Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Žyvilei Dargytei, dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei, kaltinamosios gynėjai advokatei Genei Čepienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., (duomenys neskelbtini) gimusi Mažeikiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., įtraukta į asmenų neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, teista 1 kartą - 2010-12-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 5 mėn., įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį, 2011-05-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-12-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 25 paras arešto,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. pagrobė fizinio asmens dokumentus, tai yra ji 2010 m. gruodžio 31 d. nuo 20.30 val. iki 21.15 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose iš komodos stalčiaus, pagrobė fizinio asmens - V. M. dokumentus: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą 1995-03-16 VSDFV Mažeikių skyriuje ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2007-10-16 Mažeikių migracijos poskyrio.

Bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. tvarka kaltinamoji A. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu užėjo pas pažįstamą ir buvusį kaimyną V. M., kuriam nuėjus į virtuvę, likusi viena kambaryje, atidarė komodos stalčių ir jame pamatė Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą. Imdama matė, kad pase yra 50 litų. Manydama, kad dokumentuose gali būti dar daugiau pinigų, įsikišo pasą su pinigais ir socialinio draudimo pažymėjimu į rankinuką ir iš karto pasakė V. M., kad išeina. Grobdama pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą suprato, kad grobia dokumentus. Pagrobtus dokumentus išmetė į konteinerį, pinigus išleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai:

Civilinis ieškovas V. M. nurodė, kad ieškinį palaiko prašo jį tenkinti, dėl pagrobtų dokumentų turėjo ir turi didelių rūpesčių, nepatogumų, pergyvenimo, nes negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę, kaltinamajai atleistų jeigu jam būtų gražinti dokumentai.

2010-12-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose (b. l. 11-17).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai atėjo pažįstama A. R., kuri paprašė leisti pasiskambinti. Jai leido pasiskambinti, bet niekam neatsiliepus, A. paprašė, kad leistų palaukti, nes vėliau bandys skambinti. Ją įleido į kambarį, davė mobilų telefoną, o pats išeidavo į virtuvę ir vėl sugrįždavo į kambarį. Apie 21.15 val. A. R. apsirengė ir išėjo. Jai išėjus, pamatė, kad komodos stalčiuje nebėra jo vardu išduoto paso, socialinio draudimo pažymėjimo, abu dokumentai buvo galiojantys. Pase buvo įdėjęs 50 litų banknotą (b.1. 22- 24).

Kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tai yra kaltinamosios A. R. prisipažinimu ir parodymais, civilinio ieškovo, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad A. R. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

A. R. grobdamas fizinio asmens dokumentus suprato, kad jos veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, ji suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. A. R. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą - pagrobė svetimus V. M. priklausančius dokumentus, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. R., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Skiriant bausmę A. R. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, tai yra, kad ji padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jos asmenybę, kad ji jauno amžiaus, niekur nedirba, įtraukta į asmenų neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, teista vieną kartą, šį nusikaltimą padarė nepraėjus nė vienam mėnesiui nuo anksčiau teismo priimto nuosprendžio, kas ją charakterizuoja kaip asmenį, nenorintį keisti savo gyvenimo būdo, paskirtos viešųjų darbų bausmės nevykdė, todėl viešieji darbai pakeisti arešto bausme, administracine tvarka bausta, pastoviai daro smulkias vagystes, baudų nemoka, teisme nukentėjusiojo atsiprašė, jam padarytos žalos neatlygino. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad A. R. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nusikalstamą veiką skiriant arešto bausmę.

Civilinis ieškovas V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo jam priteisti neturtinę žalą. V. M. nurodė, kad iš jo dokumentų pagrobimas jam kainavo daug streso ir pergyvenimo, todėl jis prašo iš kaltinamosios priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Neturtinė žala atlyginama vaisais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Jokios nusikaltimų rūšys šioje normoje nėra nurodytos. Tai reiškia, kad taisyklė galioja bet kurio nusikaltimo padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-223/2010).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus matyti, jog kaltinamoji A. R. pagrobė civilinio ieškovo V. M. dokumentus: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą 1995-03-16 VSDFV Mažeikių skyriuje ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-10-16 Mažeikių migracijos poskyrio, dėl to nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, didelius nepatogumus, nes negalėjo ir dabar negali be asmens dokumentų išvykti į suplanuotą kelionę dėl darbo, naujų dokumentų nepasidarė, nes vis dar tikėjosi juo atgauti iš kaltinamosios. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamoji A. R. yra sveikas, darbingas žmogus, tačiau niekur dirbanti, gyvenanti iš pašalpų, neturinti savo vardu jokio registruoto turto, be to grobdama fizinio asmens dokumentus pagrobė ir nukentėjusiojo 50 litų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės A. R. priteistina 1000 Lt neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir nubausti ją 50 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2010-12-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-05-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, paskirti galutinę subendrintą 75 parų arešto bausmę.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Priteisti iš A. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M., 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius