneigia ieškovo teiginį, jog atsakovę priėmęs laikinai gyventi 1995 metais. Šiame prašyme išreikštu sutarimu ir atskiru pareiškimu šalys susitarė, kad namas bus privatizuojamas J. B. vardu, atsakovė M. Š. su tuo sutiko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis). Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-235/2008).

Išvardintieji įrodymai pakankamai patvirtina, jog šalys, kaip faktiniai šeimos nariai drauge gyvendamos atsakovei išnuomotame name, kartu tvarkydamos ūkį bendru darbu ir asmeninėmis lėšomis, pasirašydamos susitarimą pirkti gyvenamąjį namą pagal Butų privatizavimo įstatymą, vykdė bendrąją jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ((1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Nesant apeliacinio skundo motyvų dėl teismo išvadų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir investiciniais čekiais už privatizuojamą namą klausimu, jos neanalizuotinos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, blogai mokėdama lietuviškai ir pardavėjo atstovui suteikus klaidingą informaciją apie sutuoktinių ir sugyventinių turto teisinį režimą, iš esmės suklydo, pasirašydama pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, kurio patvirtino žinanti LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio turinį ( 1964 m. CK 56 str. 1 d.).

1992 m. liepos 15 d. LR įstatymas nr. I-2749, kuriuo buvo pakeista apeliaciniame skunde nurodoma 1964 m CK 329 straipsnio redakcija, įtvirtinant nuostatą apie sugyventinio, kartu su nuomininku išgyvenusio ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo bendrai tvarkiusio namų ūkį, teisę teismine tvarka būti pripažintu nuomininko šeimos nariu, susitarimo pirkti namą metu negaliojo. Nors tokio sprendimo nėra, šalių kaip sugyventinių buvimas šeimos nariais teisingai konstatuotas ieškovo ginčijamu sprendimu.

Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004 pagal pareiškėjo J.A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D.R.S., K.B. yra priimta byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Tiek pareiškėjo reikalavimas, tiek bylos aplinkybės visiškai skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodomomis išvadomis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino priešieškinį bei atmetė byloje nustatytų aplinkybių ir teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų neatitinkantį ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovę iš gyvenamo namo.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas paliktinas galioti ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.