Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2014 m. gruodžio 29 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) sen (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto su V. B. artimoje aplinkoje metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę akį, po to spyrė vieną kartą koja į pilvą, o suėmęs viena ranka jai už kaklo smaugė bei įkando į dešinės rankos plaštaką, tuo padarė V. B. kastinę žaizdą dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą dešines akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą dešinės rankos trečiame piršte, kas sukėlė nukentėjusiajai V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta tik, kad trenkė į akį ir įkando į ranką. Trenkė kumščiu į akį ir netyčia įkando į ranką. Tai padarė V. B., ji yra jo podukra, tai yra jo sutuoktinės dukra. Jis jos įsivaikinęs nėra. Paaiškino, kad viskas įvyko dėl anglų kalbos žodyno, kai grįžęs iš darbo rado podukrą Viktoriją ir liudytoją A. P. Paprašė, kad grąžintų jam anglų kalbos žodyną. Ji atsisakė jį grąžinti ir tada jie apsistumdė, įvyko grumtynės, kurių metu jis ir sudavė kumščiu jai į dešinę akį. A. P. jam tada sužalojo kaktą ir jis tuo metu dar įkando jai į ranką. Tai padarė iš skausmo nes A. jam sužalojo kaktą. Į pilvą V. B. nespyrė ir jos nesmaugė. Už kaklo nelaikė, pagriebęs nebuvo. Nežino kodėl jį kaltina tais spyriais. Iki konflikto jų santykiai buvo normalūs. V. B. išsikraustė gyventi kitur dėl to, kad pradėjo gyventi kartu su draugu. T. B. nespyrė. Po smūgio nematė, ar buvo mėlynių nukentėjusiajai, nes buvo apie 18.00 val., prietema. Savo elgesį vertina blogai. Smurto šioje situacijoje jam tikrai nereikėjo naudoti. Anksčiau tokių konfliktų tarp jų nebuvo.

Kaltinamojo kaltė be jo dalinio prisipažinimo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos patėvis, mamos sutuoktinis, oficialiai jis nėra jos įtėvis. Paaiškino, kad tą vakarą ji nuvažiavo pasiimti knygas. Kai nuvažiavo, negalėjo įeiti į namus, nes buvo pakeista spyna. Skambino patėviui, tai jis sakė, kad dar tik grįžta iš darbo. Namuose buvo tik sesė. Ji susirinko daiktus ir nešėsi į mašiną. Kai parėjo kaltinamasis, tai jis pradėjo šaukti ant jos, šaukė, kad ten ne jos daiktai. Jis veržėsi į mašiną, draskė daiktus, sakė, kad tai ne jos daiktai. Jis puolė ją ir smogė vieną kartą. Negaliu tiksliai pasakyti, bet jis dar ir spyrė vienas kartą. Po to smaugė. Kai bandė jį stumti ranka, ji pakliuvo jam į burną ir jis įkando. Smogė jai į akį. Jis spyrė su keliu į pilvą. Vieną kartą tikrai spyrė. Kai jis jau atsitraukė, tai jos vaikinas ją ėmė ginti. Ji tada šaukė ir klykė iš skausmo. Iki konflikto ji taip pat jo bijodavo, jis ją žemindavo, mušdavo. Jis visą gyvenimą su ja taip elgėsi, todėl ji visą laiką jo bijojo, nes jis elgdavosi agresyviai. Jos sesuo B. C. tuo metu buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Ji negalėjo matyti konflikto. Su sese nekalbėjo apie tai po įvykio.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis su V. B. atvažiavo pasiimti iš jos namų knygų. Atvyko vakare, kad būtų kas nors namie. Buvo tik sesė. V. užėjo pasiimti knygų, jai buvo pasakyta kur jos yra padėtos. Tada atėjo A., pasisveikino ir paklausė V., ką čia ji daro. Pradėjo draskyti knygas. V.jį nutempė nuo mašinos, jis vėl puolė prie jos, tada jau jis nutempė jį nuo V. Jis ir vėl puolė V. Matė jo rankas ant jos gerklės. Bandė jį nutemti, bet neužteko jėgos. Bagažinėje ėmė tada ieškoti rakto. Kol jo ieškojo girdėjo, kad jie trankosi į mašiną, bet nematė, kas buvo. Kai surado raktą, trenkė su juo jam per galvą. Jis tada nuėjo ir pasakė: „tau dabar šakės“. Jis tada pranešė 112. Matė kruviną V. ranką. Visas konfliktas vyko dėl žodyno. Rankose kažkokia knyga buvo. Matė, kai kaltinamasis įspyrė V. ir kai trenkė jai į akį su kumščiu. Matė tik vieną smūgį ir vieną spyrį. Po to jie vėl susikabino ir matė kaip smaugė. Smaugė su dviem rankom. Daugiau nieko nematė, nes ieškojo rakto. Nors buvo jau tamsu, bet viskas matėsi, nes buvo užsidegusi šviesa prie namo.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2014-12-29 apie 17.50 val. V. B. namuose sumušė patėvis A. C. (b.l. 4)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. K. kastinė žaizda dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas dešinės rankos III piršte. Kastinė žaizda padaryta dantimis, kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Dėl konstatuotų sužalojimų V. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 42).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su savo sutuoktinės dukra V. B. metu tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę akį, po to spyrė vieną kartą koja į pilvą, o suėmęs viena ranka jai už kaklo smaugė bei įkando į dešinės rankos plaštaką. Nors A. C. buvo kalinamas, kad nukentėjusiajai įspyrė tris kartus, tačiau tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis spyrė tik vieną kartą, todėl ši faktinė aplinkybė tikslintina ir kiti du spyriai, nurodyti kaltinime, iš jo šalintini. Tai, kad A. C. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš V. B. smurtavo tam, kad ši atiduotų jam žodyną, kurį ketino išsivežti, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą bent sukelti fizinį skausmą, dėl kurio ji kaltinamojo nurodytą knygą jam atiduotų. Jokios kitos dingsties smurtui pagal nustatyta aplinkybes nebuvo. Be to kaltinamasis smurtavo tiek suduodamas smūgį kumščiu, tiek ir spirdamas koja, sugriebdamas už kaklo bei įkasdamas į ranką, kas reiškia, kad smurtinių veiksmų buvo ne vienas, o keli, kas reiškia, kad smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir objektyviai pavojingi. Tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš V. B. ir smurtaudamas jos atžvilgiu turėjo aiškų tikslą ją sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą, kas ir yra nustatyta, nukentėjusiajai (nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Nors kaltinamasis viso proceso metu neprisipažino spyręs nukentėjusiajai ir tai, kad buvo sugriebęs jai už kaklo, tokius jo parodymus paneigia byloje esantys nuoseklūs nukentėjusiosios ir liudytojo A. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duoti teisėjui. Jų parodymai, duoti teisme atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus netrukus po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl teismas netikėti tokiais parodymais ir jais nesivadovauti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai iš viso reikšmės neturi tai, kokiu būdu kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, svarbu yra tai, kad smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai V. B. ją mušdamas ir kitaip smurtaudamas(sugriebęs už kaklo ir įkasdamas į ranką) jos atžvilgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnyje.

Atiduodant bylą į teismą kaltinamojo tokia nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 104 str. 2 d.

Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad yra nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 140 str. 2 d. buvo grindžiama tuo požymiu, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinime buvo nurodoma podukra, iš ko galima suprasti, kad nukentėjusioji V. B. buvo laikoma kaltinamojo įvaikiu.

Iš tiesų, pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika padaroma mušant ar kitaip smurtaujant ir tokiu būdu sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Pagal BK 248 str. 1 d. artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o pagal to paties straipsnio 2 d., šeimos nariai yra kartu su nusikaltimą padariusius asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taigi, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacija pagal BK 104 str. 2 d. būtų teisinga tik tuomet, jeigu nukentėjusioji būtų kaltinamojo artima giminaitė ar šeimos narys pagal BK 248 str. 1 d. prasmę.

Tačiau tiriant byloje surinktus įrodymus nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis nėra jai nei tėvas, nei įtėvis, byloje pateikti kaltinamojo asmens duomenys (b.l. 63) taip pat nepateikia informacijos, kad nukentėjusioji šioje byloje būtų kaltinamojo įvaikis. Jokių duomenų apie tėvystės pripažinimo, nustatymo ar įvaikinimo įregistravimą (CK 3.293, 3.294 ir 3.296 straipsniai), kad kaltinamasis A. C. yra nukentėjusiosios V. B. tėvas ar įtėvis, byloje nėra. Buvo nustatyta tik tai, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinės dukra, ilgą laiką gyvenusi kartu tiek su savo mama, tiek ir su jos sugyventiniu kaltinamuoju A. C.. Tačiau, kaip minėta, pagal BK 248 str. 1 d. šeimos nariais yra laikomi tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravę santuokos, taip pat ir sutuoktinio tėvai. Ši nuostata, kaip matyti, apima tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenančio sutuoktinio tėvus, tačiau ji neapima kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenančio sutuoktinio vaiko, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta. V. B., nežiūrint to, kad ji ilgai gyveno kartu su kaltinamuoju A. C., nėra siejama su juo partnerystės ryšiais, ji yra tik jo sutuoktinės vaikas.

Todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. C. ir nukentėjusioji buvo susieti artimais ryšiais dėl gyvenimo vienuose namuose ilgą laiką, tačiau jie nėra nei artimi giminaičiai, nei šeimos nariai. Dėl šios priežasties yra pagrindas pripažinti, kad nustatytais artimais ryšiais susiję kaltinamasis A. C. ir nukentėjusioji V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė artimą aplinką (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin., 2011, Nr. 72-3475).2 str. 1 d.)

Pažymėtina, kad nustačius tik smurto artimoje aplinkoje požymį, baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 str. 1 d. ir ji kyla nepriklausomai nuo to ar yra nukentėjusiosios pareiškimas ar ne, o baudžiamasis procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o bendra tvarka (BPK 409 str. 3 d.)..

Taigi, susidariusioje situacijoje teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinime nurodytas tiek faktinės aplinkybės, tiek ir nusikalstamos veikos kvalifikaciją pakeisti. Faktinės aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su artimojo giminaičio ar šeimos požymiu, pakeistinos kitomis aplinkybėmis, rodančiomis tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios artimus ryšius, kas reiškia, kad nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje. Tai savo ruoštu yra pagrindas kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. C. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. C. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, yra vedęs, dirbantis, kas rodo, kad jis nėra links nusikalsti asmuo, yra teisiamas pirmą kartą. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima minimaliai.

Kadangi kaltinamasis sumokėjo Kauno teritorinei ligonių kasai reikalaujamus iš jo priteisti 16,67 eurų (b.l. 105), tai šios įstaigos byloje pareikštas civilinis ieškinys (b.l. 85) atmestinas, nes padaryta žala yra atlyginta visiškai.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu bet kokiu būdu bendrauti su V. B.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti A. C. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kompaktinį diską su telefoninio pokalbio garso įrašu (b.l. 19-20) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 91 str., 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.