- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-1515-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- I. Š., V. Š.
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00303-2013-3
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apeliantas) V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. Š. ir V. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. Š. prašė nutraukti jos ir V. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės, palikti santuokines pavardes, padalyti santuokos metu įgytą turtą.
Pareiškėjas V. Š. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės kaltės, palikti santuokines pavardes, padalyti santuokos metu įgytą turtą.
2014-06-04 teismo posėdžio metu šalys nusprendė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ją prašė teismo patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-10 sprendimu šalių prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino. Šalių santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes. Patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas motyvavo, kad nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei metai laiko, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Nustatęs, kad sutuoktiniai kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėti, kad jie vėl pradės gyventi kartu, padarė išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširo, todėl nutrauktina, patvirtintina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo pastebėjęs, kad teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra neteisingai nurodytos nekilnojamojo ir kilnojamojo dalytino turto vertės, t. y. jos neatitinka šalių nurodytų. Buto vertė nepagrįstai sumažinta nuo 190 000 Lt iki 180 000 Lt, sodo statinių pagerinimo sąnaudos padidintos nuo 20 000 Lt iki 62 812,20 Lt, garažų kainos padidintos nuo 10 000 Lt iki 12 500 Lt už kiekvieną, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 p. įrašytas ir kaip apelianto komercinės firmos, ir kaip jo asmeninis turtas. Dėl šių priežasčių apeliantui priteista mažiau, negu priklausytų. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys turi bendrų kreditinių įsipareigojimų fiziniams asmenims ir valstybei dėl apelianto komercinės firmos veiklos. Šie įsipareigojimai neatlyginti, todėl turėjo būti aptarti ir išspręstas atsakomybės pagal juos klausimas. Mano, kad teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių skubotai, nesuteikdamas laiko pareiškėjui įsigilinti į sutarties turinį ir jo prasmę, ištaisyti turto vertes, patikslinti dalytiną turtą. Paaiškina, kad su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susipažino 2014-06-04 teismo posėdžio pertraukos metu teismo posėdžių salėje. Sutartį pasirašė, nes dėl laiko stokos, išskyrus netikslumą dėl automobilio palikimo, daugiau netikslumų nerado.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja I. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl šalių santuokos nutraukimo, o pateikti argumentai dėl sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepagrįsti. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos šalių buvo derinamos ir teismo posėdžio metu, sutarties sąlygos buvo taisomos paties pareiškėjo jau paruošus sutarties tekstą bei pasirašius sutartį. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė L. B., todėl pareiškėjas turėjo galimybę aptarti visas teisines sutarties sudarymo ir patvirtinimo sąlygas su savo atstove. Teismo posėdis vyko ir 2014-06-04 ir 2014-06-07, taigi su dviejų dienų pertrauka, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas patvirtino sutartį skubotai, nesuteikė laiko įsigilinti į sutarties turinį ir jo prasmę, ištaisyti turto apskaičiavimo klaidas (dalytino turto vertes). Pareiškėjas turėjo teisę ir laiko prašyti teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, siekiant nustatyti naujas aplinkybes, tačiau šia teise nepasinaudojo. Susitarimą šalys pasiekė abiejų gera valia, sutartyje yra tiksliai ir aiškiai nurodytas dalytinas turtas, jo vertės ir aiškiai susitarta, kad bendrų kreditinių įsipareigojimų šalys neturi, o asmeninius kreditinius įsipareigojimus padengs asmeniškai iš asmeninių lėšų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokias jo teises ar teisėtus interesus sutartis pažeidė. Sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, teismas teisėtai ir pagrįstai šią sutartį patvirtino ir nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas patvirtino pareiškėjų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, t. y. ginčija sutartyje nurodytas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertes, taip pat teigia, jog teismas patvirtino šią sutartį neįvertinęs aplinkybės, kad šalys turi bendrų kreditinių įsipareigojimų fiziniams asmenims ir valstybei dėl apelianto komercinės firmos veiklos. Sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu fakto, šalių pavardžių neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių, tarp jų, be kitų klausimų, ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bendrų prievolių padalijimo. Tam, kad proceso metu nebūtų pažeidžiamos sutuoktinių kreditorių teisės ir teisėti interesai, sutuoktiniams ar bet kuriam iš jų, inicijavus bylą dėl turto padalijimo, įstatyme nustatytas įpareigojimas ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant ieškinio pareiškimo kopiją. Nurodyti reikalavimai, susiję su sutuoktinių kreditorių teisių apsauga, privalomi visais santuokos nutraukimo atvejais, nepaisant to, byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.126 str. 2 d., CPK 381 str. 4 d. 4 p., 3 d. 4 p.).
Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2014-06-04 šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir susitarė santuoką nutraukti bendru sutikimu (t. 2, b. l. 174–175). Pirmosios instancijos teismas šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių perskaitė 2014-06-04 teismo posėdyje, dalyvaujant abiem šalims ir jų atstovams (pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui J. M., pareiškėjo atstovei advokatei L. B.) (t. 2, b. l. 176–178). Teismas šalių prašymą tenkino, santuoką nutraukė bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (t. 2, b. l. 179–180). Šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų vyko nuo 2014-02-14 ir iš esmės galutinai dėl ginčijamos sutarties sąlygų susitarta minėtame 2014-06-04 teismo posėdyje (LITEKO, teismo posėdžių garso įrašai).
Ši byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir dėl kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo (t. 1, b. l. 3–6). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė ją teismui tvirtinti (t. 2, b. l. 174–175, 176–178), todėl buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Skundžiamu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai sutarė dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, taip pat buvo išspręstas sutuoktinių turimų prievolių kreditoriams pobūdis.
Šalys sutartyje nurodė, kad: „Bendrų kreditorinių įsipareigojimų santuokos metu neįgijo. Asmeninius kreditinius įsipareigojimus padengsime asmeniškai iš savo asmeninių lėšų.“ Šį šalių susitarimą teismas perkėlė į tvirtinamą sprendimu šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių – „9. Pareiškėjai pareiškia, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Asmeninius kreditorinius įsipareigojimus padengs asmeniškai iš asmeninių lėšų.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad šalys turi bendrų kreditinių įsipareigojimų, susijusių su įmonės veikla, – abu skolingi 18 126,70 Lt ir tai yra jų solidarioji prievolė (žr. pridėta civilinė byla Nr. 2-9653-794/2012, b. l. 47–49). Apeliantas teigdamas, jog šalys yra solidariai skolingos kreditoriams 18 126,70 Lt sumą, nepateikė jokių įrodymų (pareiškėja taip pat), patvirtinančių, jog nurodyto dydžio skola faktiškai egzistuoja. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad visų trijų neprotestuotinų vekselių, išduotų pareiškėjo L. M. (2 000 Lt), J. D. (6 000 Lt) ir P. S. (6 000 Lt), mokėjimo terminai suėję atitinkamai L. M. – 2013-01-31, J. D. – 2012-12-31 ir P. S. – 2012-12-31 (žr. pridėta civilinė byla Nr. 2-9653-794/2012, b. l. 65, 66, 67) ir duomenų, jog kreditoriai dėl skolų išieškojimo kreipėsi teismą ar inicijavo skolų išieškojimo procedūrą, nenustatyta. Be to, duomenų, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl 2012-08-14 rašte nurodytos V. Š. komercinės firmos 4 126,70 Lt dydžio mokestinės nepriemokos yra pradėjusi išieškojimą, taip pat nenustatyta (žr. pridėta civilinė byla Nr. 2-9653-794/2012 b. l. 64).
Akcentuotina, kad šalys laisva valia sudarė (tarėsi, tikslino ir taisė sutarties sąlygas) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Duomenų, jog apeliantas ar pareiškėja sutartį sudarė dėl suklydimo ar apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo ir pan., byloje nėra. Taigi, akivaizdu, jog šalys, sutardamos, jog bendrų kreditinių įsipareigojimų neturi, o asmeninius kreditinius įsipareigojimus padengs asmeniškai iš asmeninių lėšų, iš esmės sutiko, jog visi jų vardais sudaryti sandoriai ir (ar) ar turimi fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims finansiniai įsipareigojimai bus padengti iš asmeninių lėšų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. Š. komercinė firma su jai priklausančiu 17 399,53 Lt vertės turtu po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko pareiškėjui, taigi ir visus šios įmonės turimus (turėtus) finansinius įsipareigojimus pareiškėjas ir toliau privalės vykdyti asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apelianto argumentai, jog esama bendrų neatlygintų kreditinių įsipareigojimų dėl jo įmonės veiklos, kurie taip pat turėjo (turi) būti dalytini.
Apelianto argumentas dėl neteisingai sutartyje nurodytų dalytino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių vertinamas kaip nepagrįstas. Išanalizavus ginčijamos sutarties turinį matyti, kad teismas sprendimu patvirtindamas šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesuklydo ir nurodė būtent tokias turto vertes, kokias šalys nurodė pateiktoje teismui tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apelianto argumentai, jog teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių skubotai, nesuteikdamas laiko pareiškėjui įsigilinti į sutarties turinį ir jo prasmę, ištaisyti turto vertes, patikslinti dalytiną turtą ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eiga, minėtų teismo posėdžių turinys leidžia pagrįstai teigti, jog teismas skyrė pakankamai laiko tam, kad šalys galėtų baigti ginčą taikiai, susitarti dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ir tik galutinai šalims susitarus dėl dalytino turto, šio turto vertės, kiekio bei kreditinių įsipareigojimų vykdymo, nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priėmė sprendimą.
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja I. Š. prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjos turėtas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 23, 24), o kadangi apeliacinis skundas atmestas, šios išlaidos priteistinos pareiškėjai iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 3 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p.). Pažymėtina, kad apeliantas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą yra atleistas, tačiau, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., nėra atleistas nuo Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p. nurodytų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. Š. (V. Š.) pareiškėjai I. Š. 1 000 Lt (289,18 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.