Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2022 m. kovo 7 d., apie 22.55 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija.

D. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pradėjo su draugu vartoti alkoholinius gėrimus mašinoje, kuri stovėjo kieme. Jam paskambino ir paprašė atvažiuoti. Jis nuvažiavo į tą kiemą ir atsitiko avarija. Jis dėl greičio įvažiavo į kitus automobilius. Paskui atvažiavo policija. Jis savo kaltę pripažino. Davė pūsti, išrašė protokolą ir paleido. Automobilį buvo išsinuomojęs. Norėjo vežioti maistą. Važinėjo be teisių. Teisių niekada neturėjo.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas L. Z. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 7 d., apie 22.55 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjas per buto balkoną, kieme pastebėjo, jog nenustatytas automobilis įvažiavo į kitus du stovinčius kieme automobilius. Vykstant į įvykį, informacija buvo papildyta ir nurodyta, jog automobilis, kuris įvažiavo į kitus du automobilius, yra „Toyota Prius“. Jiems atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastebėjo apgadintą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jiems matant važiavo atbuline eiga ir po to važiavo į priekį. Jiems išlipus iš tarnybinio automobilio, nuėjo prie automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo vietos ir pastebėjo vairuotojo vietoje, prie vairo sėdintį vyrą, kaip paaiškėjo tai – D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris ir vairavo minėtą automobilį. Asmuo pripažino, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir ja apgadino kitus kieme stovėjusius automobilius – „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat asmuo nurodė, jog vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems apžiūrint automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog šio vidaus salone buvo tuščių alkoholinių gėrimų taros butelių. Kadangi asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nuspręsta patikrinti asmens neblaivumą alkoholio nustatymo matuokliu. Pirmuoju pūtimu 23.07 val., D. S. buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu 23.29 val., nustatytas 2,10 promilių neblaivumas. Šalia D. S. priekinėje keleivio vietoje sėdėjo nepilnametis D. F. (D. F.), gim. (duomenys neskelbtini). Šiam pirmuoju pūtimu 23.10 val., buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu 23.31 val., nustatytas 0.38 promilių neblaivumas. Nepilnametis asmuo nurodė, jog automobilį „Toyota Prius“ vairavo ir apgadino stovinčias transporto priemones D. S.. Nepilnametis asmuo buvo perduotas tėvui O. F. (O. F.). Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buvo nustatyta, priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota (duomenys neskelbtini). Vairuotojui D. S. buvo įteiktas šaukimas dėl įvykio atvykti į policijos komisariatą. Visas įvykis buvo filmuotas kamera „BODY 1713“ (b. l. 12).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 7 d. apie 22.55 val. Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjas per balkoną mato, kad kažkoks automobilis įvažiavo į du stovinčius automobilius. Vėliau informacija buvo papildyta, kad automobilis „Toyota Prius“, baltos spalvos. Atvykus minėtu adresu, kieme pastebėjo apdaužytą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jų akivaizdoje pariedėjo atbuline eiga, paskui į priekį. Kaip vėliau paaiškėjo, už automobilio vairo sėdėjo ir automobilį vairavo D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo pripažino vairavęs transporto priemonę neblaivus, apgadino kitus stovinčius automobilius, teigė vartojęs alkoholį. Automobilyje buvo tuščios alkoholinių gėrimų taros. Pirmu pūtimu 23.07 val. vairuotojui nustatytas 2,07 promilės girtumas, antruoju pūtimu 23.29 val. nustatytas 2.10 promilės girtumas. Automobilio priekyje keleivio pusėje sėdėjo nepilnametis D. F., kuris taip pat patvirtino, kad automobilį „Toyota“ vairavo ir apgadino stovinčias transporto priemones D. S.. Nepilnametis perduotas tėvui. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius vyresniojo patrulio A. M. (A. M.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 7 d., apie 23.30 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo ekipažas V-1711, kuris sulaikė neblaivų vairuotoją D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris būdamas neblaivus, pirmas pūtimu įpūtė 2,07 prom., antru – 2,10 prom. Automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme apgadino „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Kia“ ir „VW“ savininkų nustatyti bei surasti nepavyko, todėl už automobilių valytuvų palikti pranešimai. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykis filmuotas „Body 1820“ (b. l. 8).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš D. S. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ pirmu pūtimu 2022 m. kovo 7 d. 23.06 val. D. S. buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 23.29 val. 2,10 nustatytas promilių neblaivumas (b. l. 15-18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32).

Iš automobilio nuomos sutarties matyti, kad 2022 m. sausio 25 d. nuomotojas MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomininkui D. S. perdavė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-37).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 720 eurų (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad D. S. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties D. S. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojo L. Z. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, policijos pareigūnų J. Č. ir A. M. tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad D. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam netrukus po įvykio buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoširdūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, D. S. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

D. S. tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje asmuo neteistas (b. l. 68), tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 58-66). D. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), teigė užsiimantis individualia veikla. Teismas nustatė vieną kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. S. kaip pirmą kartą teisiamam ir pajamas gaunančiam asmeniui sankcijoje numatytą švelniausio pobūdžio baudos bausmę, jos dydį nustatant atsižvelgiant į kaltininko materialinę padėtį, neteisėtos veikos turinį ir BK 61 straipsnio nuostatas. Kartu su bausme tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui kaltininkui būtina skirti skiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, D. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, be to, vairavo automobilį neturėdamas tam būtinos specialios teisės. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. vairavo automobilį ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo vidutinis, todėl jam nustatytinas žemesnis nei vidurkio dydžio 2 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 14 d. (b. l. 52).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Transporto priemonė, kurią nusikaltimo įvykdymo metu vairavo D. S., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo D. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo D. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. S. tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 52). Šios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš D. S. konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 4 720 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų) sumą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.