Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-142-383/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-05-16
Bylos Nr.: 1-142-383/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valdas Vitunskas
Kaltinamasis: V. N.
Nukentėjusysis: G. T.
Advokatai: Ričardas Girdziušas

Kategorijos

1.2.4.2Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
1.2.22.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-142-383/2016Teisminio proceso numeris:1-03-2-00872-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.2; 1.2.22.1;

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, specialistui T. S., kaltinamajam V. N., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiajam G. T., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (praeityje teistas 4 kartus, teistumas išnykęs, 2006-07-24 Vokietijos teismo nuteistas 8 mėn. l/at bausme, bausmės vykdymą atidedant 4 m.), yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7, 8 p., 22 str. 1d. ir 135 str. 2 d. 5, 7, 8 p., 253 str. 1d., 253 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2015-05-05 būdamas Kauno mieste, neteisėtai, neturėdamas leidimo su savimi nešiojosi ir laikė : 1) pramoninės gamybos, pusiau automatinį 7,65 mm kalibro pistoletą „MAUSER mod. 1914 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2) 8 vnt. - 7,65 mm kalibro „BROWNING“ pramoninės gamybos šovinius, priskiriamus A ir B kategorijos šaudmenims, kurie 2015-05-05 asmens kratos metu buvo rasti ir paimti, bei, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė: 3) pramoninės gamybos dujinį revolverį RECK Mod. AGENT Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro 9 mm R BLANK dujiniais bei garsiniais (signaliniais ) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 4) pramoninės gamybos .45 kalibro dujinį revolverį UMAREX Mod. MAUSER MAGNUM (VFR), skirtą šaudyti .45 kalibro .45 R BLANK dujiniais, bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 5) pramoninės gamybos pusiau automatinį 8 mm kalibro dujinį pistoletą BRUNI mod. POLICE Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro 8 mm BLANK dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 6) pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 9 mm kalibro dujinį pistoletą ZORAKI mod. 914 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 7) pramoninės gamybos pusiau automatinį, 9 mm kalibro dujinį pistoletą BLOW mod. COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais, bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 8) pramoninės gamybos, pusiau automatinio, 9 mm kalibro dujinio pistoleto BLOW COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais, bei garsiniais ( signaliniais) šoviniais rėmą su jame sumontuota C kategorijos šaunamojo ginklo pagrindine dalimi - vamzdžiu, laikoma šaunamuoju ginklu, t.y. laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, kurie 2015-05-06 kratos metu buvo rasti ir paimti.

V. N. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 2 d.

Įrodymai ir jų vertinimas

K. V. N. dėl ginklų laikymo kaltu visiškai prisipažino. Jis paaiškino, kad kovinį pistoletą Mauser su apkaba 8 šoviniais rado pas jį sulaikymo metu. Dujinius revolverius, kurie ten išvardinti rado garaže, jie buvo sudėti į vieną vietą, nes buvo neveikiantys. Pripažįsta, kad tie rasti ginklai yra jo. Jis turėjo tokį projektą suklijuoti juos į vieną stendą, padaryti kaip paveikslą ir užlieti plastmase. Ginklai nuo seno buvo rinkti, kolekcionuoti, jie buvo neveikiantys. Gailisi, kad laikė ginklus be leidimų. Tie rasti ginklai buvo likę nuo 2000 ar 2001 metų. Iššovęs iš to pistoleto Mauser buvo gal porą kartų, papildomai šovinių nebuvo įsigijęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško pripažinimo kaltės dėl ginklų laikymo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Kratos protokolu nustatyta, kad 2015-05-05 sulaikant įtariamąjį V. N., asmens kratos metu pas jį rasta ir paimta daiktas panašus į šaunamąjį ginklą, ant, kurio yra užrašai „Mauser, Mauser-Werke A.G. O. A.N., 092, Cal. 7,65, jo viduje 8 šoviniai ( 3 t., b. l. 108).

Specialisto išvada Nr. 140-(2643,3294)-IS1-3870,3871 patvirtina, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis 7,65 mm kalibro pistoletas MAUSER mod. 1914 Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklas skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 8 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniai. Jie yra skirti 7,65 mm kalibro pistoletams BROWNING mod. 1900, mod. 1912, mod. 1922 (Belgija), MAUSER mod. 1914, mod. 1934. 1944, mod. 38(Vokietija), WALTHER mod. PP, mod. PPK (Vokietija), BERETTA mod. 1931, mod. 1939, mod. 1945, mod. 81 (Italija), SIG SAUER mod. P230 (Vokietija), HECKLER &KOCH mod. P7, pistoletams-kulkosvaidžiams SCORPION 61 (91) (Čekija) bei kitiems 7,65 mm kalibro ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra A ir B kategorijų šaudmenys ( 1 t., b. l. 65-77).

Kratos protokolu nustatyta, kad pas įtariamąjį V. N. kratos metu garaže, adresu, (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 6 ginklai ( 1 t., b.l. 106-108).

Balistinio tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(3293)-IS1-4206 patvirtina, kad: tirti pateiktas revolveris ( sąlyginai pavadintas ginklu Nr. 1) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinis revolveris RECK Mod. AGENT Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro 9 mm R BLANK dujiniais bei garsiniai (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Šis revolveris yra iš dalies tinkamas šaudyti, nes dėl paleidžiamojo-skeliamojo mechanizmo gedimo galima iššauti tik paprastuoju būdu ( ranka atlaužus gaiduką į kovinę padėtį); Tirti pateiktas revolveris (sąlyginai pavadintas ginklu Nr.2) yra pramoninės gamybos.45 kalibro dujinis revolveris UMAREX Mod. MAUSER MAGNUM (VFR), skirtas šaudyti .45 kalibro .45 R BLANK dujiniais bei garsiniai (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Šis revolveris UMAREX Mod. MAUSER MAGNUM yra tinkamas šaudyti; Tirti pateiktas pistoletas ( sąlyginai pavadintas ginklu Nr.3) yra pramoninės gamybos pusiau automatinis, 8 mm kalibro dujinis pistoletas BRUNI mod. POLICE Nr. E194718 (Italija) skirtas šaudyti 8 mm kalibro 8 mm BLANK dujiniais bei garsiniai (signaliniai) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Šis dujinis pistoletas BRUNI mod. POLICE Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkamas šaudyti; Tirti pateiktas pistoletas ( sąlyginai pavadintas ginklu Nr.4 ) yra pramoninės gamybos pusiau automatinis, 9 mm kalibro dujinis pistoletas ZORAKI mod. 914 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm 9 mm PA dujiniai bei garsiniai (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. 9 mm kalibro dujinis pistoletas ZORAKI mod. 914 Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkamas šaudyti; Tirti pateiktas pistoletas ( sąlyginai pavadintas ginklu Nr.5 ) yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, 9 mm kalibro dujinis pistoletas BLOW mod. COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais bei garsiniai (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. 9 mm kalibro dujinis pistoletas BLOW mod. COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkamas šaudyti; Tirti pateikto ginklo rėmas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinio, 9 mm kalibro dujinio pistoleto BLOW COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais bei garsiniai (signaliniais ) šoviniai, rėmas su jame sumontuotais mechanizmais ir vamzdžiu. 9 mm kalibro dujinio pistoleto BLOW COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini) rėmas su jame sumontuotais mechanizmais ir vamzdžiu yra netinkami šaudyti, nes visumoje neturi visų mechanizmų ir dalių būtinų šūviams atlikti ( 1 t., b. l. 126-131).

Specialisto išvada Nr. 140-(996)-IS1-489 patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, tiriamas objektas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinio, 9 mm kalibro dujinio pistoleto BLOW COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti 9 mm kalibro 9 mm PA dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, rėmas su jame sumontuotais mechanizmais ir vamzdžiu yra C kategorijos šaunamojo ginklo dalys. Šioje konstrukcijoje sumontuotas vamzdis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir yra laikoma šaunamuoju ginklu ( 1 t., b.l.126. ).

Biologinio tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(3291)-IS1-6561 patvirtina, kad ant pateikto tirti ginklo, tiriant pažymėto Nr. 5, paimto 2015-05-06 atliekant kratą V. N. garaže esančiame (duomenys neskelbtini) : mėginys Nr. 9 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybė tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro (1t., b. l. 151-153 ).

Specialisto išvada Nr. 140-(3576)-IS1-6683 patvirtina, kad ant ginklo, tiriant pažymėto Nr. 5, paimto 2015-05-06 atliekant kratą V. N. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), mėginys Nr. 9 rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. N. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000005 % ( 1 t., b. l. 140-141 ).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis V. N. visiškai pripažino kaltę dėl šio padaryto nusikaltimo. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kratos protokolai, kuriuose nurodyta rasti ginklai. Specialisto išvados patvirtina, kad tai šaunamieji ginklai. Kaltinamasis V. N. patvirtino, kad šiems ginklams leidimo įsigyti ir laikyti neturėjo.

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Visų šių nusikaltimų būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina išvadą, kad V. N. veiksmai atitinka šio nusikaltimo sudėčių požymius.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Iš to darytina išvada, kad V. N. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokių ginklų turėjimui, jų laikymas tampa neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamieji ginklai: V. N. namuose laikė ginklus ir šaudmenis, pagal byloje esančią ekspertų išvadą šaunamieji ginklai priskiriami C kategorijai, o šaudmenys skirti šaudyti C kategorijos ginklais; su savimi nešiojosi šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijai, šoviniai A ir B kategorijai. Objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: tokių ginklų laikymui radimo metu V. N. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – V. N. veikė tiesiogine tyčia, t.y., laikė suvokdamas, kad ginklams laikyti reikalingas leidimas. V. N. laikė daugiau negu tris šaunamuosius ginklus, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas V. N. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 dalyje.

Nepasitvirtinę kaltinimai

V. N., kaltinamas tuo, kad 2015-04-09, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kurioje buvo kitų žmonių, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, be jokio pateisinamo pagrindo, t.y. iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto savadarbiu būdu perdirbto ir civilinėje apyvartoje draudžiamo 8 mm kalibro dujinio pistoleto IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikyto šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro „ Browning“ 9x17 mm šoviniais, iššovė ne mažiau kaip 4 kartus nukentėjusiajam G. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. į dešinės ir kairės kojų sritis, padarė vieną šautinį kiaurinį dešinės blauzdos sužalojimą, bei vieną šautinį kiaurinį dešinės šlaunies sužalojimą bei vieną aklą šautinį kairės šlaunies sužalojimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat aklą šautinį kairės blauzdos sužalojimą su kairio šeivikaulio ir kairio blauzdikaulio kūnų atvirais lūžimais, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu, tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, V. N. padarius G. T. sunkų kūno sužalojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, toje pačio vietoje, tuo pačiu laiku, iššaudami ne mažiau kaip 1 kartą į V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm 9x19 „Luger“ tipo šoviniais, bei nenustatytu automobiliu užvažiavę ant V. S. kojos, padarė kairės pėdos sumušimą, pasikėsino padaryti V. S. sunkų kūno sužalojimą, tačiau nusikalstamos veikos baigti nespėjo dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi V. S. sugebėjo pabėgti iš įvykio vietos, taip, V. N. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų kūno sužalojimą G. T., bei pasikėsino padaryti sunkų kūno sužalojimą V. S., t.y. dviem žmonėms, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir iš chuliganiškų paskatų.

V. N. tokiais veiksmais yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 22 str. 1 d. ir 135 str. 2 d., 5, 7, 8 p.

Žemesnės instancijos teismas

Be to jis yra kaltinamas tuo, kad 2015-04-09, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sunkaus kūno sužalojimo padarymo G. T. metu bei kėsinantis padaryti sunkų kūno sužalojimą V. S., neteisėtai, neturėdamas leidimo prie savęs laikė ir nešiojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą savadarbiu būdu perdirbtą ir civilinėje apyvartoje draudžiamą 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytą šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Browning“ 9x17 mm šoviniais, bei ne mažiau kaip 4 (keturis) 9 mm kalibro „Browning“ 9x17 mm šovinius, tinkamų šaudyti šiuo pistoletu.

V. N. tokiais veiksmais yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

Įrodymai ir jų vertinimas

K. V. N. dėl šių kaltinimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis tą dieną buvau susitaręs su G. T. susitikti. Atvažiavo susitikti, pamatė, kad į jį šaudo, todėl teko bėgti. Jis žinojo, kad G. T. yra vienos firmos atstovas, ir jį domino tos firmos produkcija. Buvo pažįstami nuo ankščiau su G. T.. Prieš dieną ar dvi bendravo telefonu su G. T.. G. T. jam turėjo parodyti produkciją tos firmos, kurią pardavinėja. Sutarė susitikti prie IKI parduotuvės. Jis atvažiavo vienas BMV X5. Pastatė mašiną ir ėjau susitikti su G. T.. Jis į G. T. nešaudė. Tire buvo ir tą dieną kai sulaikė, ten šaudė, nes išbandė parduotą ginklą „Saiga“. Ir ankščiau tire yra buvęs. Jis yra buvęs ir ankščiau tiruose, šaudęs iš įvairių ginklų. Sulaikė jį po mėnesio nuo įvykio. Jis neneigia, kad yra šaudęs iš kitokių ginklų, yra buvęs tire ne kartą.

Dar būdamas užsienyje domėjosi viena medžiaga, kuri skirta apsaugoti žmogaus kūną nuo telefono skleidžiamų elektromagnetinių bangų. Internete rado firmą, paskambino, kalbėti sunkiai sekėsi rusiškai, jam davė G. T. telefono numerį, minėjo, kad jis atstovas Lietuvoje. Norėjau įsigyti jų produkcijos, naujos technologijos medžiagos. Man reikėjo pačios medžiagos. Jis paskambino G. T. dieną prieš įvykį, skambino dienos metu, bet T. negalėjo susitikti, nes buvo išvykęs kažkur. Paskambinęs prisistatė vardu, nes jau prieš tai buvo bendravę, pradžioje gal ir pravardę pasakė. G. T. pasakė, kad jis atvažiuotų kitą dieną apie pietus. Tą dieną jis G. T. jau neskambino, nes susitarę buvo susitikti 12 ar 13 val. Buvo susitarę, kad susitiks prie namo už IKI, prie mašinos. Pasakė, kad laiko savo automobilį ant gatvės, pasakė kokia mašina. Jis pamatė du vyrus einančius, bet G. neatpažino. Matė du sportiškai apsirengusius vyrus, paskui vienas atsiskyrė ir pabėgo. Tie du priėjo, apsistumdė, porą kartų iššovė ir pradėjo bėgti link jo. Tie du buvo su kepurėmis, sportiškai apsirengę. Buvo toks vaizdas, kad bėgo šaligatviu, sportuoti. G. T., pamatęs juos, ėjo į šoną. Nematė ar jie rankose ką turėjo. Viskas vyko prie G. T. namų, netoli gatvės, prie pėsčiųjų takelio. Vienas iššovė, G. T. parkrito. Iššovė dar gal 4 kartus. Jis ėjau link jų, kai pradėjo šaudyti sustojo. Paskui jie pradėjo bėgti link jo. Jis išsigando ir pabėgo. Jis negali pasakyti kodėl to nepaaiškino tyrėjui. Kai jie pradėjo bėgti į jį, tai jis buvo maždaug už 30 metrų. Jis bėgo į gyvenamųjų namų kvartalo gilumą. Jis bijojo, kad gali pradėti šaudyti į jį patį. Įvykio vietoje prie pašauto G. T. jis nebuvo. Kepurėlę, kurią išėmė kratos metu, paskutinį kartą dėvėjo vasarą. Jį sulaikė pavasarį, tai išeina, kad dėvėjo prieš metus laiko.

Šaudyklose lankosi nuo 2011 metų. Naudodavosi tų įmonių paslaugomis, kurios užsiima pramoginiu šaudymu. Eidamas į šaudyklą vilkėdavo laisvalaikio rūbais. Nepamena ką tiksliai vilkėjo eidamas susitikti su G. T.. Gali būti, kad jis buvo apsirengęs taip, kaip nurodė liudytoja Ž.. Jis yra šaudęs šaudykloje iš pistoletų ir revolverių. Gali būti, kad kažkuriuos iš išimtų kratos metu rūbų, jis vilkėjo balandžio mėnesį, bet tiksliai neatsimena. Įvykio vietoje jis matė vaikus. Vaikai, išgirdę šūvius, bėgo. Savo automobilį buvau palikęs ant keliuko, gal už 100 metrų. Jį liudytoja galėjo matyti netoli tos vietos, bėgantį atgal į automobilį. Yra šaudęs iš Mauser pistoleto, naudojo Browning šovinius.

Nukentėjusysis G. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Su V. N. susipažino kai buvo suimtas apie 1995 ar 1996 metus, teko kartu važiuoti etapais, traukinukais. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) g. Pas jį į namus atėjo draugas V. S.. Atėjo iš ryto, pabuvo gal valandą ir jie išėjo, nes jis turėjau susitikimą. S. brolis yra jo draugas, o V. geras pažįstamas. Išėjo į lauką, prie namų turėjo susitikti su žmogumi. Jis yra atstovas firmos, kuri prekiauja bipoliarine medžiaga. Jį susirado per internetą, pristatė „turkeliu“ pasakė, kad traukinuku kartu važinėjo, pasakė, kad yra iš Kauno. Išėjo į lauką, ėjo link gatvės, draugas pradėjo bėgti, prie jo pribėgo du vyrai, įrėmė ginklą. Jis grūmėsi su ginklą į jį įrėmusiu vyru, kol neiššovė. Gavo 7 šūvius. Po to pribėgo prie jo vaikinas, kurio paprašė jį nuvežti iki ligoninės. Vaikinas įkėlė jį į mašiną ir nuvežė, pareigūnai važiavo iš paskos. Tyrėja apklausų metu iš jo tyčiojosi, jis jos norėjau atsisakyti, turi net filmuotą medžiagą kaip vyko apklausos. Užpuolimo metu V. N. nebuvo tarp tų, kurie jį užpuolė, ne V. N. šaudė, ir grūmėsi ne su V. N.. Jis neatpažino kas skambino, tik jis pagalvojo, kad pažįsta ne vieną “turkelį“, todėl klausė iš kur jis yra. Pasakė, kad iš Kauno. Pavardžių jie nežino, bet pravardes žino vieni kitų. V. N. nėra vienas iš tų, kurie jį užpuolė ir šaudė. Jis nematė jokio automobilio, nes buvo ant žolės. Jis nenorėjo bendrauti su ta tyrėja, kai davė kitą tyrėją, tai su ja ir bendravo. Bausmės kartu su suimtuoju V. N. neatlikinėjo, keršto nebuvo. Negali paaiškinti kodėl į jį šaudė. Sustojimas toliau nuo tos vietos, kur jį užpuolė, viskas vyko ant žalios vejos, stotelė gal už 20 metrų. Negali pasakyti ar aplinkui žmonių buvo. Po įvykusių šūvių, vyrai nubėgo link namo. Vyrai buvo apsirengę tamsiai. Balsas, kuris jam sakė „eini su manim“ jam buvo nepažįstamas.

Jis atstovauja įmonę „(duomenys neskelbtini)“, prekiauja bipoliarine medžiaga. Konkurentų įmonė neturi, jis yra vienintelis atstovas Lietuvoje. Ši medžiaga apsaugo nuo elektromagnetinio poveikio.

Jis grūmėsi su vienu iš jų, todėl negali pasakyti ar jie abu buvo ginkluoti. Šaudė iš pistoleto, bet konkrečiai pasakyti negali iš kokio. G. T. ūgis 180 cm, tas su kuriuo jis grūmėsi, tikrai buvo aukštesnis, kito jis nematė.

Jam skambino gal apie dvi valandas iki išėjimo į lauką. Kad jam skambino V. N., jis tada nežinojo.

Jis sukonfliktavo su tardytoja, todėl atsisakė su ja kalbėti, prašė duoti kitą pareigūną. Davė kitą pareigūnę ir įvyko jo apklausa. Jo tokių aplinkybių niekas neklausė, kad jam prieš tai skambino ir buvo susitaręs susitikti, tai tardytojai niekas buvo neįdomu.

Jis grūmėsi su šaudžiusiu vyru, būtų atpažinęs, jeigu tai būtų buvęs V. N., atpažintų jo balsą. Tai buvo ne V. N.. Civilinio ieškinio nereiškia.

S. T. S. paaiškino, kad šitas tyrimo metodas ieško šūvio pėdsakų dalelių, kurios sudaro iš kapsulės inicijuojančios medžiagos. Kapsulės inicijuojanti medžiaga yra pirminis visos sistemos uždegėjas. Užsidega kapsulė ir ji paskleidžia unikalias daleles, kurios įrodo, kad buvo atliktas šūvis. Parako tyrimai šiuo atveju nėra atliekami. Norit nustatyti šūvio pėdsakų daleles parako neieškoma. Kai turima omenyje šūvio pėdsako daleles turima omenį iniciuojančią medžiagą. Parako dalelės nėra unikalios. Nei pagal paraką, nei šūvio pėdsakų daleles negalima nustatyti iš kokio ginklo šauta. Švinas, stibis, baris reiškia, kad buvo atliktas šūvis, jeigu rasta ant rūbų šios cheminės sudėties dalelių, reiškia, kad šauta iš nedidelio atstumo, rodo artimą šūvį, kad šauta iš pusantro ar dviejų metrų. Dar kulka šiek tiek perneša tų dalelių, jeigu buvo kontaktas su kulka, tai tas atstumas gali išsiplėsti. Ši sudėtis kapsulės inicijuojančios medžiagos yra labiausiai paplitusi, tai rodo, kad buvo šaudyta, bet konkrečiai ginklo negalima identifikuoti. Šauti galėjo bet kas turėjęs ginklą. Tai neidentifikuoja ginklo, tai nėra individualūs požymiai. Turėjo būti rasta kulka, ginklas ir tik tada sakyti, kad iš to ginklo buvo iššauta. Tai rodo, kad šūvį atliko žmogus, arba arti esantis žmogus. Šūvio pėdsako dalėlės išlieka iki paros ant žmogaus, jeigu nusiprausia pasišalina iš karto, o ant darbužių, jeigu jie nenaudojami gali išbūti neribotą laiką. Yra naudojamos 4-5 inicijuojančios medžiagos kompozicijos. T. yra pati dažniausia, sudaro apie 80 visų inicijuojančių medžiagų, likę 20 procentų turi kitų cheminių elementų, kitokios sudėties inicijuojanti medžiaga. Alavas aptinkamas taip pat, jis gali būti naudojamas dalelių sudedamojoje dalyje ir yra alavinės folijos, kuriomis dengiamos kapsulės. Alavas nėra tiek identifikuojanti medžiaga kaip tos kitos trys.

Medžiokliniuose šautuvuose pati populiariausia šovinių inicijuojanti medžiaga yra švinas, stibis, baris. Asmuo turėjo būti arti šaudančio, arba pats šauti, kad ant jo drabužių liktų šūvio pėdsakų dalelių. Čia mes kalbame apie atstumą nuo metro iki pusantro, nuo šaudančio objekto. Rankas nusiplovus, nelieka jokių pėdsakų. Jeigu yra pirštinės taip pat nelieka. Tai reiškia, kad kapsulės inicijuojanti medžiaga yra tokia pati ant visų tirtų objektų, nes po šūvio susidarė tie patys trikomponenčiai junginiai. Kulkų trasologinis tyrimas, tūtelės palieka savo požymius, juos galima identifikuoti. Kitos medžiagos neturi grupinės priklausomybės, priklauso plataus spektro grupėms. Jeigu asmuo nešioja ginklą su savimi, pas jį gali likti šūvio pėdsakų dalelių, jeigu iš jo buvo šaudyta ir jis neišardytas. Minėtos dalelės yra visuose populiariausiuose šoviniuose. Šūvio daleles galima pernešti, bet tai būtų vienetinės dalelės, kad ant rūbų galėtų pernešti žymų kiekį dalelių.

Ikiteisminio tyrimo metu šie kaltinimai buvo grįsti šiais įrodymais, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti.

2015-04-09 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia elektros stulpo esančio netoli gatvės važiuojamosios dalies, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 4 tūtelės, 50 centų moneta, 1 medžio lapas, ant kurio dėmės panašios į kraują ( 1 t., b.l. 12-15 ).

2015-06-08 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2643,3294)-IS1-3870,3871 nurodyta, kad tirti pateiktos 4 tūtelės yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm ) šovinių dalys ( 1 t., b.l. 65-73).

2015-09-07 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2646)-IS1-5762 nurodyta, kad ant medžio lapo, paimto 2015-04-09 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ( 1 t., b.l. 36-37 ).

2015-09-08 LPKTC pranešime Nr. 140-S2-1055 informuota, kad vyro kraujo, rasto ant medžio lapo, paimto 2015-04-09 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: G. T. ( 1 t., b.l. 38 ).

2015-04-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia elektros stulpo esančio netoli gatvės važiuojamosios dalies, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 1 kulka (Nr. 147744) ( 1 t., b.l. 39-40 ).

2015-04-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūrint prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vakarinę sieną iš (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, pusės, sienoje matoma maždaug vieno centimetro skersmens skylė, kuri nuo pastato kampinės dalies iš automobilių stovėjimo aikštelės pusės yra 2,16 metrų atstumu, nuo žemės 0,51 metro aukštyje. Prekybos centro pagalbinėse patalpose, atitraukus antrą nuo galo persirengimo spintą, sienoje ir spintelėje matomos maždaug vieno centimetro skersmens skylės. Atidarius spintelės duris, jos apačioje matomas bliuzonas. Spintelės apačioje, kampe iš vidinės pusės taip pat matoma maždaug vieno centimetro skersmens skylė. Apžiūrint bliuzoną, jo apykaklėje yra įstrigusi šovinio kulka. Šios 2015-04-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato ir šiukšlių konteinerio, rasta ir paimta 1 tūtelė ( Nr. (duomenys neskelbtini)), o prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinės patalpos spintelėje esančio bliuzono apykaklėje rastas ir paimta įstrigusi 1 kulka ( Nr. (duomenys neskelbtini)) ( 1 t., b.l. 43-45 ).

2015-06-08 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2643,3294)-IS1-3870,3871 nustatyta, kad tirti pateikta 1 kulka (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio dalis ( 1 t., b.l. 65-73).

2015-04-10 daiktų pateikimo metu LSMU ligoninės Kauno klinikų slaugos administratorė A. S. pateikė 2 kulkas supakuotas į plastikinį konteinerį, kurios buvo išimtos iš G. T. kūno ( 1 t., b.l. 54 ).

2015-06-08 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2643,3294)-IS1-3870,3871 nustatyta, kad 2 kulkos (plastikiniame konteineryje) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio dalis ( 1 t., b.l. 65-73).

2015-12-01 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(1111)-IS1-575 nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šoviniai, kurių keturios tūtelės (voke), viena kulka (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 kulkos (plastikiniame konteineryje) yra A,B kategorijų šaudmenys ( 1 t., b.l. 86-87).

2015-06-08 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2643,3294)-IS1-3870,3871 nustatyta, kad 4x9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinių tūtelės (voke), viena kulka (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 kulkos (plastikiniame konteineryje) tikimiausiai buvo šautos savadarbiu būdu perdirbtame 8 mm kalibro dujiniame pistolete IŽ (rusiškos raidės) 79-8 „Baikal“ (Rusija), pritaikytame šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm ) šoviniais ( 1 t., b.l. 65-73).

2015-06-08 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2643,3294)-IS1-3870,3871 nustatyta, kad tirti pateikta 1 tūtelė ( Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm ) šovinio dalis, 1 kulka ( Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER ( 9x19 mm ) šovinio dalis ( 1t., b.l. 65-73).

2015-12-01 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(1111)-IS1-575 nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniai, kurių kulka (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tūtelė (Nr. (duomenys neskelbtini)) tirti pateikti yra A,B,C, kategorijų šaudmenys ( 1 t., b.l. 86-87).

2015-06-08 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2643,3294)-IS1-3870,3871 nustatyta, kad tirti pateikta 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinio kulka ( Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tūtelė (Nr. (duomenys neskelbtini)) galėjo būti šauta viename šių 9 mm kalibro pistoletų :CZ 75, CZ 100, BERETTA 92, BERETTA 9000S,BERNADELI P018, DAEWOO DP51, FN HP, FEG FP9, HK USP, KELTEC P-11, (duomenys neskelbtini) NORINCO NP22, NORINCO NP28, SIG SAUER P 220, STEYR P9, STURM RUGER P85, TANFOGLIO TA90, WALTHER P88 arba kitame ginkle, duomenų apie kurį LPKTC nėra (1 t., b.l. 65-73).

2015-05-28 LPKTC šūvio pėdsakų dalelių tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(2644) – IS1-3617 nustatyta, kad ant visų tyrimui pateiktų 5 vnt. tūtelių ( paimtų įvykio vietų apžiūrų metu ), 2 kulkų ( paimtų įvykio vietos apžiūrų metu ) ir 2 kulkų ( pateiktų iš LSMUL Kauno klinikų) rastos šūvio pėdsakų dalelės, kurių cheminė sudėtis yra švinas (Pb), stibis (Sb), baris (Ba) ( 1 t., b.l. 91-92).

2015-04-09 daiktų pateikimo metu LSMU ligoninės Kauno klinikų bendrosios praktikos slaugytoja A. S. pateikė G. T. bliuzoną, marškinėlius, kelnes, porą kojinių, sportinius batelius ( 1 t., b.l. 52 ).

2015-05-28 LPKTC šūvio pėdsakų dalelių tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(2644) – IS1-3617 nustatyta, kad ant G. T. kelnių, pažeidimo vietose, rastos šūvio pėdsakų dalelės, kurių cheminį sudėtis yra švinas (Pb), stibis (Sb), baris (Ba).

2015-05-05 asmens kratos metu iš įtariamojo V. N. paimta striukė, megztinis, džinsai, marškinėliai, kepurė ( 3 t., b.l. 108).

2015-06-03 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(3295)-IS1-3768 nustatyta, kad ant drabužių (striukės abiejų rankovių, megztinio kairės rankovės ir priekio, kelnių dešinės klešnės, marškinėlių apačioje), 2015-05-05 paimtų asmens kratos metu iš V. N., rastų šūvio pėdsakų dalelių cheminė sudėtis yra švinas (Pb), stibis (Sb), baris (Ba). Ant drabužių (megztinio dešinės rankovės, kelnių kairės klešnės), 2015-05-05 paimtų asmens kratos metu iš V. N., rastos dviejų rūšių šūvio pėdsakų dalelės, kurių cheminė sudėtis yra švinas (Pb), stibis (Sb), baris (Ba), bei švinas (Pb), stibis(Sb), baris (Ba), alavas (Sn). Šūvio pėdsakų dalelės, rastos ant 5 vnt. tūtelių (paimtų įvykio vietų apžiūrų metu ), 2 kulkų ( paimtų įvykio vietos apžiūrų metu ) ir 2 kulkų ( pateiktų iš LSMUL Kauno klinikų) ir šūvio pėdsakų dalelės, rastos ant įtariamojo V. N. striukės abiejų rankovių, megztinio kairės rankovės, kelnių dešinės klešnės, marškinėlių tapačios pagal cheminė sudėtį yra vienarūšės ( 1 t., b.l. 94-97).

2015-05-05 kratos metu pas V. N. gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta juodos spalvos kepurė ( 1 t., b.l. 166-168 ).

2015-10-20 LPKTC šūvio pėdsakų dalelių tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(6152)-6874 nustatyta, kad ant kepuraitės, paimtos 2015-05-05 kratos metu, V. N. namuose (duomenys neskelbtini), rastos šūvio pėdsakų dalelės, kurių cheminė sudėtis yra švinas (Pb), stibis (Sb), baris (Ba) ( 1 t., b.l. 180-181).

2015-11-02 LPKTC specialisto išvadoje Nr. Nr. 140-IS1-57 nustatyta, kad šūvio pėdsakų dalelių rastų ant kepuraitės iš V. N. namų cheminė sudėtis vienarūšė 5 vnt. tūtelių (paimtų įvykio vietų apžiūrų metu ), 2 kulkų ( paimtų įvykio vietos apžiūrų metu ) ir 2 kulkų ( pateiktų iš (duomenys neskelbtini)) šūvio pėdsakų dalelių (2015-05-28, specialisto išvada Nr. 140-(2644)-IS1-3617), cheminei sudėčiai ( 1 t., b.l. 186).

2015-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1054/15(02) nustatyta, kad G. T. padaryti vienas šautinis kiaurinis dešinės blauzdos sužalojimas, vienas šautinis kiaurinis dešinės šlaunies sužalojimas, vienas aklas šautinis kairės blauzdos sužalojimas su kairio šeivikaulio ir kairio blauzdikaulio kūnų atvirais lūžimais bei vienas aklas šautinis kairės šlaunies sužalojimas. Buvo rastos 2 kulkos kairio kelio srityje bei kairėje šlaunyje. Remiantis medicininiais dokumentais bei gydytojo apklausos protokolu, sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviejų šūvių pasėkoje. Vieno šūvio metu kulka galėjo kiaurai pereiti dešinę šlaunį ir po to įėjusi į kairę šlaunį joje pasiliko. Kita kulka galėjo kiaurai pereiti dešinę blauzdą ir įėjusi į kairę blauzdą padaryti blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus, pakeisti kryptį ir įstrigti kelio srityje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir keturių šūvių pasėkoje, kai dešinės ir kairės kojos sužalojimai buvo padaryti skirtingų kulkų. Pagal turimus duomenis, kur yra įėjimo ir išėjimo žaizdos dešinėje kojoje nurodyti nėra galimybės. Kadangi kairėje kojoje žaizdos aklos, tai įėjimo žaizda yra kairės šlaunies vidiniame ir kairės blauzdos vidiniame paviršiuose. Todėl tikėtina, kad šūviai į G. T. buvo padaryti iš dešinės pusės jo kūno atžvilgiu. Aklas šautinis kairės blauzdos sužalojimas su atviru kairio blauzdikaulio kūno skeveldriniu lūžimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti trys šautiniai sužalojimai būtų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-04-09 ( 2 t., b.l. 43-44 ).

2015-05-05sulaikymo metu pas įtariamąjį V. N. rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonai (toliau-MRT), kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) ( 3 t., b.l. 108).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėti pas V. N. rasti: mobilaus ryšio telefonai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 113).

2015-10-26 Kauno apskr. VPK KPONTV 2-ojo skyriaus tyrėjo G. B. tarnybiniu pranešimu dėl abonentinių numerių išklotinių analizės nustatė, kad sulaikymo metu pas V. N. atliekant asmens kratą rasti mobilaus ryšio telefonai (toliau-MRT) kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad MRT IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) veikė abonento Nr. (duomenys neskelbtini), MRT IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) veikė abonentai: (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo gauta minėtų abonentų įeinančių bei išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinės. Analizuojant MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2015.04.09 nuo 11:05:55val. iki 11:44:28 jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 400A, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Toliau nuo 11:45:24val., iki 11:47:08val., jungėsi prie telekomunikacijos bokšto Nr. D01B, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), 2015.04.09 11:48:14 po šio sujungimo su telekomunikacijos bokšto MRT abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) išjungiamas ir nebenaudojamas. Išanalizavus MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad minėtas abonentas veikė nuo 2015.04.18 12:25:29val., iki 2015.04.24 20:52:03val. telekomunikacijos bokšte Nr. 214C, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas telekomunikacijos bokštas apima teritorija (duomenys neskelbtini), kur po nusikaltimo padarymo galimai slapstėsi V. N.. Išanalizavus MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad minėtas abonentas veikė nuo 2015-04-12 18:12:38val., iki 2015.04.19 04:59:10val., minėtu laikotarpiu veikė telekomunikacijos bokštuose: Nr. (duomenys neskelbtini) bokštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini) g. Kiti bokštai neapima adreso (duomenys neskelbtini) (kuriame gyvena V. N.). Išanalizavus MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad minėtas abonentas veikė nuo 2015.03.02 19:56:03val., iki 2015-04-18 05:52:53val., jungėsi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. (duomenys neskelbtini). bokštas Nr. (duomenys neskelbtini) g. Kiti išvardinti bokštai neapima adreso (duomenys neskelbtini) (kuriuo adresu gyvena V. N.). Iš aukščiau išvardintu aplinkybių galima spręsti, kad V. N. MRT abonentiniai numeriai prieš pat nusikaltimą veikė netoli nusikaltimo vietos, nusikaltimo padarymo metu MRT abonentai buvo išjungti. Po nusikaltimo padarymo V. N. namuose adresu K. B. (duomenys neskelbtini) nesilankydavo ir slapstėsi. Iš Telekomunikacijos bokštų galima spręsti, kad slapstėsi adresu (duomenys neskelbtini) ( 3 t., b.l. 62-64).

L. R. B. parodė, kad nelabai pamena įvykį. Dirbo ir patruliavo, buvo pranešimas, kad šaudo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Pranešė per raciją, kad į (duomenys neskelbtini) parduotuvę įbėgo vyras. Jis pirmas atvažiavo ir jį sulaikė (duomenys neskelbtini) parduotuvės sandėlyje. Sulaikomas vyras bandė skambinti, bet telefonas buvo paimtas ir perduotas tyrėjai. Sulaikytas V. S. išsigandęs aiškino, kad jį ir jo draugą užpuolė vyrai ir pradėjo į juos šaudyti. Skundėsi, kad jam skaudą koją, šlubavo. Vėliau V. S. išsivežė medikai. Būnant prie PC „(duomenys neskelbtini)“ pagyvenusi moteris papasakojo, kad girdėjo šūvius, kad pašautas vyras gyvena (duomenys neskelbtini) g. name Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini). Matė, kad nukentėję ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kita moteris papasakojo, kad ji įvykio metu stovėjo autobusų sustojime. Matė jog du vyrai pradėjo šaudyti, vienas iš nukentėjusiųjų nukrito ant žemės, o kitas bėgo. Jį vijosi tamsios spalvos automobilis, vairuotojas bėgantį vyrą bandė partrenkti. Po to automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pr. Šalia buvusi kita moteris teigė, kad automobilį, kuris vijosi taip pat matė. Kad automobilis buvo berods „Volvo“ modelio, sedanas, angliškais numeriais, juodos spalvos. Bendravo su netoli buvusiais vaikais. Jie papasakojo, kad įvykio metu jie žaidė netoliese ir matė, kaip po įvykio du vyrai nubėgo link (duomenys neskelbtini) pr., ties sudegusiu namu pasuko link stadiono. Šaudę vyrai nubėgo, neįlipo į tą automobilį, kuris bandė numušti žmogų.

L. N. P. parodė, kad 2015-04-09 buvau savo darbo vietoje, kioske. Apie 12.30 val. išgirdo šaudant, išgirdo gal 2-3 šūvius. Pro šalį prabėgo keli vyrai. Priešais langus pravažiavo automobilis, kuris kliudė žmogų, kuris susvirduliavo ir nubėgo. Kur tas automobilis paskui nuvažiavo ji nematė. Ji matė du asmenis bėgančius, bet kaip jie buvo apsirengę negali pasakyti. Vyrai buvo apie 30 metų, kokio ūgio negali pasakyti.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2015-04-09 apie 12.30 buvo atvažiavęs iki prekybos cento (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Į parduotuvę įbėgo moteris, kuri pasakė, kad lauke šaudo į žmogų. Išėjo į lauką ir pamatė ant pievelės gulintį žmogų. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Priėjo pažiūrėti kaip tas žmogus laikosi. Tas žmogus paprašė nuvežti pas medikus. Žmogus buvo sušaudytas, kojos kraujavo. Kai įkėlė žmogų į mašiną, tuo metu atvažiavo policija, pradėjo jo klausinėti, vyras nieko nepasakojo, prašė greičiau vežti į ligoninę. Į parduotuvę įbėgo kažkoks žmogus, bet ar iš tos situacijos negali pasakyti.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2015-04-09 dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atbėgo vyriškis, prašė pagalbos. Ji buvo sandėlyje, jis pravėrė duris ir prašė jį paslėpti, sakė, kad jo draugą pašovė, o jį partrenkė automobiliu. Ji pasiūlė išeiti per kitą sandėlio pusę, bet jis norėjo pabūti, atvažiavo policija ir jį išsivedė.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamasis matytas, teko susitikti. 2015 m. gegužės mėnesį pardavė ginklą „Saiga 12“. Pridavė į parduotuvę, atsiliepė du vyrai. Suimtasis dalyvavo perkant ginklą. Ginklą išbandė, šaudė, nupirko. Į šaudyklą buvo nuvykę išbandyti ginklą. Į šaudyklą vyko su dviem žmonėmis. Pirkėjai šaudė abu, išbandė ginklą. Šaudykloje yra registruojami visi atvykę šaudyti asmenys, bet kaip konkrečiai negali pasakyti. Šaudykloje prižiūrint atsakingam asmeniui galima šaudyti bet kam. Duodamos ausinės, akiniai, rūbų neduoda. Jo parduotas ginklas „Saiga“ šaudė 12 kalibro šoviniais.

Liudytojas A. K. parodė, kad tą dieną patruliavo ir gavo pranešimą, kad peršautas žmogus, tikslios vietos nepamena, bet greičiausiai (duomenys neskelbtini) g. Atvykus apsižvalgė, gatvėje nesimatė peršauto žmogaus. Kelkraštyje stovėjo automobilis, keleivio vietoje pamatė asmenį, kuris rėkė vairuotojui, kad vežtų jį greičiau į ligoninę. Klausė kas nutiko, šis atsakė, kad jį peršovė. Jis pasakė, kad reikia laukti greitosios, bet žmogus atsakė, kad reikia greičiau važiuoti į ligoninę. Klausė kas peršovė, jis nesakė, kas jį peršovė, nei kas šovė, nei savo anketinių duomenų. Važiavo paskui į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje jis taip pat atsisakė pateikti anketinius duomenis. Paskui pasivadino G. T., bet atrodo, kad tai netikslūs jo duomenys. Jis nepasakė kas jį sužalojo. Užsirašė nukentėjusį vežusio automobilio numerius ir atrodo vairuotojo duomenis. Vairuotojas sakė, kad nežino peršauto žmogaus, kad tai visai atsitiktinis žmogus, kuris paprašė nuvežti į medicinos įstaigą. Įvykio vietoje nenustatė asmens stovėjusio šalia duomenų, nes viskas vyko greitai.

Liudytoja D. J. V. parodė, kad 2015 m. balandžio pradžioje būdama namuose išgirdo du pliaukštelėjimus, pagalvojo, kad vaikai petardas mėto. Priėjusi prie lango matė prabėgančius du vyrus. Kaip jie buvo apsirengę nepamena. Matė du vyrus, tamsiai apsirengusius. Pagal bendrą išvaizdą gali apibūdinti, kaip jauno amžiaus. Vyrų apibūdinti ir atpažinti negali. Buvo apsivilkę tamsios spalvos drabužiais. Vyrai prabėgo namą ir kur toliau nubėgo ji nematė. Vėliau išėjusi į kiemą girdėjo, kaip žmonės kalbėjo jog šaudė į vyrą. Žmonės piktinosi, kad vyksta tokie įvykiai, kad įvykio metu buvo aplinkui vaikų ir kitų žmonių, kad jie atsitiktinai ir galėjo būti išgąsdinti ir sužaloti

Liudytoja J. V. parodė, kad 2015-04-09 apie 12.30 val. ėjo netoli PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g. Praeinant pro parduotuvės pastatą pamatė, kaip jai iš priekio greitai atbėga vyras. Vyras pro ją prabėgo ir užbėgo už parduotuvės kampo. Ji ėjo toliau. Staiga pastebėjo, kad tas pats vyras ją prisivijo iš galo, tuo momento ji išgirdo iš už nugaros vieno šūvio garsą. Vyras nesustojo ir toliau greitai bėgo. Ji pati sustojo ir atsisukusi atgal pamatė gatvele netoli parduotuvės važiuojantį automobilį. Tai buvo lengvasis automobilis, tamsiai mėlynos arba juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Koks buvo automobilio modelis nežino. Kas buvo automobilyje nematė, matė, kad tik automobilio dešinės pusės priekinis langas užsidarinėjo. Automobilis atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) g. Kuomet įsuko į gatvę ji nematė. Ji ėjo toliau. Girdėjo, kaip prie parduotuvės moterys šaukė bėgančiam vyrui, kad jis bėgtų į parduotuvę. Matė, kad vyras įbėgo į parduotuvę. Vyro ji daugiau nebematė. Vėliau girdėjo iš pašalinių žmonių, kad vieną vyrą pašovė. Matė, kaip netoli gatvės sužeistąjį vyrą įkėlė į automobilį

L. T. M. parodė, kad ji gyvena tame pačiame name, kur ir vyras, kuris nukentėjo įvykio metu. 2015-04-09, apie 12.30 val., ji buvo namuose. Butas antrame aukšte. Buvo prie virtuvės lango ir stebėjo kiemą. Pamatė, kaip iš namo išėjo kaimynas su dar vienu vyru. Ėjo link gatvės. Po to kažkuriuo momentu pamatė, kad jie yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies ir yra ne vieni, aplinkui juos dar yra žmonių. Konkrečių žmonių veiksmų neįžiūrėjo. Matė, kad nuo jų atsiskyrė ir pradėjo bėgti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ su kaimynu buvęs vyras. Po to išgirdo nuo tos vietos šūvius. Po šūvių nuo kaimyno atsiskyrė du vyrai. Kaimynas liko vienas. Jis gulėjo ant žolės ir mojavo rankomis. Atsiskyrę vyrai pradėjo bėgti į kitą pusę nei parduotuvė „Iki“. Jie buvo apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsivilkę tamsios spalvos drabužiais, striukėmis ar bliuzonais iki liemens. Vyrų veidų nematė, atpažinti negali. Nepastebėjo ar ką nors turėjo rankose. Bėgo link kito daugiaaukščio gyvenamojo namo, kur toliau nubėgo nesimatė. Išėjus į kiemą kaimyno jau nebebuvo.

Liudytojas L. Š. parodė, kad 2015-04-09, apie 12.30 val., jis vaikščiojo (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Staiga nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės išgirdo 3 ar 4 šūvius. Po keleto sekundžių pamatė prie namo Nr. 170 atbėgančius du vyrus. Vienas iš jų buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Apsivilkęs buvo sportiniu iki liemens, juodos spalvos, pluoštinės medžiagos bliuzonu, mūvėjo juodos spalvos sportinėmis kelnėmis. Ant bliuzono priekinės dalies, iš kairės pusės, krūtinės lygyje, iki bliuzono vidurio buvo dvi plačios juostos, iš kurių viršutinė buvo baltos spalvos, apatinė raudonos spalvos. Pirmasis vyras ant galvos buvo užsimovęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, kuria dengė veidą. Vyras bėgo palenkęs žemyn galvą. Veido bruožų nesimatė, nes užstojo kepurė. Jo atpažinti negali. Antrasis vyras buvo apie 25 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsivilkęs juodos spalvos drabužiais, ant galvos buvo užsimovęs taip pat juodos spalvos kepurę su snapeliu. Bėgdamas dešinę ranką laikė prispaudęs prie dešinės pusės kūno šono, „tartum ką laikytų“. Antrasis vyras taip pat bėgo palenkęs galvą žemyn, veido neįsidėmėjo. Tie vyrai nubėgo tarp namų. Jie bėgo nuo tos vietos, kur buvo rastas sužeistas žmogus. Jis nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pamatė sužeistą vyrą, gal už 200 metrų. Jis praėjau pro šoną, ir matė, kad sužeistasis laikėsi susiėmęs už kojos, kalbėjo ar ruošėsi kalbėtis telefonu.

L. V. J. parodė, kad 2015-04-09 buvau namuose. Išgirdo du pokštelėjimus, priėjo prie lango ir pamatė nubėgančius du vyrus. Vyrai buvo su kepurėmis ar kapišonais ant galvų. Prie stotelės ant žolės pamatė gulintį vyrą. Tų nubėgančių dviejų vyrų jau nesimatė. Tas gulintis ant žolės judėjo, ten buvo daug žmonių, vaikų. Vėliau sužinojo, kad tai jų namo gyventojas. Žmogus skambino telefonu, privažiavo lengvasis automobilis ir policija. Įkėlė tą vyrą į automobilį ir išvažiavo.

L. S. A. parodė, kad 2015-04-09 ėjo pro prekybos centrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve. Ėjo su drauge A. Ž. ir mergaitėmis, išgirdom šūvius. Šaudė iš dešinės pusės, jos ėjo toliau. Po minutės ar mažiau pamatė nuvažiuojantį automobilį. Matė kaip stovėjimo aikštelėje nuo važiuojančio automobilio nušoko nuo kapoto vyras. Tas žmogus kluptelėjo ir nubėgo link parduotuvės. Nesuprato, ar tas pravažiuojantis automobilis jį kliudė, ar jis tyčia taip padarė. Automobilis nuvažiavo gana greitai, atgal važiavo. Stabtelėjo ir pamatė žmonių sambūrį, paskui ėjo toliau. Pamatė ant žemės, ant vejos gulintį žmogų. Jis rėkė, žmonės bijojo prieiti, viena moteris priėjo bandė jį kelti, jis nekilo. Vienas vyras kvietė greitąją, ilgai neatvažiavo greitoji. Tas vairuotojas privažiavo, įkėlė sužalotąjį į mašiną, tada atvažiavo policija. Tą, kuris atšoko nuo kapoto, nubėgo į parduotuvę, matė kaip jį išsivežė policija, matė kaip jį apžiūrėjo medikai. Ji gyvena šalia tos vietos kur vyko incidentas. Kai išgirdo šūvius, buvo prie dvylikaaukščio namo, to kuris IKI parduotuvės pusėje. Ž. buvo šalia jos, jos ėjo kartu. Ji irgi tame rajone gyvena. Vaikų nematė, nesidairė. Bėgančių vyrų taip pat nematė. Jos dėmesys buvo skirtas savo vaikui. Ji nematė kas šaukė, užstoja kitas dvylikaaukštis. Prie parduotuvės kalbėjo, kad matė kas šaudė. Suprato, kad ne vienas asmuo buvo. Šūviai sekė vienas po kito. Buvo apie vidurdienį, tiksliai pasakyti negali laiko.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad kaltinamąjį atpažįsta. Tuo momentu, kai V. N. pastebėjo, jis bėgo nuo šūvių pusės. Jis bėgo toliau nuo gatvės, apsidairė ir nubėgo tarp namų. Ji V. N. atpažino kaip žmogų buvusį prie (duomenys neskelbtini). namo. Tą dieną su drauge vaikščiojo lauke. Išgirdo šūvius ir pamatė bėgančius vaikus, paskui pamatė važiuojančią mašiną. Paėjusios į priekį pamatė prie gatvės gulintį žmogų, suprato, kad ten buvo susišaudymas. Matė bėgantį kaltinamąjį, jis buvo su kepure ir striuke. Ar ką turėjo rankose nesimatė. Išgirdo kelis šūvius, bėgančius vaikus, V. N. bėgo už vaikų, greta. Pamatė atvažiuojantį a/m Volvo. Ant pėsčiųjų perėjos ta mašina pasivijo bėgantį žmogų, užsimetė jį ant kapoto, kiek pavežė, numetė ir nuvažiavo keliu, link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Tas nuslydęs nuo kapoto vyras nubėgo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Kaltinamasis bėgo į priešingą pusę, link (duomenys neskelbtini) g. toliau kur nematė. Kontakto metu mašina užsimetė vyrą ant kapoto, bet jis nuslydo ir nubėgo į parduotuvę, o Volvo dideliu greičiu nuvažiavo. Kaltinamasis mūvėjo vasarinę kepurę su snapeliu. Ji jį atpažino iš bendrų bruožų, jo buvo plačios lūpos, tamsesnio gymio. Jis buvo gal už 20 metrų nuo tos vietos, kurioje jos buvo. Vaikai bėgo išgirdę šūvius į parkelį. Ikiteisminio tyrimo metu ji pildė schemą kas kur stovėjo, ten teisingai viskas nurodyta. Nuo šūvių iki to laiko, kol pamatė bėgantį kaltinamąjį, praėjo gal minutė ar dvi, mažai laiko. V. N. stabtelėjo, apsidairė ir bėgo pro namus, kepurė buvo uždėta paprastai. Jos ėjo tarp namų (duomenys neskelbtini). Parodymus tyrimo metu davė teisingus.

L. V. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Buvo svečiuose pas G. T. (duomenys neskelbtini) g. Išėjo jie abu iš namų, jis turėjo nuvežti jį pas meistrą, ėjo link mašinos. Jis atsisuko ir pamatė, kad du asmenys bėga. Pamatė, kad atbėga dviese link jų su ginklu rankose. Ginklą laikė prie veido, tarsi dengė veidą. Tada jis pasileido bėgti. Kai pradėjo šaudyti, jis buvo prie gatvės. Jis juos pamatė už 15-20 metrų. Užpuolikai buvo apsirengę tamsiai, buvo su kepurėmis. Ginklą turėjo vienas, laikė jį prie veido, kito nematė, nes jie bėgdami vienas kitą užstojo. Bėgdamas prie parduotuvės už kokių 25 metrų išgirdo šūvius. Galbūt bėgdamas užkrito ant mašinos, šito negali pasakyti. Jo niekas nepuolė ir jam negrasino, teistas nebuvo. Įbėgo į parduotuvę, ten jį sulaikė policija.

Kaltinamąjį mato pirmą kartą, ankščiau neteko susidurti. Nei vardas, nei pavardė kaltinamojo jam nieko nesako. G. T. paskutinį kartą matė prieš mėnesį. Jis girdėjo du šūvius, girdėjo kaip T. surėkė. Ginklas buvo juodos spalvos, gana didelis. Duslintuvo nebuvo. Kontaktas su automobiliu buvo, bet detaliau pasakyti negali, nematė kur po kontakto nuvažiavo tas automobilis. Tai buvo tarp troleibuso stotelės ir įvažiavimo. Bėgo apie 15-20 sekundžių, tada įvyko kontaktas su automobiliu, nubėgau apie 10-15 metrų. P. T. prabuvo apie 2 val. Jam reikėjo, kad G. T. jį nuvežtų į servisą, ar namo, nepamena. Per tą laiką T. niekas neskambino. Nežino kodėl ėmė šaudyti, gal susimaišė. G. T. automobilis stovėjo po langais, kitapus kelio, matėsi iš jo buto. Automobilis Mercedes, juodos spalvos. Nuo laiptinės iki automobilio apie 100 metrų. Jo mašina stovėjo kitoje gatvės pusėje. Tie atbėgantys su ginklu vyrai buvo stambesni ir aukštesni, sveriantys apie 90-100 kilogramų. Su G. T. mažai jis bendravo. G. T. neprašė slėpti įvykio aplinkybių. G. T. jo brolio draugas. Atbėgantys asmenys buvo apsirengę tamsiai, pamatė ginklą, suprato, kad kažkas vyksta. Ant galvų jie turėjo kepures, kokias negali pasakyti, tamsios spalvos. Nesuprato ar veidas buvo uždengtas ar barzda buvo, veidus slėpė. Buvo šoko būsenoje, gal ir mažesni tie vyrai buvo.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2015-04-09 ėjo (duomenys neskelbtini) g. apie 12.30 val. Einant išgirdo šūvius, paėjo, sustojo. Išgirdau pirmą šūvių seriją gal 7-9 šūvius, paskui pauzė apie 30 sekundžių, paskui sekė dar 3 ar 4 šūviai. Po to priešais ją atbėgo aukštas vyras, ji įsidėmėjo jo aprangą, jis bėgo pasilenkęs ir dideliais šuoliais, bėgo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Pro ją gal už 3 metrų pravažiavo mašina, užšoko ant šaligatvio borto, pasisuko ir nuvažiavo. Ta mašina buvo užtamsintais stiklais. Tada iš dešinės atbėgo vyresnė moteris ir pasakė, kad vos jos nenušovė, pasakė, kad guli pašautas žmogus. Ji pamatė dešinėje gulintį pašautą žmogų, kuris bandė ant alkūnių pasikelti. Ji nuėjo į stotelę, ten buvo dvi moterys, kurioms pasakė kas įvyko. Viena moteris paskambino 112. Jos stebėjosi kaip negirdėjo ir nematė nieko. Tuo metu atvažiavo nedidelė mašina, įkėlė tą pašautą žmogų į automobilį ir tuo pačiu momentu privažiavo policija ir policija tą mašiną nulydėjo. Kontakto bėgančio vyro ir mašinos ji nematė. Situacija buvo netikėta. Bėgančių vyrų su kepurėmis ji nematė.

Liudytojas G. I. parodė, kad yra atsakingas už šaudyklos eksploataciją. Kaltinamojo nepamena. Visi į šaudyklą atvykstantys asmenys yra registruojami. Papildomai nieko negali pasakyti, jeigu žurnale yra įrašas, reiškia žmogus tikrai buvo, jeigu nėra, vadinasi nebuvo. Pildomas dar vienas dokumentas, saugaus elgesio taisyklės. Atvykę žmonės yra instruktuojami, pasirašo. Tie dokumentai nėra saugomi, tik tą dieną, kol žmonės išeina iš šaudyklos. Šaudykloje yra vaizdo stebėjimo kameros, bet įrašai saugomi mėnesį laiko. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, pareigūnai buvo atvažiavę, bet jie buvo rudenį, įrašų jau nebuvo išlikę. Registracijos žurnalą pildo tik ginklo savininkas. Būna, kad ateina į šaudyklą asmenys, kurie neturi ginklo, o šaudo kartu su ginklo savininku. Tų asmenų, kurie neturi leidimo ginklui ir šautuvo, jų neregistruoja, bet jie pasirašydavo dėl saugumo taisyklių laikymosi, kad supažindinti su taisyklėmis. Rašomi anketiniai duomenys, tai vardas, pavardė ir parašas, patikrina dokumentą. Šaudykloje žmonės šaudo vilkėdami savo rūbus. Šaudyti galima su kepure.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas įrodymus, daro tokias išvadas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas V. N. iš esmės buvo grindžiamas specialistų išvadomis ir liudytojos A. Ž. parodymais. Specialistų išvadų esmė ta, kad šūvio pėdsakų dalelės, rastos ant 5 vnt. tūtelių (paimtų įvykio vietų apžiūrų metu ), 2 kulkų ( paimtų įvykio vietos apžiūrų metu ) ir 2 kulkų ( pateiktų iš LSMUL Kauno klinikų) ir šūvio pėdsakų dalelės, rastos ant įtariamojo V. N. drabužių tapačios pagal cheminė sudėtį yra vienarūšės. Liudytojos A. Ž. parodymų esmė ta, kad ji matė V. N. bėgantį netoli įvykio vietos ir jį atpažino pagal veido bruožus. Prokuroras šiais įrodymais grindė V. N. kaltę.

Teismas ištirtus įrodymus grupuoja į patvirtinančius svarbias faktines bylos aplinkybes: tai liudytojų A. Ž., L. Š., V. S., A. J., R. B., D. J. V., nukentėjusiojo G. T., specialisto T. S. parodymai. Kita įrodymų grupė nepatvirtinančių svarbių faktinių bylos aplinkybių: tai kitų liudytojų parodymai, kurie tik girdėjo šaudant.

Liudytoja A. Ž. patvirtino tokias svarbias faktines aplinkybes: V. N. pastebėjo, jis bėgo nuo šūvių pusės. Jis bėgo vienas toliau nuo gatvės, apsidairė ir nubėgo tarp namų. Ji V. N. atpažino kaip žmogų buvusį prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis buvo su kepure ir striuke. Išgirdo kelis šūvius, bėgančius vaikus, V. N. bėgo už vaikų, greta. Pamatė atvažiuojantį a/m Volvo. Ant pėsčiųjų perėjos ta mašina pasivijo bėgantį žmogų, užsimetė jį ant kapoto, kiek pavežė, numetė ir nuvažiavo keliu, link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Tas nuslydęs nuo kapoto vyras nubėgo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Kaltinamasis bėgo į priešingą pusę, link (duomenys neskelbtini) g. toliau kur nematė. Kontakto metu mašina užsimetė vyrą ant kapoto, bet jis nuslydo ir nubėgo į parduotuvę, o Volvo dideliu greičiu nuvažiavo. V. N. mūvėjo vasarinę kepurę su snapeliu, veido neslėpė Ji jį atpažino iš bendrų bruožų, jo buvo plačios lūpos, tamsesnio gymio. Nematė, kad V. N. šaudė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo nurodžiusi, kad V. N. buvo su mėlyna striuke.

Liudytojai L. Š., V. S., D. J. V., nukentėjusysis G. T. patvirtino tokias svarbias faktines aplinkybes: jie matė du vyrus juodais drabužiais, kepurėmis slėpė veidus, vienas rankose laikė ginklą. Šie liudytojai ir nukentėjusysis patvirtino, kad buvo du užpuolikai, kurie po užpuolimo kartu ir nubėgo. Nukentėjusysis G. T. patvirtino, kad V. N. nešaudė, nes jo tarp tų dviejų užpuolikų nebuvo. L. R. B. taip pat patvirtino, kad moteris papasakojo, kad ji įvykio metu stovėjo autobusų sustojime. Matė jog du vyrai pradėjo šaudyti, vienas iš nukentėjusiųjų nukrito ant žemės, o kitas bėgo. Jį vijosi tamsios spalvos automobilis, vairuotojas bėgantį vyrą bandė partrenkti. Po to automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pr. Šalia buvusi kita moteris teigė, kad automobilį, kuris vijosi taip pat matė. Kad automobilis buvo berods „Volvo“ modelio, sedanas, angliškais numeriais, juodos spalvos. Bendravo su netoli buvusiais vaikais. Jie papasakojo, kad įvykio metu jie žaidė netoliese ir matė, kaip po įvykio du vyrai nubėgo link V. K. pr., ties sudegusiu namu pasuko link stadiono. Šaudę vyrai nubėgo, neįlipo į tą automobilį, kuris bandė numušti žmogų.

Teismas, vertindamas liudytojų patvirtintas esmines faktines aplinkybes, daro išvadą, kad buvo du bendrai veikiantys užpuolikai, kurie užpuolė nukentėjusįjį G. T., bei šaudydami jį sužeidė. Liudytojai patvirtino, kad automobilis kliudė bėgantį nuo šaudymo vietos V. S., tačiau nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tai buvo nusikalstamos veikos tąsa, siekiant sužaloti V. S.. Neatmetama prielaida, kad tai galėjo būti atsitiktinis neatsargus susidūrimas greitai bėgančio V. S. su važiuojančiu automobiliu. Minėti liudytojai patvirtino, kad užpuolikai veikė vieningai, jie kartu atbėgo prie G. T., bei kartu pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat tvirtino, kad jie dengdamiesi slėpė veidus.

Žemesnės instancijos teismas

Tuo tarpu liudytoja A. Ž. patvirtino, kad V. N. matė vieną, kuris nuo šūvių vietos bėgo kartu greta su vaikais. Jis buvo su vasarine kepure ir veido nedengė. Ji įsidėmėjo jo veido bruožus ir jį atpažino. Pagal minėtų liudytojų parodymus, užpuolikai nubėgo į vieną pusę, o V. N. nubėgo link namo nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų (telefoninių pokalbių), kurie patvirtintų, kad V. N. veikė bendrininkų grupėje su dviem užpuolikais, kurie užpuolė G. T. ir jį sužalojo. Vertinant liudytojos A. Ž. parodymus, darytina išvada, kad V. N. vyko susitikti su G. T., ir įvykio metu pradėjus šaudyti, V. N. bėgo apimtas savisaugos instinkto.

Liudytojas A. J. patvirtino, kad kaltinamąjį matė, kai jis 2015 m. gegužės mėnesį pardavė ginklą „Saiga 12“. Pridavė į parduotuvę, atsiliepė du vyrai. Suimtasis dalyvavo perkant ginklą. Ginklą išbandė, šaudė, nupirko. Į šaudyklą buvo nuvykę išbandyti ginklą. Į šaudyklą vyko su dviem žmonėmis. Pirkėjai šaudė abu, išbandė ginklą.

S. T. S. dėl specialisto išvadų paaiškino, kad nei pagal paraką, nei šūvio pėdsakų daleles negalima nustatyti iš kokio ginklo šauta. Švinas, stibis, baris reiškia, kad buvo atliktas šūvis, jeigu rasta ant rūbų šios cheminės sudėties dalelių, reiškia, kad šauta iš nedidelio atstumo, rodo artimą šūvį, kad šauta iš pusantro ar dviejų metrų. Dar kulka šiek tiek perneša tų dalelių, jeigu buvo kontaktas su kulka, tai tas atstumas gali išsiplėsti. Ši sudėtis kapsulės inicijuojančios medžiagos yra labiausiai paplitusi, tai rodo, kad buvo šaudyta, bet konkrečiai ginklo negalima identifikuoti. Šauti galėjo bet kas turėjęs ginklą. Tai neidentifikuoja ginklo, tai nėra individualūs požymiai. Turėjo būti rasta kulka, ginklas ir tik tada sakyti, kad iš to ginklo buvo iššauta. Tai rodo, kad šūvį atliko žmogus, arba arti esantis žmogus. Šūvio pėdsako dalėlės išlieka iki paros ant žmogaus, jeigu nusiprausia pasišalina iš karto, o ant darbužių, jeigu jie nenaudojami gali išbūti neribotą laiką. Yra naudojamos 4-5 inicijuojančios medžiagos kompozicijos. Trikomponentė yra pati dažniausia, sudaro apie 80 visų inicijuojančių medžiagų, likę 20 procentų turi kitų cheminių elementų, kitokios sudėties inicijuojanti medžiaga. Alavas aptinkamas taip pat, jis gali būti naudojamas dalelių sudedamojoje dalyje ir yra alavinės folijos, kuriomis dengiamos kapsulės. Alavas nėra tiek identifikuojanti medžiaga kaip tos kitos trys. Medžiokliniuose šautuvuose pati populiariausia šovinių inicijuojanti medžiaga yra švinas, stibis, baris. Asmuo turėjo būti arti šaudančio, arba pats šauti, kad ant jo drabužių liktų šūvio pėdsakų dalelių. Čia kalbama apie atstumą nuo metro iki pusantro, nuo šaudančio objekto. Rankas nusiplovus, nelieka jokių pėdsakų. Jeigu yra pirštinės taip pat nelieka. Tai reiškia, kad kapsulės inicijuojanti medžiaga yra tokia pati ant visų tirtų objektų, nes po šūvio susidarė tie patys trikomponenčiai junginiai. Kulkų trasologinis tyrimas, tūtelės palieka savo požymius, juos galima identifikuoti. Kitos medžiagos neturi grupinės priklausomybės, priklauso plataus spektro grupėms. Jeigu asmuo nešioja ginklą su savimi, pas jį gali likti šūvio pėdsakų dalelių, jeigu iš jo buvo šaudyta ir jis neišardytas. Minėtos dalelės yra visuose populiariausiuose šoviniuose. Šūvio daleles galima pernešti, bet tai būtų vienetinės dalelės, kad ant rūbų galėtų pernešti žymų kiekį dalelių.

Taigi, specialisto išvadose nurodytos dalelės, kaip paaiškino specialistas T. S., nėra individualius požymius indentifikuojančios dalelės. Jos patvirtina, kad buvo šūvis, bet negali patvirtinti, kad būtent šis asmuo atliko šį konkretų šūvį. Specialistas nurodė, kad indentifikuojantį individualų požymį turi tik kulka, ir turint ginklą ir kulkas, yra padaroma kategoriška išvada, kad būtent iš šio ginklo buvo šauta. Pats kaltinamasis V. N. yra patvirtinęs, kad jis ne vieną kartą yra šaudęs iš ginklo, kuris buvo iš jo išimtas sulaikymo metu. Taip pat patvirtino, kad sulaikymo dieną jis šaudė šaudykloje. Tai, kad jis šaudė šaudykloje, patvirtino liudytojas A. J.. Teismas daro išvadą, kad ant V. N. drabužių rasta medžiaga yra švinas, stibis, baris nepatvirtina, kad įvykio vietoje V. N. šaudė į nukentėjusįjį G. T.. Kaltinamojo V. N. versija, kad jis yra šaudęs anksčiau ir sulaikymo dieną, dėl to liko minėtos dalelės, liko nepaneigta.

Pažymėtina tai, kad ant G. T. drabužių, įvykio vietoje rastų ant kulkų ir tūtelių buvo rasta švino, stibio, bario dalelių. Alavo dalelių nebuvo rasta. Tačiau ant V. N. drabužių buvo rasta dar ir alavo dalelių. Tai kaip tik patvirtina, kad V. N. buvo šaudęs ir anksčiau, ir šaudytuose šoviniuose buvo alavo dalelių.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta ginklo, kuriuo buvo šauta į G. T.. Kaip specialistas paaiškino, turint ginklą, pagal rastas įvykio vietoje kulkas, galima indentifikuoti tiksliai ginklą iš kurio buvo šauta. Taigi, vienas iš pagrindinių nenuginčijamų įrodymų būtų rastas ginklas, tačiau tokio ginklo pas V. N. rasta nebuvo. Pas V. N. sulaikymo metu buvo rastas pistoletas MAUSER mod. 1914 Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), tačiau įvykio vietoje iš šio ginklo nebuvo šaudyta.

Pažymėtina tai, kad V. N. kaltinimas dėl ginklo, kuriuo buvo šauta į G. T. grindžiamas tikimybe: specialisto išvadoje nurodyta, kad 4x9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinių tūtelės (voke), viena kulka (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 kulkos (plastikiniame konteineryje) tikimiausiai buvo šautos savadarbiu būdu perdirbtame 8 mm kalibro dujiniame pistolete IŽ (rusiškos raidės) 79-8 „Baikal“ (Rusija), pritaikytame šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm ) šoviniais. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad kulkos ir tūtelės gali būti šautos ir kitame savadarbiame arba perdirbtame šaunamajame ginkle ( 1 t., b. l. 65-73).

Teismas daro išvadą, kad ištyrus visus įrodymus, nėra nei vieno įrodymo, kuris neginčijamai patvirtintų kaltinamojo V. N. dalyvavimą nukentėjusiojo G. T. užpuolime naudojant šaunamąjį ginklą bei jį sužalojus. Taip pat teismas nenustatė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo V. N. bendrininkavimą su dviem ikiteisminio tyrimo metu nustatytais asmenimis, kurie užpuolė nukentėjusįjį G. T. ir jį šaunamuoju ginklu sužalojo.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Kaltė turi savo turinį. LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti abejonių. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltimo sudėties elementai - tai objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusikaltimo sudėties elementai būtini sąsajoje su nusikalstama veika. Nesant bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu. Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013 ). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001).

Visuma aukščiau išdėstytų duomenų, pripažintų įrodymais, nepatvirtino, jog kaltinimasis V. N. būtų padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7, 8 p., 22 str. 1d. ir 135 str. 2 d. 5, 7, 8 p., 253 str. 1d., ir V. N. iš šių kaltinimų išteisinamas, neįrodžius, kad kaltinamasis V. N. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. N., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę V. N., atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, jo šeimyninę padėtį, turi šeimą, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino esmines faktines aplinkybes ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad teistumai išnykę, todėl jam skiriama bausmė mažesnė už bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 308 str.,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. gegužės 16 dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2015-05-05 iki 2016-05-16d. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

V. N. išteisinti iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7, 8 p., 22 str. 1d. ir 135 str. 2 d. 5, 7, 8 p., 253 str. 1d., neįrodžius, kad kaltinamasis V. N. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nuosprendžiui:

1. Medžio lapas su kraujo dėmėmis rastas 2015-04-09 įvykio vietos apžiūros metu – sunaikinti.

2. G. T. kelnės – sunaikinti.

3. Kepurėlė 2015-05-05 paimta asmens kratos metu iš įtariamojo V. N. – grąžinti V. N..

4. Kepurėlė rasta ir paimta kratos metu pas įtariamąjį V. N. namuose – grąžinti V. N..

5. Šūvio pėdsakai (5 vnt.) paimti 2015-05-05 nuo įtariamojo V. N. – sunaikinti.

Saugomi saugykloje:

1. Šovinių tūtelės ir 2 kulkos rastos 2015-04-09-2015-04-10 įvykio vietos apžiūrų metu, bei 2 kulkos pateiktos 2015-04-10 LSMU ligoninės Kauno klinikų perduotos ir saugomos LPKTC Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriuje ( 1 t., b.l. 78 ) – palikti saugoti.

2. Pistoletas MAUSER mod. 1914 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-05 paimtas asmens kratos metu iš įtariamojo V. N. paliktas saugoti LPKTC Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriuje, esančioje darbinėje šaunamųjų ginklų kolekcijoje ( 1 t., b.l. 79 ) – konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui.

3. Šeši šaunamieji ginklai rasti ir paimti 2015-05-06 pas įtariamąjį V. N. kratos metu garaže, adresu, (duomenys neskelbtini) priduoti saugojimui į Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių, kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 147-149 ) – konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui.

4. Įtariamojo V. N. seilių pavyzdys paimtas 2015-05-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui – sunaikinti.

5. 2015-05-05 asmens kratos metu pas įtariamąjį V. N. rasti 300 eurų, 2015-10-12 nutarimu perduoti saugoti į Kauno apskr. VPK depozitinę sąskaitą (3 t., b.l. 117-119) – grąžinti V. N..

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Vitunskas