Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2599-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-19
Bylos Nr.
2S-2599-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Skolininkas
UAB „Bartas ir Ko“
Kreditorius
UAB „Algos inspekcija“
Civilinė byla Nr. 2S-2599-527/2012;
procesinių sprendimų kategorijos: 110; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Bartas ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-17685-638/2012 pagal kreditorės UAB „Algos inspekcija“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama išieškoti teismo įsakymu iš skolininkės 19 025 Lt skolą ir reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo sumai areštuoti skolininkei priklausančiose banko sąskaitose esančias lėšas, o, šių lėšų nepakakus, areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kreditorė nurodė, kad skolos suma yra didelė, skolininkė ilgą laiką nevykdo skolinių įsipareigojimų, turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, todėl yra pagrįsta prielaida manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-11 nutartimi (b. l. 3-4) kreditorės prašymą tenkino iš dalies – kreditorės reikalavimų užtikrinimui areštavo 19 025 Lt vertės skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o, šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti areštavo trūkstamo dydžio skolininkės pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant skolininkei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra susijęs su turtiniu reikalavimu, skolos suma yra didelė, be to, kilusi iš darbo santykių, o tai, kad skolininkė kaltinama neatsiskaičiusi su atleidžiamu darbuotoju, atsižvelgiant į DK už tokį neatsiskaitymą numatytas kur kas griežtesnes finansines sankcijas, negu kitų civilinių prievolių neįvykdymo atvejais, rodo, jog skolininkės materialinė padėtis nėra gera. Skolininkei vengiant atsiskaityti su kreditore, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 5-6) prašo 2012-10-11 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nes kreditorė nenurodė šio prašymo faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo (įsakymo) vykdymui, bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, kad skolininkė realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą galimo teismo įsakymo įvykdymą ir kt.). Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę galimam teismo sprendimo vykdymui, nepateikė, o tai, kad skolininkė nesumoka delspinigių, nepatvirtina, kad ji gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Vien ta aplinkybe, kad įmonė nevykdo prievolės, yra pagrindas kreditoriui kreiptis su ieškiniu į teismą, o ne pagrįsta prielaida prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti laikomasi šalių interesų gynimo pusiausvyros bei vadovaujamasi ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Kreditorės pateiktos 2012-03-05 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/V G/12/03/05 1.2 punkte nurodoma, kad „(...) skolininko (turima omenyje UAB „Bartas ir Ko“) skola pradiniam kreditoriui sudaro 5 132,49 Lt“, taip pat prie pareiškimo pridėtas SEB banko išrašas, patvirtinantis, kad skolininkė šią sumą, t. y. 5 132,49 Lt, yra pervedusi pradiniam sutarties kreditoriui, todėl kreditorės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 19 025 Lt sumai galimai galėtų nepagrįstai suvaržyti skolininkės turtinius interesus.

Kreditorė atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju teismo įsakymas yra nepagrįstas, nes skolą ji yra sumokėjusi pirminiam kreditoriui, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad neabejotinos ir galiojančios kreditorės reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatinėtina aplinkybė, tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginčą iš esmės, ko teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka. Todėl šiuo metu teigti, kad teismo įsakymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nėra pagrindo.

Vadovaujantis teismų praktika, didelė ieškinio suma paprastai preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama, skolininkė gali ją motyvuotai paneigti, pateikusi teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, t. y. į tai, ar konkrečiai jam ieškinio (pareiškimo) suma yra didelė.

Pirmosios instancijos teismas, neturėjęs duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, preziumavo, jog prašoma priteisti suma (19 025 Lt) skolininkei yra didelė, tuo tarpu apeliantė, atskirajame skunde ginčydama šią prezumpciją, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jokių savo gerą turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas prieiga prie VĮ Registrų centro (CPK 179 str. 3 d.), nustatė, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso 3,3036 ha žemės sklypas (unikalus numeris 4400-0622-7796), esantis Jonavos r. sav., Dumsių sen., Bartonių k., kurio vidutinė rinkos vertė 2010-03-09 duomenimis buvo 25 000 Lt, be to, apeliantei savininko teisėmis priklauso 2 transporto priemonės (MAN 26.463 1997 m. ir Tauras 700-02S 2007 m.), o naudotojo teisėmis – 4 (MERCEDES BENZ C200 2008 m., MAN 27.414 2002 m., MAN 26.322 1993 ir MAN 27.322 1994); visam skolininkės turtui pritaikyti areštai. Įvertinus šiuos duomenis apie apeliantės turimą turtą, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nėra tikslingas, nes turimo turto vertė nėra ženkliai didesnė už kreditorės reikalavimą, tuo labiau, jog visam apeliantės turtui pritaikytas areštas. Kita vertus, apeliantė, ginčydama kreditorės argumentą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, yra grėsmė, kad apeliantė gali siekti nuslėpti turtą, nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, egzistuoja didelė tikimybė, kad turimas turtas gali būti apsunkintas ar net perleistas kitiems asmenims, jeigu iki šios bylos išnagrinėjimo būtų panaikinti kiti pritaikyti areštai. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skolininkės atžvilgiu yra užvesta ir daugiau civilinių bylų, kas tik pagrindžia kreditorės teiginį, jog skolininkė turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Minėti duomenys taip pat tik sustiprina prielaidą, jog skolininkės materialinė padėtis iš tiesų yra sunki, kas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant apsaugoti kreditorės galimai teisėtus ir pagrįstus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė