Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, T. Š., Ž. Š., L. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, jis su V. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje gimė trys vaikai: T. Š., Ž. Š., L. Š. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė mirė, tačiau po jos mirties į notarų biurą nesikreipė, nes nei jis, nei vaikai nežinojo, kad yra faktiškai likusio turto. Tik šiais 2025 metais gavęs teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į VĮ Turto banko ieškinį sužinojo, kad po sutuoktinės mirties liko 1/2 „(duomenys neskelbtini)“ 153 akcijų dalis, kuri yra nepaveldėta ir Turto bankas prašo nustatyti kiekvieno sutuoktinio dalį nuosavybėje. Taip pat sužinojo, kad be šių akcijų liko ir 1/2 dalis statybų investicinės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " akcijų, 1½ dalis projektavimo ir konstravimo biuro „(duomenys neskelbtini) ” akcijų, 1½ dalies investicinės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” akcijų, piniginės lėšos (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties liko ir jai priklausę namų apyvokos reikmenys, baldai (sekcija), kiti asmeniniai daiktai, indų servizai, kombainai, sutuoktinės iš įvairių šalių rinkta porcelianinių, stiklinių, molinių drambliukų kolekcija, kiti palikėjos smulkūs daiktai (rūbai ir kt.), kuriuos po jos mirties jis priėmė faktiniais savo veiksmais – priėmė jos smulkų turtą, sutuoktinės kolekciją, kitus asmeninius daiktus, rūpinosi jais, tačiau dėl formaliai nepateikto prašymo notarų biurui dėl turto paveldėjimo jis šiuo metu negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į turimą turtą, todėl kreipiasi į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kiti po sutuoktinės mirties likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą - vaikai tiek žodžiu, tiek raštu yra aiškiai išreiškę savo valią, kad po motinos mirties likusio turto dalies atsisako ir į jo turto dalį nepretenduoja.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie bylos iškėlimą informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, pareiškėjas ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje Santuokoje gimė trys vaikai: T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai priklausanti turtas: 1/2 dalis „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (153 akcijos), 1/2 dalis statybų investicinės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " akcijų (4 akcijos), 1½ dalis projektavimo ir konstravimo biuro „(duomenys neskelbtini) ” akcijų (10 akcijų), 1/½ dalies investicinės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” akcijų (12 akcijų), piniginės lėšos banke (duomenys neskelbtini), taip jai priklausę namų apyvokos reikmenys, drambliukų kolekcija, kiti palikėjos asmeniniai daiktai.

Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Po palikėjos mirties paveldėjimo byla neužvesta – ją pergyvenęs pareiškėjas su vaikais per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl po pareiškėjo sutuoktinės mirties liko nepaveldėta jai priklausanti turto dalis. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad paveldėjimo byla vesta nebuvo, V? Registrų centro testamentų registre asmens palikimo priėmimo faktas neįregistruotas.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė jos smulkų turtą, sutuoktinės kolekciją, kitus asmeninius daiktus, rūpinosi jais, t. y. jis priėmė palikimą iškart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tai patvirtina ir byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai.

Tokiu būdu, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jo vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, nesant ginčo su kitais įpėdiniais), laikoma, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas, po sutuoktinės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.