Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-57808-18,

kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2018 m. lapkričio 27 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju R. A. metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiu būdu padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, nosies kaulų lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.

Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, bet datos tikslios neprisimena, su broliu S. K. pas N., kurios pavardės nežino, jos bute, adresu (duomenys neskelbtini) (buto numerio nežino) vartojo alkoholį. Neprisimena kelintą valandą pas N. į butą atėjo jos draugė R., kurios pavardės nežino, jos nepažįsta. R. buvo neblaivi. Kiek suprato, tai R. sugyventinis gyvena tame pačiame name kaip ir N., t .y (duomenys neskelbtini). Vakare, bet laiko tikslaus neprisimena, į N. butą atėjo neblaivus R. sugyventinis. Iš pranešimo apie įtarimą žino, kad jis yra R. A.. Jis buvo agresyvus, ėmė reikšti pretenzijas R., ginčijosi dėl kažkokių daiktų, bet niekas į jų konfliktą nesikišo. Iš buto išėjus R., paskui jį išėjo ir R.. Po kažkiek laiko išgirdo, kad iš minėto R. buto sklinda triukšmas, girdėjo kaip šaukia R.. Jis, N. ir brolis nubėgo į butą pažiūrėti, kas vyksta, ko šaukia R.. Pamatė, kad buto koridoriuje R. stumdo R., tampo ją už drabužių, todėl nusprendė juos išskirti. Norėdamas užstoti moterį, priėjo prie jų ir nustūmė R. į šoną, o jį pastūmė link virtuvės. Po to dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius jam į veido sritį. Taip padarė, nes gynė R.. Nuo suduotų smūgių jis suklupo. Po suduotų smūgių jis (A. K.) pasišalino iš buto. R. A. liko savo bute. Dėl viso šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Sutinka šį ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 110, 116).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiojo R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jo sugyventinė buvo R. S., kuri ilgą laiką vartojo alkoholinius gėrimus. Jis 2018 m. lapkričio 27 d. buvo namuose, vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Tada nuėjo pas N. S., adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją užėjo, nes jam reikėjo detalės, kadangi namuose tvarkė vonios čiaupą. N. bute, virtuvėje, pamatė R., pačią N. ir dar du vyriškius, kurių jis nepažįsta. N. bute buvo trumpai, negavęs reikiamos detalės iš jos buto išėjo. Paskui jį į jo butą atėjo neblaivi R.. Netrukus į jo butą atėjo N. su minėtais dviem vyriškiais, o kodėl jie atėjo, nežino. Buvo apie 20.00 val., kai jam būnant buto koridoriuje, vienas iš vyriškių sudavė smūgį į veidą - į kaktą, smūgis kliudė ir jo nosį. Kiek jam kartų buvo suduota į galvos sritį, neprisimena, bet nemažiau kaip 3 smūgius. Po muštynių visi asmenys išėjo iš jo buto. Po suduotų smūgių jam bėgo kraujas iš kaktos. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį pristatė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Vėliau pas medikus nesikreipė, nes mano, kad viskas sugijo savaime. Po įvykio iš namų dingo jo planšetinis kompiuteris „Huawei MediaPad T310“ 200 eurų vertės. Dėl pagrobto planšetinio kompiuterio ir sumušimo pretenzijų niekam neturi, nes nenori gaišti savo laiko policijoje, be to nežino, kas galėjo pagrobti minėtą kompiuterį, civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš nei dėl sumušimo, nei dėl pagrobto planšetinio kompiuterio. Sutinka šį ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 15, 16, 19).

Liudytojos R. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. lapkričio 27 d. buvo pas N. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jos bute buvo ir du vyrai – A. ir S.. Kažkuriuo momentu pas N. į butą atėjo jos sugyventinis R. A., kuris buvo neblaivus. Tarp jos ir R. A. įvyko žodinis konfliktas. Vėliau ji iš N. S. buto išėjo pas save į namus, t. y. į (duomenys neskelbtini). Po to į minėtą butą atėjo ir A. su S. bei N. S.. Netrukus ji grįžo atgal pas N. S. į butą, jokių muštynių nematė (b. l. 38–43).

Liudytojos N. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. lapkričio 27 d. apie 16.30 val. pas ją bute adresu (duomenys neskelbtini) buvo jos draugė R. ir dar du vyriškiai. Vyriškių vardų ir pavardžių ji nežino. Vieną iš asmenų jį vadina „Sieru“, o kitą – „Kalenu“, ar tai „Talenu“. Netrukus pas ją į butą atėjo kaimynas R. A., kuris buvo R. S. sugyventinis. R. A. buvo akivaizdžiai neblaivus. Tarp R. S. ir R. A. kilo žodinis konfliktas. R. A. išėjus iš jos buto, ji ėjo taip pat į R. A. butą, kuriame taip pat konfliktavo R. A. su R. S.. Vienas iš vyriškių ėmė mušti R. A.. Mušė rankomis į galvą (b. l. 51–54).

Liudytojo S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, buvo su savo broliu A. K. bute pas pažįstamą N., kurios pavardės nežino, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Kažkuriuo momentu pas N. atėjo jos draugė R., kuri buvo neblaivi. Ji sakė, kad susipyko su savo sugyventiniu. Vakare, galbūt apie 18.00 val., į N. butą atėjo R. sugyventinis R. A.. Jis šaukė ant R., reiškė jai įvairias pretenzijas, jie susipyko. R. A. išėjo iš N. buto, o R. išėjo paskui R., kaip suprato, tai pasiimti daiktus. Po kelių akimirkų išgirdo, kaip R. šaukia, nes R. A. butas yra prie pat N. S. buto. Visi nuėjo į R. A. butą. Pirmas į butą nuėjo jo brolis A., paskui A. – N. ir tada - jis. Kai jis atėjo į butą, matė, kaip R. A. kėlėsi nuo grindų, buvo priklupęs. Jis buvo užsidengęs ranka kaktą, iš lūpų bėgo kraujas, todėl suprato, kad A. K. jam sudavė smūgius, nes jis tuo metu buvo prie pat R. A.. Po to visi išėjo iš R. A. buto ir grįžo atgal pas N. į butą, nes nenorėjo toliau veltis į konfliktą su R., jis buvo agresyvus, keikėsi. R. A. buvo taip papt neblaivus. Po to kalbėjo su broliu apie įvykį ir A. K. pripažino, kad sudavė R. A. du kartus smūgius ranka. Praėjus šiam įvykiui, jam paskambino N., kuri sakė, kad jai paskambino kažkas iš policijos ir pasakė, kad R. A. parašęs pareiškimą, kad iš jo dingęs jo planšetinis kompiuteris ir jis įtaria, kad jis buvo iš jo pagrobtas įvykio metu, t. y. tada, kai jis buvo sumuštas. Apie jokį kompiuterį nieko nežino, teigia, kad niekas jo akivaizdoje neėmė jokio kompiuterio (b. l. 56).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu nustatyta, kad 2019 m. sausio 30 d. liudytoja R. S. atpažino S. K. ir nurodė, kad jis 2018 m. lapkričio 27 d. apie 16.00 val. buvo N. S. bute, o vėliau ir jos buvusio sugyventinio R. A. bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–46).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu nustatyta, kad 2019 m. sausio 30 d. liudytoja R. S. atpažino A. K. ir nurodė, kad jis 2018 m. lapkričio 27 d. apie 16.00 val. buvo N. S. bute, o vėliau ir jos buvusio sugyventinio R. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3715/2018(02) nustatyta, kad R. A. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinė žaizda dešiniame antakyje, nosies kaulų lūžimas R. A. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. A. tarnybiniu pranešimu dėl kūno sužalojimo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. 20.22 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas apie kūno sužalojimą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, bute nieko nerasta, buto durų niekas neatidarė. Susisiekus su budėtoju, gauta informacija, kad nukentėjęs asmuo pristatytas į Jonavos ligoninę. Nuvykus į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, jame rastas R. A., kuriam nustatytas 2,05 promilių girtumas. Jis paaiškino, kad į jo namus grįžo sugyventinė R., kuri atvedė kaimynus, su kurias jis susipyko, dėl to buvo sumuštas. Kas tiksliai ir dėl ko jį sumušė, R. A. nenurodė, painiojosi parodymuose, tiksliai negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių (b. l. 35).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. K. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiu būdu padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, nosies kaulų lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 119, 120).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 101–103), administracine tvarka baustas (b. l. 104), dirba (b. l. 105), Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 100).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, skiriant įpareigojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.