Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Algimantas Pivoriunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-459/2008

Teisejas Kestutis Lukošiunas Procesinio sprendimo kategorija

1.1.5.1.2.,1.1.8.9.2.,1.1.8.1.1.,2.1.6.2.

2008 m. birželio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. J. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteistas laisves atemimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) menesiams. Bausme paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsejo 23 d. apie 00.30 val. Varenos rajone, Marcinkoniu kaime, laisvalaikio ir pramogu centro saleje, budamas neblaivus, konflikto metu tycia peiliu durdamas i krutines sriti K. U., gimusiam 1991-08-26, nukentejusiji sužalojo, padarydamas jam sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kiauryminiu krutines lastos sužalojimu.

Nuteistojo nuomone, jo veiksmai gali buti apibudinami kaip neatsargus (Lietuvos Respublikos BK 137 str.) ar padaryti peržengiant butinosios ginties ribas (Lietuvos Respublikos BK 28 str., 62 str. 2 d. 5 p.).

Apeliantas skunde išdesto savo ivykio aplinkybiu versija bei išreiškia nuomone, kad teismas nepagristai nevertino ir nesivadovavo jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, iš kuriu darytina išvada, kad tycios sunkiai sužaloti K. U. jis neturejo – jo veiksmai buvo nukreipti prieš jo atžvilgiu smurtaujanti N. T.. Tvirtina, kad jo parodymai iš esmes neprieštarauja liudytoju parodymams, jog prieš ji smurtavo A. U. ir N. T.. Be to, apeliantas nurodo, kad vertindamas liudytoju N. T., A. U. ir nukentejusiojo parodymus, teismas neatsižvelge i tai, jog šiuos asmenis sieja draugiški ir giminystes ryšiai, todel jie galejo duoti tendencingus ir šališkus parodymus.

Nuteistasis tvirtina, kad nedideliu peiliu gindamasis nuo N. T. veiksmu jis nenumate ir nesuvoke, kad gali kilti tokios sunkios pasekmes treciajam asmeniui – K. U., todel jo veiksmai gali buti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas del neatsargumo, nes juose nera netiesiogines tycios. Teigia, kad jo veiksmai taip pat gali buti vertinami kaip butinos ginties ribu peržengimas, nes K. U. jis sužalojo gindamas save nuo N. T. veiksmu. Svarbu tai, kad tuo momentu jis gynesi nuo smugiu, jo demesys buvo koncentruotas i N. T., todel negalejo matyti kito asmens bei numatyt jo veiksmu.

Nuteistasis nesutinka su jam paskirta per griežta bausme, net ir tuo atveju, jeigu jo veiksmus teismas vertintu kaip tycinius. Apelianto manymu, atsižvelgiant i tai, kad jis gynesi ir perženge butinos ginties ribas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str., jam butu galima skirti švelnesne negu istatymas numato bausme. Bet kuriuo atveju, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turi buti pripažinta tai, jog prieš ji buvo panaudotas smurtas bei tai, kad jis gailisi del padaryto nusikaltimo. Tuo tarpu teismas šiu aplinkybiu nepripažino jo atsakomybe lengvinanciomis.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis M. J. ir jo gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo M. J. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde pateikia du alternatyvius prašymus: jo veika nukentejusiojo K. J. atžvilgiu vertinti kaip neatsargu nusikaltima arba kaip butinosios ginties ribu peržengima ir tuo pagrindu sušvelninti paskirta bausme.

Apeliantas tvirtina, kad nukentejusiajam K. U. peiliu dure ne tycia, bet del neatsargumo, gindamasis nuo N. T. smurto. Šiuo pagrindu jis gincija padarytos veikos kvalifikavima pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nustatancia atsakomybe už sunku sveikatos sutrikdyma, ir prašo jo nusikalstama veika kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. kaip sunku sveikatos sutrikdyma, padaryta del neatsargumo.

Lietuvos Respublikos BK apibrežia dvi kaltes formas – tycia ir neatsarguma. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia argumentus, kuriais iš esmes irodineja, kad sunku sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam jis padare del nusikalstamo nerupestingumo (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 3 d.). Taciau pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus ir patvirtintus objektyviuosius nusikaltimo požymius, kolegijos isitikinimu, tokiai išvadai nera teorinio pagrindo.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas del nusikalstamo nerupestingumo, jeigu ji padares asmuo nenumate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytos pasekmes, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti. Pavojingu padariniu numatymas – tai padariniu, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Taciau tuo atveju, jeigu asmuo, darydamas nusikalstama veika, nenori konkreciame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytu padariniu, taciau samoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tycia.

Ivykio diena, apklaustas kaip itariamasis, M. J. paaiškino, kad šokiu saleje ji užpuole trys ar keturi jaunuoliai, todel, noredamas juos pagasdinti, vienam jaunuoliui peiliu dure i peti, taciau jaunuoliai nesiliove ir toliau sparde ji kojomis ir dauže rankomis, todel jis kitam jaunuoliui taip pat norejo durti i peties sriti, taciau pastarajam pasitraukus pataike jam kažkur i krutines sriti (b. l. 99-100). 2007 m. lapkricio 14 d. vykusios apklausos metu itariamasis M. J. savo parodymus del jo veiksmu K. U. („kito jaunuolio“) atžvilgiu pakeite nurodydamas, kad šokdamas su seserimi pamate, jog link jo atbega N. T. ir K. U. bei dar keli jaunuoliai, kurie paklause, ka jis cia veikia, ir smoge jam i veida. Nuo smugio jis parkrito ant grindu, gulinti vaikinai ji sparde kojomis. Taciau vienu momentu jis atsikele ir iš kišenes išsitraukes peili viena karta juo dure i peti N. T.. Po durio pamate, jog pastarasis bando jam suduoti smugi, todel, bandydamas jo išvengti, sukosi i šona ir sukdamasis rankoje laikytu peiliu netycia idure K. U. i krutine (b. l. 104-105). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. J. nurode, kad i sale atejo šešiese, patvirtino, kad K. U. jis peiliu pataike tik noredamas išvengti N. T. smugio, paaiškino, jog tuo metu jis nežinojo, kam pataike, tik mate, kad kažkas stovejo, be to, nurode, kad tuo metu nepajuto, jog idure.

Iš pirminiu M. J. parodymu akivaizdu, kad K. U., kaip ir N. T., jis dure tycia, noredamas juos pagasdinti, o praejus beveik menesiui po pirmines apklausos M. J. jau tvirtino, kad K. U. peiliu sužalojo atsitiktinai, bandydamas išvengti N. T. smugio. Taciau kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines byloje esancius idarymus, pagristai atmete M. J. versija del neatsargaus K. U. sužalojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis K. U. parode, kad i kulturos centra atejo su draugais, stovejo šone, šnekejo ir atsisukes pamate, kad konfliktuoja J. su T.. Prie ju nuejo iš karto, pamates, jog šie stumdosi, nes norejes išsiaiškinti, kas vyksta. Ejo link M. J., taciau šalia Mariaus stovejusi mergina vardu Živile prieiti neleido – stume ji atgal. Tuo metu M. J. stovejo priešais ji. Jis atstume jam pastojusia kelia Živile atgal ir tuo metu M. J. ranka jam sudave smugi i krutines srities kairiaja puse (b. l. 36-37). Šiuos parodymus nukentejusysis patvirtino akistatos su M. J. metu (b. l. 40-41). Teisme nukentejusysis K. U. dave iš esmes analogiškus parodymus, taciau patikslino, kad noredamas prieiti arciau M. J. ir N. T., Živile jis stume nuo saves, buvo atsisukes i Živile, todel nemate, kas tarp ju vyksta. Kai pastume Živile, atsisukdamas i T. su J. pajuto smugi i kaire krutines puse. Liudytoja Ž. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63-64), tiek apklausiama teisme tvirtino iš šokiu sales išbegusi iš karto po to, kai šokio metu prie ju priejo N. T. ir alkune smoge broliui i veida, taigi, tvirtino K. U. nestumusi, paciu muštyniu nemaciusi. Liudytojas N. T., nekeisdamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu (b. l. 53-54) teisme patvirtino, kad K. U. prie jo ir M. J. priejo jau po to, kai pastarasis peiliu smoge jam i peti ir bande juos išskirti, traukdamas viena nuo kito, taciau nurode, kad butent su K. U. ejo pro šali, kai M. J. šoko su seserimi, su juo apsižodžiavo ir jam sudave, o M. J. išsitrauke peili ir kirto jam i kairi peti. Pajutes skausma jis išejo iš šokiu sales, todel nemate, kaip M. J. dure K. U..

Nepaisant tarp nukentejusiojo ir minetu liudytoju parodymu esanciu prieštaravimu, akivaizdu, kad muštynese be N. T. ir M. J. dalyvavo ir K. U., kurio vaidmens konflikte iš minetu asmenu parodymu objektyviai nustatyti nera galimybes. Liudytojo N. T. tvirtinimu nukentejusysis K. U. prie ju priejo tik po to, kai M. J. smoge jam peiliu ir, traukdamas viena nuo kito, bande juos išskirti. Taciau iš teisme jo duotu paaiškinimu matyti, kad prie šokancio M. J. jis priejo kartu su K. U.. Paties nukentejusiojo tvirtinimu tuo metu, kai pamate konfliktuojancius T. su J., jis stovejo nuošalyje su draugais ir kalbejosi, fizinio kontakto tarp jo ir besistumdanciu M. J. ir N. T. nebuvo, smugi i krutine jis gavo budamas 0,5-1 m atstumu nuo M. J., o M. J. ir N. T. išskyre R. B., nustumdamas juos rankomis i šonus. Tuo tarpu liudytojas R. B. teisiamojo posedžio metu neabejodamas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73) duotus parodymus, kad 2007 m. rugsejo 23 d. apie 00.30 val. Varenos rajone, Marcinkoniu kaime, laisvalaikio ir pramogu centro saleje vykusiame konflikte, dalyvavo trys asmenys: M. J., N. T. ir K. U.. Liudytojas R. B. savo parodymuose kiekvieno iš konflikte dalyvavusiu asmenu veiksmu nekonkretizavo, taciau aiškiai nurode, kad iejes i šokiu sale jis pamate, kad N. T. ir K. U. mušasi su M. J.. Kita vertus, muštynes vyko diskotekos apšvietime, todel tokioje situacijoje išskirti kiekvieno muštyniu dalyvio konkrecius veiksmus, kolegijos vertinimu, praktiškai neimanoma. Tai akivaizdžiai patvirtina liudytojo R. B. duoti paaiškinimai, kad jam išskyrus konflikto dalyvius, kai K. su N. nuejo, o jis liko kalbetis su J., uždege šviesa, ir tik tada M. J. rankoje jis pamate peili, bande drausminti pastaraji, taciau šis necenzuriniais žodžiais atsake, kad jam vis vien (b. l. 227). Netiketi nesuinteresuoto liudytojo R. B. parodymais kolegija neturi jokio pagrindo. Šio liudytojo parodymai yra nuoseklus bei pašalina prieštaravimus tarp aukšciau aptartu nuteistojo, nukentejusiojo ir liudytoju N. T. bei Ž. J. parodymu.

Ivertinusi aikšciau aptartus parodymus kitu byloje esanciu irodymu kontekste, kolegija daro išvada, kad Marcinkoniu laisvalaikio ir pramogu centro saleje vykusiose muštynese dalyvavo N. T., M. J. ir K. U.. Konflikto iniciatoriumi buvo N. T., kuris pirmas trenke M. J. i veida. Šiuo metu nustatyti, konkreciai kokius veiksmus M. J. atžvilgiu galejo padaryti nukentejusysis K. U., nera galimybes, taciau iš liudytoju N. T. ir R. B. parodymu akivaizdu, kad tuo metu, kai M. J. peiliu smoge N. T. i peti, K. U. buvo prie M. J. ir jo veiksmai M. J. atžvilgiu buvo aktyvus. Tokia išvada leidžia daryti ne tik minetu liudytoju, bet ir nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kuriu matyti, kad be N. T. muštynese dalyvavo ir K. U.. Taciau remiantis byloje esanciais irodymais konstatuoti, jog nuteistasis nusikalstamos veikos metu turejo tiksla sunkiai sutrikdyti nukentejusiajam sveikata, kolegijos isitikinimu, nera pagrindo.

Iš nuteistojo parodymu matyti, kad peili i šokiu sale jis atsineše turedamas tiksla panaudoti ji galimo konflikto su kitais asmenimis atveju ir susidarius konfliktinei situacijai ji panaudojo. Ši aplinkybe patvirtina, kad peili M. J. rengesi panaudoti ir panaudojo samoningai, todel kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. J. veikoje nera neatsargumo požymiu, kadangi nuteistasis pagal susiklosciusias ivykio aplinkybes ir savo vidines savybes turejo suvokti, kad be N. T., i kuri tiesiogiai buvo nukreipta jo tycia, jis gali sužaloti ir kitus šalia buvusius žmones. Todel durdamas nukentejusiajam peiliu i prieki ištiestomis rankomis, kaip tai yra užfiksuota parodymu patikrinimo vietoje metu darytose fotonuotraukose (b. l. 111), jis privalejo numatyti, kad del jo veiksmu gali atsirasti pavojingi padariniai ir nors ju ir nenorejo, taciau samoningai leido jiems kilti: apsvaiges nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 95)), susijaudines ir ipykes jis mojavo peiliu ir pasisukes dure K. U. peiliu i krutine.

Ivertinusi visas aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad M. J. K. U. atžvilgiu veike netiesiogine tycia, todel apelianto prašymas jo veika iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. atmetamas kaip nepagristas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo veiksmai gali buti vertinami kaip butinosios ginties ribu peržengimas ir tuo pagrindu jam turi buti taikomas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., yra nepagristas. Butinoji gintis yra aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kesinimosi darant žalos besikesinancio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei. Lietuvos Respublikos BK 28 str. nustatyta, kad butinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kesinimosi ir tik besikesinanciojo asmens atžvilgiu. Šiuo atveju apeliantas prašo pripažinti butinosios ginties ribu peržengimu tai, kad K. U. jis sužalojo gindamas save nuo N. T. neteisetu veiksmu, todel jo veiksmai, nesant butinosios ginties panaudojimo teisetumo salygu, negali buti pripažinti butinosios ginties ribu peržengimu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p. pagrindu bausme gali buti švelninama tik tuo atveju, jeigu yra ne mažiau kaip dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes, bent iš dalies atlyginta turtine žala, jei ji yra padaryta, ir yra pripažinta, kad veika padaryta peržengiant butinosios ginties ribas. Todel skirti M. J. švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme nera pagrindo.

Ivertinusi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendyje išdestytus bausmes skyrimo motyvus, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, pagristai už padaryta nusikalstama veika paskyre nuteistajam laisves atemimo bausme, atitinkancia Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatu reikalavimus, kuri, kolegijos vertinimu, savo dydžiu nera per griežta.

Bylos duomenimis, M. J. anksciau yra 5 (penkis) kartus teistas, teistumas neišnyke ir nepanaikintas. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už sunku nusikaltima žmogaus sveikatai, todel ivertines tai, kad yra jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, jog nusikalstama veika jis padare apsvaiges nuo alkoholio ir tai neabejotinai itakojo M. J. veiksmus, nera jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, pirmosios instancijos teismas pagristai už padaryta nusikalstama veika paskyre nuteistajam nežymiai straipsnio sankcijos vidurki viršijancia laisves atemimo bausme. Kolegijos vertinimu, švelninti nuteistajam paskirta bausme nera pagrindo.

Nuteistojo prašymas jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinti tai, kad jis gailisi del padaryto nusikalstamos veikos, ir tai, kad prieš ji buvo panaudotas smurtas, atmetamas kaip nepagristas.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe reikalauja ne tik nuoširdaus galejimosi, bet ir prisipažinimo padarius nusikalstama veika, o išvadai, kad nukentejusysis K. U. jo atžvilgiu butu naudojes fizine prievarta (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 5 p., byloje esanciu objektyviu irodymu nepakanka, todel apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nera pagrindo pripažinti M. J. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis.

Ivertinusi visas nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo M. J. apeliacini skunda atmesti.