Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dailide, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., BK 138 str. 2 d. 10 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Ž., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui.

Kaltinamasis V. Ž., pasipriešinimo valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui metu, siekdamas išvengti sulaikymo, nesunkiai sužalojo policijos pareigūną.

V. Ž. kaltinamas tuo, kad 2009-01-06 apie 00.20 val., Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui, atliekančiam savo tarnybines pareigas, o būtent, – prieš tai padaręs kelis, vienas po kito sekusius, kelių eismo taisyklių pažeidimus ir siekdamas išvengti sulaikymo, vairuodamas automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo tiesiai į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulį Ž. S., kuris, norėdamas išvengti užvažiavimo ant jo, abejomis rankomis atsirėmė bei atsistūmė nuo ant jo važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekio ir dėl to patyrė sužalojimą dešinėje rankos plaštakoje, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to V. Ž. yra kaltinamas tuo, kad 2009-01-06 apie 00.20 val., Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, pasipriešinimo valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui metu, siekdamas išvengti sulaikymo, vairuodamas automobilį AUDI 100 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulį Ž. S., kuris norėdamas išvengti užvažiavimo ant jo, abejomis rankomis atsirėmė bei atsistūmė nuo ant jo važiuojančio automobilio AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekio ir dėl to patyrė sužalojimą dešinėje rankos plaštakoje, dėl ko Ž. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinės plaštakos pirmo piršto raiščių dalinio plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. Ž. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas prasidėjo 2009 m. sausio 5 d. apie 18-19 val. Jam paskambino J. M. ir pasiūlė susitikti. Susitiko prie parduotuvės, esančios Vilniaus – Vilkaviškio gatvių sankryžoje, Šiauliuose. Į susitikimą atvažiavo su savo automobiliu „Audi 100”. Šnekėjosi apie darbus, norėjo susirasti daugiau darbų. Besišnekant abu nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 0,5 l talpos butelį degtinės ir išgėrė parduotuvės mašinų stovėjimo aikštelėje, jo mašinoje. Vėliau dar nusipirko sidro 1,5 l talpos. Apie 00 val. J. M. paprašė jį parvežti į namus, kurie yra Kuršėnuose. Jis sutiko. V. V. gatve pasuko į Žemaitės gatvę. Pro automobilio veidrodėlius pamatė policijos švyturėlius ir tai, kad jį stabdo. Nesustojo todėl, kad buvo išgėręs ir išsigando. Vėliau nieko neatsimena. Atsimena kai jau buvo Šiaulių r. policijos areštinėje. Niekaip negali suprasti kaip galėjo sudužti visi automobilio stiklai. Jo keleivis lyg ir snaudė, tačiau to nelabai atsimena. Tą naktį buvo sniego, plikledis, kelio danga buvo slidi. Neatsimena ar laikėsi kelių eismo taisyklių, ar tvarkingai įsisuko iš Vytauto į Žemaitės gatvę. Kodėl išjungė automobilio šviesas – neatsimena. Kodėl įvažiavo į krūmus – neatsimena. Žemaitės gatvėje jį stabdžiusio pareigūno nematė, matė tik policijos automobilį. Jam atrodo, kad taip pasielgti negalėjo. Nusikaltimo padarymui turėjo įtakos girtumas, nes blaivus taip būtų nepasielgęs. Nukentėjusiajam geranoriškai žalos neatlygino. Sutinka atlyginti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 325 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat sutinka atlyginti Šiaulių apskrities VPK civilinį ieškinį dėl 5366,89 Lt žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo Ž. S. civilinį ieškinį dėl 163, 20 Lt turinės žalos sutinka atlyginti. Nesutinka atlyginti tik nukentėjusiojo Ž. S. civilinio ieškinio dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes galvoja, kad tiek nukentėjusiajam nepriklauso, suma per didelė. Sutinka, kad būtų priteisti 2 tūkstančiai.

Nukentėjusysis Ž. S. teisme parodė, kad kaltinamojo V. Ž. asmeniškai iki įvykio nepažinojo. Dirba Šiaulių miesto patrulių rinktinės patruliu. 2009m. sausio 6 d. vėlai vakare po 00 val. baigiant darbą, patruliavo su patruliu D. N., autopatrulyje „Alksna 21“. Važiuodami tarnybiniu automobiliu pastebėjo kaip iš Vytauto gatvės į Žemaitės gatvę dideliu greičiu, vinguriuodamas įvažiavo automobilis ir važiavo link jų. Sustabdžius tarnybinį automobilį, jis išlipo ir bandė su krivule stabdyti minėtą automobilį. Patrulis D. N. sustojus įjungė įspėjamuosius garso bei šviesos signalus. Buvo su tarnybine uniforma, matė, kaip „Audi 100“ vairuotojas pažiūrėjo į jį ir nuvažiavo padidinęs greitį link Birutės gatvės. Vairuotojas jį tikrai matė. Visa minėto vairuotojo kelionė buvo labai pavojinga, nes buvo sniego, plikledis, važiavo priešpriešine eismo juosta, nesaugojo nei savo, nei aplinkinių sveikatos. Jie apie nestojimą pranešė kitiems policijos ekipažams, kad vejasi automobilį „Audi 100“. Kadangi automobilis važiavo labai greitai ir pavojingai, jie nuo minėto automobilio atsiliko. Vėliau automobilį jie vėl pamatė įvažiuojant į Eglyno gatvės akligatvį, todėl ten pasuko. Pamatę, kad automobilis apsisuka ir mėgins pravažiuoti pro jų tarnybinį automobilį, D. N. pastatė tarnybinį automobilį taip, kad „Audi 100“ vairuotojas negalėtų pravažiuoti, o jis pasiėmė prie kojų buvusią guminę lazdą, greitai išlipo ir bėgo link automobilio „Audi 100“. Apsisukęs automobilis pradėjo važiuoti link jo. Vairuotojas jį tikrai matė, nes jis vilkėjo tarnybinę uniformą, kuri yra su šviesą atspindinčiais elementais, bei vilkėjo šviesą atspindinčią geltoną liemenę. Norėdamas apsisaugoti metė guminę lazdą į automobilį. Tai nesulaikė vairuotojo. Tada abejomis rankomis atsirėmė į automobilio „Audi100“ kairės pusės priekinę dalį ir atšoko nuo automobilio. Iš karto pajuto stiprų skausmą dešinėje rankoje. Automobilis pervažiavo krūmus, šaligatvius ir išvažiavo iš Eglyno gatvės. Daugiau automobilio nebematė. Tą vakarą oro sąlygos nebuvo geros, buvo slidu. Automobilius stabdo labai atsargiai, atsižvelgdami ir į oro sąlygas. Policijos stabdomi vairuotojai dažniausia sustoja. Eglyno gatvės akligatvyje tikėjosi, kad vairuotojas apsukęs automobilį sustos. Nesitikėjo, kad vairuotojas gali važiuoti ant jo. Kai metė į automobilį guminę lazdą, nematė ar priekinis automobilio stiklas išdužo ar ne.

Liudytojas T. B. teisme parodė, kad kaltinamojo V. Ž. asmeniškai nepažįsta. 2009 m. sausio 6 d. po 00 val. nakties, dirbo su patruliu A. B., autopatrulyje „Alksna 33”. Dirbo pietinėje miesto dalyje. Baigiant darbą, radijo ryšiu gavo pranešimą, kad yra gaudomas automobilis, kuris stabdomas nesustojo. Kadangi važiavo miesto centro link, nusprendė prisijungti ir padėti. Radijo ryšiu girdėjo, kur važiuoja automobilis „Audi 100”. Tą automobilį pastebėjo Daukanto ir Birutės gatvių sankryžoje. Automobilis važiavo be šviesų. Jie nusivijo minėtą automobilį. Prisijungė „Alksna 21”. Automobilis „Audi 100” važiavo priešais juos ir įsuko į Eglyno gatvės akligatvį. Ekipažas „Alksna 21” pravažiavo pro juos . Sustojus viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės, priešais, maždaug už 20 metrų sustojo automobilis, kuriuo patruliavo Ž. S. ir D. N.. Matė, kaip nukentėjusysis išlipo iš tarnybinio automobilio. Netrukus pamatė automobilio „Audi 100” ir pervažiavęs per krūmus, bordiūrus, automobilis padidinęs greitį nuvažiavo, pasukęs į Birutės gatvę, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Jie nusekė paskui. Prie jų prisijungė ekipažas „Alksna 17”. Jie važiavo įsijungę garso bei šviesos signalus. Važiuojant Švyturio gatve, „Audi 100“ vairuotojas, esant slidžiai kelio dangai ir dideliam greičiui, nesuvaldė automobilio ir Švyturio-Kadagių g. sankryžoje nuvažiavo nuo kelio. Minėto automobilio vairuotojui bandant išvažiuoti atgal į važiuojamąją kelio dalį, automobilį sumėtė ir šis atsitrenkė priekine dešinės pusės dalimi į pakelėje augusį medį. Vairuotojas buvo ištrauktas iš automobilio ir paguldytas ant žemės. Jis asmeniškai vairuotojo nesulaikė. Tą naktį kelio danga buvo bloga, plikledis, sniegas. Kaltinamasis važiavo nesilaikydamas kelių eismo taisyklių, važiavo priešinga eismo dalimi, viršijo greitį. Nereagavo nei į šviesos, nei į garso signalus. Kaltinamasis vairavo automobilį „Audi 100“, o šalia sėdėjo jaunesnis vyras. Vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, kaip nukentėjusysis buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio. Ką pastarasis darė išlipęs – nematė.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad kaltinamojo V. Ž. asmeniškai nepažįsta. Pirmą kartą pamatė kaltinamąjį 2009 m. sausio 6 d. po 00 val. Tą vakarą dirbo su patruliu T. B., autopatrulyje „Alksna 33”. Radijo ryšiu gavo pranešimą, kad reikia pagalbos, nes stabdomas nestoja automobilis „Audi 100”. Pastebėjus minėtą automobilį Daukanto ir Birutės gatvių sankryžoje, važiuojantį be šviesų, jie nuvažiavo iš paskos. Prisijungė ekipažas „Alksna 21”. Automobilis „Audi 100” įsuko į Eglyno gatvės akligatvį. Ekipažas „Alksna 21” užstatė tarnybinį automobilį taip, kad automobilis „Audi 100” negalėtų pravažiuoti, o jie sustojo viduryje Eglyno gatvės. Matė kaip Ž. S. išlipo iš mašinos ir mėgino stabdyti. Taip pat matė, kaip „Audi 100” vairuotojas važiavo tiesiai ant nukentėjusiojo. Viskas įvyko labai greitai. Iš už krūmų pamatė automobilį „Audi 100” ir minėtas automobilis pervažiavęs per gyvatvorę, bordiūrus, padidinęs greitį pasuko į Birutės gatvę ir nuvažiavo link Vijolių kaimo. Su įjungtais tarnybinio automobilio garso bei šviesos signalais jie nusekė iš paskos. Prisijungė ekipažas „Alksna 17”, kuris važiavo pirmas, o jie su kolega važiavo iš paskos. Kadangi automobilio vairuotojas važiavo dideliu greičiu, buvo slidu, šis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Kaltinamasis bandydamas pasprukti, įsijungė automobilio atbulinę pavarą, tačiau atsitrenkė į šalia augantį medį. Dar bandė pavažiuoti, tačiau buvo slidu ir automobilio ratai prasisukdavo. Tada pribėgęs policijos pareigūnas prie automobilio, ištraukė vairuotoją ir paguldė ant žemės. Kaltinamasis vairavo automobilį „Audi 100“, o šalia sėdėjo jaunesnis vyras. Vairuotojas buvo neblaivus. Automobilis „Audi 100“ Birutės gatvėje važiavo su šviesomis, bet vėliau jas išjungė. Kolega T. B. Eglyno g. taip pat buvo užstatęs tarnybinį automobilį taip, kad nebūtų galima pravažiuoti. Tačiau, kaltinamasis pravažiavo per krūmus, bordiūrus. Jis su krivule dar bandė stabdyti, tačiau minėtas automobilis nesustojo. Tarnybines dujas panaudojo sulaikant kaltinamąjį. Į minėto automobilio stiklus nežiūrėjo, nes tas automobilis važiavo ir ant jo, todėl nepastebėjo ar buvo išdaužytas stiklas ar ne.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad kaltinamojo V. Ž. asmeniškai nepažįsta. Pirmą kartą pamatė kaltinamąjį 2009 m. sausio 6 d. po 00 val. Tą vakarą dirbo su būrio vadu V. L., autopatrulyje „Alksna 17”, centrinėje miesto dalyje. Radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Žemaitės gatvėje stabdomas nestoja automobilis „Audi 100”. Pranešė, kad automobilis važiuoja Medelyno rajono link. Tą automobilį pastebėjo Bielskio gatvėje. Ten minėtas automobilis apsisuko ir dideliu greičiu pravažiavo pro juos. Tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalai buvo įjungti, tačiau minėtas automobilis nesustojo. Vėliau pamatė kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės išsisuko tas pats automobilis ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Jie nuvažiavo paskui tą automobilį. Už jų važiavo autopatrulis „Alksna 33”. Visą laiką automobilio vairuotojas važiavo kairiąja kelio puse, dideliu greičiu. Automobilio „Audi 100” vairuotojas nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, tada įjungęs atbulinę pavarą ir kiek pavažiavęs atbuline eiga, atsitrenkė į šalia augantį medį, po ko kaltinamasis buvo sulaikytas. Automobilį vairavo kaltinamasis, kitas vyras sėdėjo šalia. Kaip Ž. S. buvo sužalotas – nematė, nieko pasakyti negali. Automobilio „Audi 100” šviesos buvo išjungtos, važiavo kairiąja kelio puse. Kuria automobilio puse kaltinamasis įvažiavo į medį – neprisimena. Mašinos stiklai buvo išdaužyti, tačiau nežino kurie, automobilis buvo apgadintas. Kaip vairuotoją ištraukė iš mašinos jis nematė, nes kai priėjo, vairuotojas jau gulėjo ant žemės. Tarnybinės dujos buvo naudojamos sulaikymo metu, nes vairuotojas dar bandė išvažiuoti, todėl dujų pagalba pažeidėjas buvo ištrauktas iš mašinos.

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad kaltinamojo V. Ž. asmeniškai nepažįsta. Šiandien kaltinamąjį pamatė pirmą kartą. Šiaulių apskrities VPK civilinis ieškinys yra 5366,89 Lt. Ši suma susidarė dėl to, kad nukentėjusysis Ž. S. buvo nedarbingas nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. vasario 27 d. Policijos įstaigose nedarbingumo išmoka sergančiam pareigūnui mokama iš fondo, skirto pareigūnų atlyginimams. Dėl šios priežasties, pareigūno ligos atveju išlaidas patiria VPK. Yra pateikta pažyma, kad nukentėjusiajam Ž. S. nedarbingumo laikotarpiu buvo išmokėta 5366,89 Lt. Jei kaltinamasis V. Ž. bus pripažintas kaltu, prašau priteisti VPK visą patirtą minėtą žalą.

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamąjį V. Ž. pažįsta, kartu dirbo apie 2 metus. Nukentėjusiojo Ž. S. nepažįsta. 2009 m. sausio 5 d. vakare buvo susitikęs prie parduotuvės su V. Ž.. Prieš susitinkant su V. Ž., jau buvo girtas, o V. Ž. buvo blaivus. Kaltinamasis buvo su savo automobiliu „Audi 100“. Prie parduotuvės mašinoje abu išgėrė degtinės butelį. Tada paprašė V. Ž., kad jį parvežtų į Kuršėnus, Daugėlių gatvę, šis sutiko. Jis sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje. Kaip V. Ž. vežė namo – nieko nepamena, nes buvo labai girtas. Policijos automobilį prisimena labai blankiai, atsimena tik švyturėlius. Neatsimena ar važiavo greitai, pamena tik kaip ryte atsibudo Šiaulių rajono policijos komisariato areštinėje. Tada policijos pareigūnai ir papasakojo kas atsitiko, kodėl juos sulaikė. Pareigūnai sakė, kad vairuotojas buvo išgėręs. Nieko neatsimena nuo tada, kai V. Ž. pradėjo važiuoti.

V. L. parodė, kad kaltinamojo V. Ž. asmeniškai nepažįsta. 2009 m. sausio 6 d. dirbo su patruliu R. M.. Per radijo ryšį išgirdo, kad nuo Žemaitės g. link Sodo g. dideliu greičiu važiuoja automobilis „Audi 100“, kurio vairuotojas nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams. Taip pat pranešė, kad kelia grėsmę aplinkiniams, nepaiso eismo taisyklių, gali būti neblaivus. Su minėtu automobiliu jie prasilenkė Bielskio gatvėje, tačiau kol apsisuko, automobilis jau buvo dingęs, nes važiavo labai greitai. Radijo ryšiu pranešė, kad automobilis „Audi 100“ važiuoja Birutės gatve link Eglyno gatvės, tačiau jie tą automobilį sutiko jau išvažiavusį iš (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojant Birutės gatve, Vijolių gyvenvietės link. Jų automobilio garso ir šviesos signalai buvo įjungti, važiavo iš paskos. kadangi vairuotojas važiavo dideliu greičiu, o buvo slidu, šis automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Toje vietoje buvo kelio sankasa ir griovys. V. Ž. dar bandė išvažiuoti, ir pavažiavęs atbuline eiga, atsitrenkė į medį. Kadangi automobilio ratai užbuksavo, automobilis sustojo. Vairuotojo durelių stiklas jau buvo išdaužtas, todėl jis panaudojo tarnybines dujas ir ištraukė automobilio raktelius, o tada V. Ž. ištraukė iš automobilio, vairuotojas nieko nesakė, nebendravo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo galvos srityje buvo prakirsta žaizda, automobilio priekinis stiklas buvo kruvinas. Iš automobilio V. Ž. ištraukė jis vienas, o kas dar buvo atvažiavę – nepamena. Jei neklysta, iškvietė kaltinamajam greitąją pagalbą, nes šio galva buvo sužalota. Kaltinamasis vengė sulaikymo, norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Jei nebūtų buvę sankasos – kaltinamasis būtų išvažiavęs. Kaip buvo sužalotas Ž. S. – nematė, tik radijo ryšiu buvo pranešta, kad šis sužalotas.

D. N. parodė, kad kaltinamojo V. Ž. asmeniškai nepažįsta. 2009 m. sausio 6 d. dirbo su patruliu Ž. S.. Patruliavo centrinėje miesto dalyje. Važiuodami tarnybiniu automobiliu, pastebėjo kaip į Žemaitės gatvę dideliu greičiu įvažiavo automobilis „Audi 100“. Kadangi automobilio greitis buvo didelis, šis šoniniu slydimu įvažiavo į priešingą eismo juostą. Sustabdžius tarnybinį automobilį, Ž. S. išlipo ir su krivule bandė stabdyti tą automobilį, tačiau pamatė, kad automobilio vairuotojas dar labiau padidino greitį. Apie tą automobilį pranešė visiems ekipažams. Automobilis nesustojęs pralėkė ir nuvažiavo link Centrinio turgaus. Į garsinius ir vaizdo signalus vairuotojas nereagavo, važiavo labai pavojingai, priešpriešinio eismo juosta, prie sankryžų nesustodavo. Automobilį vijosi Žemaitės, Sodo, Panevėžio, Marijampolės ir kitomis gatvėmis. Kadangi automobilis važiavo labai greitai ir neatsargiai, jie nuo automobilio atsiliko. Privažiavę (duomenys neskelbtini) gatvę pamatė, kad kažkokia mašina bando apsisukti. Privažiavę arčiau pamatė, kad tai tas pats automobilis. Ž. S. greitai išlipo ir ėmė artintis prie automobilio. Iš patirties žino, kad vairuotojai nuturėdami galimybės pravažiuoti su automobiliu, išlipa ir bėga, tačiau V. Ž. pradėjo važiuoti tiesiai ant Ž. S.. Ž. S. metė į priekinį automobilio stiklą su savimi turėtą guminę lazdą, bet tai vairuotojo nesulaikė. Jis pamanė, kad automobilis parbloškė Ž. S.. Jei nukentėjusysis nebūtų atsirėmęs į automobilį rankomis, šį būtų pervažiavę. Kolega vilkėjo tarnybinę uniformą, šviesą atspindinčią liemenę, kepurę, nepastebėti yra neįmanoma. Pravažiavęs pro Ž. S., automobilis pervažiavo per krūmus, gyvatvores, bordiūrus, vos neįvažiavo į jų tarnybinį automobilį. Dar bandė iš guminės lazdos mesti į automobilį, tačiau pataikė tik į automobilio šoną. Matė, kad automobilyje buvo du žmonės, V. Ž. vairavo. Išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pasuko (duomenys neskelbtini) gyvenvietės link. Ž. S. pasiėmė savo lazdą ir įsėdęs į automobilį sakė, kad skauda ranką, sakė, kad tikriausiai išsinarino. Per radijo ryšį pranešė, kad sulaikė automobilio „Audi 100“ vairuotoją, todėl jie dar nuvažiavo į sulaikymo vietą, tačiau ten jau nieko nebebuvo. Tada nuvažiavo į ligoninę, nes Ž. S. skaudėjo ranką. Jam atrodo, kad kaltinamojo automobilio priekinis stiklas buvo suaižėjęs. Tiksliai pasakyti negali, nes buvo sumaištis.

2009-01-06 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vietos apžiūra, tai yra vieta, esanti (duomenys neskelbtini)namo (I tomas, b. l. 7-11).

2009-04-22 gauta specialisto išvada Nr. G37/09(04), kurioje nurodyta, kad Ž. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos pirmo piršto raiščių dalinio plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I tomas, b. l. 41).

2009-01-20 Šiaulių miesto nutarimo kopija, kuriame fiksuotas V. Ž. padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir paskirta už tai nuobauda (I tomas, b. l. 46).

2009-03-19 nukentėjusiojo Ž. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame fiksuota, kaip nukentėjusysis parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo parodymus susiedamas juos su aplinkybėmis vietoje (I tomas, b. l. 123-128).

2009-03-19 liudytojo D. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame fiksuota, kaip liudytojas parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo parodymus susiedamas juos su aplinkybėmis vietoje (I tomas, b. l. 132-136).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis Ž. S., būdamas policijos pareigūnu, kartu su policijos pareigūnu D. N., persekiojo V. Ž. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekė sulaikyti pažeidėją. Pažeidėjui įvažiavus į akligatvį, išlipęs iš tarnybinio automobilio, apšviestas tarnybinio automobilio įjungtais artimo matymo žibintais, įjungtais švyturėliais, vilkėdamas tarnybinę uniformą, kuri yra su šviesą atspindinčiais elementais, bei buvo apsivilkęs šviesą atspindinčią geltoną liemenę ėjo link pažeidėjo vairuojamo automobilio. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, apsisukęs akligatvyje, važiavo tiesiai link pareigūno ir šis, kad nebūtų pertrenktas, rankomis atsirėmė į automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę dalį ir tokiu būdu atšoko nuo automobilio, tačiau dėl to buvo sužalota pareigūno dešinė ranka, t.y. pareigūnui Ž. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

V. Ž. tais pačiais veiksmais pasikėsino į du skirtingus objektus – normalią valdymo tvarkos subjektų veiklą ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sveikatą, t.y. ne tik pasipriešino tarnybines pareigas einančiam policijos pareigūnui, bet ir jį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 p. ir 16 str. 1 p. nuostatomis, policijos pareigūnas yra viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, turintis teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Taigi, nukentėjusysis buvo policijos pareigūnu ir persekiodamas kelių eismo taisykles pažeidusį asmenį vykdė viešojo administravimo funkcijas. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam ir pan. Nesunkaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas išeina už BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties ribų ir atsižvelgus į tai, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo, V. Ž. veikos kvalifikuojamas kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos respublikos BK 286 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, idealioji sutaptis.

Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamajam V. Ž. pareikštų kaltinimų kontekste, iš dalies atitinka kaltinamojo duotus parodymus bei iš esmės atitinka nukentėjusiojo Ž. S., bei liudytojų V. L., R. M., D. N., A. B., T. B., J. M. parodymus apie faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir atskleidžia nusikalstamos veikos motyvą.

Tokiu būdu, vertinant nukentėjusiojo Ž. S. parodymus, bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma V. Ž. kaip nusikaltimo tiesioginio vykdytojo nusikalstama veika.

Nukentėjusiojo ir liudytojų V. L., R. M., D. N., A. B., T. B., J. M. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, detalūs, jie patvirtina vieni kitus, atitinka faktines aplinkybes, be to, juos patvirtina rašytiniai įrodymai, esantys baudžiamosios bylos medžiagoje ir ištirti teismo posėdyje. Be to, liudytojai duoda parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę. netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Išdėstyti įrodymai ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž., siekdamas išvengti sulaikymo, važiuodamas automobiliu tiesiai į policijos pareigūną ir dėl to padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, nusikaltimas įrodytas. Be to V. Ž. panaudodamas fizinį smurtą – važiuodamas automobiliu tiesiai į policijos pareigūną, atliekantį savo tarnybines pareigas – jį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nusikaltimas įrodytas.

Skiriant bausmę V. Ž. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žala neatlyginta, baustas administracine tvarka (I tomas, b. l. 44; 46; 49), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (II tomas, b. l. 8), dirba UAB „MEBA“ dailide, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (II tomas, b. l. 44), neteistas, tačiau atsižvelgiant į sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę, jam skirtinas laisvės atėmimas, žemiau vidurkio, numatyto sankcijoje ir taikytinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo ir skirtini įpareigojimai.

Nukentėjusiojo Ž. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 163,20 litų turtinės žalos pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Ši žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančiais įrodymais ir ieškinio pareiškimu (I tomas, b.l. 117-121).

Kaltinamasis V. Ž. neteisėtais veiksmais pakenkė Ž. S. neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusysis Ž. S. dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį – atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai, policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Taigi įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika, todėl įvertinus išdėstytą, iš kaltinamojo V. Ž. neturtinė žala nukentėjusiajam Ž. S. priteistina dalinai.

Šiaulių apskrities VPK pareikštas civilinis ieškinys dėl 5366,89 litų turtinės žalos pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Ši žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančiais įrodymais ir ieškinio pareiškimu (I tomas, b.l. 103-108).

Valstybinės ligonių kasos įgaliota, Šiaulių teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl Ž. S. gydymo išlaidų – 325,60 Lt atlyginimo. Teritorinė ligonių kasa dėl V. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos žalą patyrė netiesiogiai, gydydama nukentėjusįjį Ž. S., t.y. pašalindama nusikaltimo pasekmes, apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas, t. y. 325,60 Lt, todėl šios turėtos išlaidos iš kaltinamojo Ž. S. priteistinos ir jų dydis patvirtinamas byloje esančia pažyma (I t., b.l. 82) ir ieškinio pareiškimu (I t., b.l. 80-81). Kaltinamasis su Šiaulių teritorinė ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį 10 punktą ir skirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, antrą, penktą dalis – taikyti bausmių apėmimo būdą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą iki 2011-06-11, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš V. Ž. priteisti Ž. S. 163,20 Lt turtinės žalos bei 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš V. Ž. atlyginti 325 litų civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš V. Ž. atlyginti 5366,89 litų civilinį ieškinį Šiaulių apskrities VPK naudai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.