Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Živilei Dervaitienei, Vilmai Smolskienei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, advokatui Rimui Andrikiui, nepilnamečio kaltinamojo atstovui pagal įstatymą P. Ž., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, (duomenys neskelbtini)moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., aprašytos 2011-09-28 kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: D. Ž. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą: 2010-09-19 apie 23 val. 30 min. Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariate, esančiame Islandijos pl. 209, Kaune, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingą pranešimą ir žinodamas, kad motoroleris „Gilera Runner 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pavogtas, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą parodydamas, kad 2010-09-19, apie 18 val., jo naudojamas motoroleris buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.; tuoj pat po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, Policijos komisariate patvirtino savo melagingą pranešimą apklausiamas liudytoju (proceso Nr. 20-1-00916-10) teigdamas, kad 2010-09-19 apie 18 val. motorolerį (duomenys neskelbtini), pagrobė nepažįstami asmenys; tęsdamas nusikalstamą veiką melagingai parodė apie minėto motorolerio vagystę, dėl to buvo pradėtas J. Š. baudžiamasis persekiojimas, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo, kuris nurodytas kaltinime, nepadarė. Parodė, kad jis, rašydamas pareiškimą dėl savo motorolerio vagystės ir būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, sakė tiesą, nemelavo. Ikiteisminio tyrimo metu dėl jo motorolerio vagystės apklausiamas liudytoju sakė tiesą ir neįskundė nekalto asmens J. Š.. Parodė, kad motorolerio jis savo noru niekam neskolino ir vairuodamas motorolerį pats jokio eismo įvykio nepadarė. Motorolerį pagrobė J. Š. ir asmuo, kurio pravardė „G.“, jo pavardė – L.. Tai buvo 2010 m. rugsėjo 19 d., apie 18 val. Parodė, kad su P. P. parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu yra susipažinęs, tačiau tie parodymai – melas. Parodė, kad negali paaiškinti, kodėl nesikreipė į policiją tuoj pat po buvusio ar tariamai buvusio motorolerio pagrobimo. Parodė, kad dėl motorolerio pagrobimo telefonu nesikreipė į policiją ir po to, kai pamatė motorolerį nuvežantį tralą, nes telefonas tuo metu neveikė – buvo išsikrovusi jo baterija. Parodė, kad pareiškime dėl motorolerio vagystės yra nurodytas teisingas jo mobiliojo ryšio telefono numeris. Parodė, kad telefonu po įvykio bendravo su P. P., tačiau tai buvo tuo momentu, kai jis su tėvu kreipėsi į policiją. Parodė, kad motorolerį nuvežamą tralu pamatė maždaug po pusvalandžio ar 40 minučių nuo jo pagrobimo. Parodė, kad jis sumokėjo 150 litų baudą, teismo jam paskirtą dėl padaryto eismo įvykio 2010-09-19 su motoroleriu (duomenys neskelbtini). Baudą jis sumokėjo, nors kelių eismo įvykio nepadarė. Baudą sumokėjo, nes nenorėjo turėti problemų, galėjusių atsirasti įgyjant teisę vairuoti transporto priemones. Parodė, kad negali paaiškinti, kodėl po jo nurodytų įvykių bėgo namo, nesikreipdamas pagalbos į praeivius, nesikreipdamas į policijos komisariatus ir nuovadas, kurios buvo arčiau jo namų, į kuriuos jis bėgo. Teismas, toliau išdėstomų argumentų pagrindu, kaltinamojo parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę, ir laiko juos parodymais, kuriuos duodamas kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau aptariamais įrodymais. Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad iš D. Ž. 2010-09-19 motorolerio nepagrobė, - D. Ž. jam ir T. K. pats davė juo pasivažinėti. Tą dieną, po pietų, tikslios valandos nepamena, jis kartu su T. K. atvažiavo troleibusu prie „Topolio“ parduotuvės. Ten susitiko su P. P., su kuriuo buvo dar vienas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, D. Ž., atvykęs savo motoroleriu. Nepamena, T. ar jam pačiam, kilo mintis pasivažinėti motoroleriu. Dėl to susitarė su D. Ž.. T. padavė D. 20 litų už tai, kad šis leistų motoroleriu pasivažinėti 2 valandas. Susitarė, kad pasivėžinę motoroleriu jie parašys SMS ar paskambins jam ar P. P. pasakydami, kur ir kada grąžins motorolerį. Jis kartu su T. K. sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo. Motorolerį vairavo pasikeisdami, D. Ž. perduodamas motorolerį, davė ir šalmą. Po kelių valandų grįžo motoroleriu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, prieš tai paskambinę ar parašę SMS žinutę. D. Ž. atėjo su P. P. į kiemą, esantį ties (duomenys neskelbtini) namu. Ten jis kartu su T. K. grąžino D. Ž. motorolerį. Matė, kad už motorolerio vairo sėdo D. Ž., o ant galinės sėdynės – P. P.. Išvairuodamas motorolerį iš kiemo, D. Ž. atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį ir tuoj pat nuvažiavo iš įvykio vietos. Tai jis matė iš kelių metrų atstumo. Kodėl D. Ž. kreipėsi į policiją, kad jo motoroleris buvo pagrobtas bei nurodė jį kaip asmenį, pagrobusį motorolerį, jis nežino. Ikiteisminio bylos tyrimo pradžioje, nežinodamas kad D. Ž. būtent jį kaltina motorolerio pagrobimu, norėjo apsaugoti T. K. nuo apklausų, dėl to ne iš karto nurodė jo vardą ir pavardę. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) namo antrosios laiptinės penktajame aukšte. Liudytojas P. P. parodė, kad D. Ž. yra jo buvęs klasės draugas. Įvykio dieną kartu jau nebesimokė, bet tebedraugavo. 2010-09-19 D. Ž. pas jį buvo atvykęs į namus su motoroleriu, vėliau tas motoroleris buvo paskolintas J. Š. ir kartu su juo buvusiam T. K.. Motoroleris buvo paimtas ne prieš D. Ž. valią. D. Ž. sutiko leisti pasivažinėti motoroleriu, jokios vagystės nebuvo. Motoroleris buvo perduotas ties Topolio parduotuve, po poros valandų grąžintas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visą tą laiką jis buvo su D. Ž.. D. Ž. apsikeitė telefonų numeriais su T. K.. Dėl motorolerio grąžinimo T. K. paskambino D. Ž. arba jam, tiksliai nepamena. Parodė, kad motorolerio tikrai niekas nepagrobė, D. Ž. juo leido pasivažinėti ir už tai gavo 20 litų. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pamelavo tik dėl motorolerio grąžinimo aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu P. P. parodė, kad, sulaukę skambučio, jog jau galima atsiimti motorolerį, nuvyko paimti motorolerio, bet motorolerį tuo metu nutempė tralas. Nebuvo taip, kad motorolerį T. K. ir J. Š. grąžino D. Ž. jam, P. P. matant; nebuvo taip, kad atgavęs motorolerį, D. Ž. vairavo motorolerį, jam, P. P., sėdint ant motorolerio galinės sėdynės, ir padarė avariją, kliudydamas kieme stovėjusį automobilį bei pasišalindamas iš įvykio vietos. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs, nenorėjo nei už vieną, nei už kitą liudyti, padarė nesąmonę, labai gailisi dėl to, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu davė melagingus parodymus dėl motorolerio grąžinimo aplinkybių. Parodė, kad visi kiti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Parodė, kad motoroleris nebuvo pagrobtas: D. Ž. pats davė pasivažinėti motorolerį J. Š. ir T. K.. Parodė, kad D. Ž., pamatęs tralo nuvežamą motorolerį, bėgo link tralo, bėgo ir jis. Parodė, kad pamatęs motorolerį trale, jis su D. Ž. dar apie pusę valandos buvo kartu, paskui D. Ž. išvyko namo. Parodė, kad galėjo būti, jog po įvykio D. Ž. jam skambino į jo telefoną numeriu (duomenys neskelbtini); kad su D. Ž. 2010 m. rugsėjo 19 d. bendravo apie dvi – tris valandas. Teismas konstatuoja, kad šio liudytojo parodymai patvirtina aplinkybę, kad D. Ž. už 20 litų leido J. Š. ir T. K. pasivažinėti savo motoroleriu ir kad motoroleris tikrai nebuvo pagrobtas. Parodymus (duotus ikiteisminio tyrimo metu) dėl motorolerio grąžinimo aplinkybių pats liudytojas įvertina melagingais. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Ž. kaltumui ar nekaltumui patvirtinti liudytojo P. P. parodymų dalis dėl motorolerio grąžinimo aplinkybių reikšmės neturi: teisiamajame posėdyje P. P. tvirtai parodė, kad motoroleris, apie kurio pagrobimą D. Ž. pranešė policijai, nebuvo pagrobtas. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį D. Ž. atžvilgiu grindžia ir šio liudytojo parodymais. Liudytojas T. K. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 19 d. po pietų jis kartu su J. Š. susitiko P. P. ties „Topolio“ parduotuve. Kartu su P. P. buvo D. Ž., kurio jis anksčiau nepažinojo. D. Ž. turėjo motorolerį, kuriuo už pinigus leido pasivažinėti jam ir J. Š., davė motorolerį ir šalmą. Jis, pasikeisdamas su J. Š., važinėjosi motoroleriu iki tol, kaip ir buvo sutarę, jis paskambino P. P., kad jau galima pasiimti motorolerį. Susitarė, kad motorolerį atvairuos į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Ten motorolerį perdavė D. Ž., kuris sėdo už motorolerio vairo, o P. P. - ant galinės motorolerio sėdynės. Pavažiavęs kelis metrus, motoroleris atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį ir tuoj pat nuvažiavo. Automobilis buvo apgadintas nestipriai. Kieme buvo ir daugiau asmenų, mačiusių įvykį, - kiemo vaikai, jaunuoliai, tačiau kieme nebuvo Liatuko, pravarde „G.“. Teismas konstatuoja, kad šis liudytojas patvirtina aplinkybę, kad motorolerį pats D. Ž. savo noru buvo perdavęs pasivažinėti jam, T. K., ir J. Š.; kad ne kas kitas, o D. Ž., vairuodamas motorolerį po to, kai jis jam buvo perduotas (duomenys neskelbtini) namo kieme, kliudė kieme stovėjusį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos; kad ant motorolerio galinės sėdynės tuo metu sėdėjo P. P.. Liudytojas D. R., policijos darbuotojas, parodė, kad 2010 m. rugsėjo 19 d. patruliavo kartu su kolega D. T. Kauno mieste. Apie 18 val. 15 min. gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje į automobilį Honda atsitrenkė motoroleris ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Į įvykio vietą atvyko greitai, gal per porą minučių. Pastebėjo motorolerį, važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve. Jame buvo vienas jaunuolis, pamatęs tarnybinį policijos automobilį, motorolerį vairavo kiemais, mes jį persekiojome. Kiemuose jaunuolis metė motorolerį ir pabėgo, mums jo nepavyko pagauti. Vairuotoją matė iš 15 metrų., iš nugaros pusės, todėl negalėtų atpažinti. Buvo iškviestas tralas, motorolerį iš įvykio vietos nuvežė į aikštelę. Tralo laukė apie pusę valandos. Liudytojas D. T., policijos darbuotojas, parodė, kad 2010 m. rugsėjo 19 d. dirbo su D. R., gavo pranešimą, kad motoroleris atsitrenkė į automobilį. Atvykę į įvykio vietą, rado apgadintą transporto priemonę. Įvykio vietoje buvęs automobilio savininkas paaiškino, kad automobilį apgadinęs motorolerio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Netrukus apstebėjo motorolerį, jo vairuotojas metė jį ir pradėjo bėgti. Kiek pamena, ant motorolerio sėdėjo vienas. Jo identifikuoti negali, nematė veido. Buvo iškviestas traliukas, motoroleris nuvežtas į saugojimo aikštelę. Liudytojas R. K. M. parodė, kad gyvena „tarp Vilniaus ir Kauno“. 2010 m. rugsėjo 19 d. savo automobilį Honda, paliko (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune. Savo akimis nematė, kaip buvo atsitrenkta į jo mašiną, svečiavosi bute, esančiame namo ketvirtajame aukšte. Išėjęs į lauką sužinojo, kad buvo atsitrenkta, - apie tai pasakė vaikai, jam išėjus į kiemą. Vaikai sakė, kad du vyrukai važiavo motoroleriu ir trenkėsi į jo automobilį ir tuoj pat nuvažiavo. Kažkuris iš vaikų sakė, kad vienas iš kieme buvusių vaikinų gyvena penktajame namo aukšte. Kieme vaikai sakė, kad penktajame namo aukšte gyvenantis vaikinas vairavo anksčiau, ne jam vairuojant motoroleris atsitrenkė į jo automobilį. Ne tas asmuo, kuris gyvena to paties namo penktajame aukšte sukėlė autoįvykį: jis, atvažiavęs motoroleriu į kiemą, nulipo nuo motorolerio, pasiliko stovėti; motoroleriu nuvažiavo kiti du vaikinai, jie ir atsitrenkė į automobilį Jis iškvietė policiją. Teismas konstatuoja, kad iš šio liudytojo parodymų matyti, kad J. Š. negalėjo vairuoti motorolerio tuo momentu, kai motoroleris atsitrenkė į automobilį: apie įvykį jam papasakoję kieme buvę vaikai nurodė, kad penktame namo aukšte gyvenantis vaikinas motorolerį vairavo anksčiau, jį perdavė kitam asmeniui. Kaip aprašyta anksčiau, J. Š. gyvena namo, kurio kieme buvo autoįvykis, penktajame aukšte. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis neskundė nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl motorolerio vagystės Iš duomenų apie telefoninius skambučius matyti, kad D. Ž. 2010 m. rugsėjo 19 d., po 19 val., telefonu ilgai bendravo su P. P.. Tai patvirtina aplinkybę, kad D. Ž. telefono aparato baterija nebuvo išsikrovusi ir jis turėjo galimybę apie įvykį pranešti policijai. Teismas daro išvadą, kad D. Ž. turėjo galimybę apie motorolerio pagrobimą, jeigu motoroleris būtų pagrobtas, pranešti policijai bet kokiu kitu būdu: kreiptis pagalbos į praeivius; kreiptis į kurį nors policijos komisariatą, esantį arčiau negu namai, į kuriuos jis, kaip teigia pats, bėgo po to, kai pamatė motorolerį, nuvežamą tralo. Aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką. Kitų byloje surinktų duomenų teismas neaptaria ir nevertina – darydamas išvadą, kad jie neturi reikšmės kaltinamojo kaltei ar nekaltumui pagrįsti. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., nustačius melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą faktą ir nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų Baudžiamojo kodekso 236 str. 2 d. Dėl baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamasis neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, būdamas nepilnametis. Jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, mokosi. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatuoja, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 str. 3 p. pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant šio kodekso 83 str., 87 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant tęsti mokslą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307 str.,nuspr endžia: D. Ž. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Paskirti D. Ž. auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 1 p., 83 str.) ir elgesio apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p.). Panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamąją bylą nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.