Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Žitomiro sr., Liubavo r., Vygnankos k., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis du mažamečius vaikus, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. (V. P.) 2016 m. vasario 21 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu tempė, suėmęs už plaukų, savo žmoną R. P., be to, paėmė savo uošvienę R. M. už plaukų ir įkando jai į rankos pirštą, taip sukeldamas nukentėjusioms R. P. ir R. M. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. (V. P.) savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 21 d., maždaug 22-23 val., jis, būdamas neblaivus, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame gyvena kartu su žmona ir vaikais, kilus buitiniam konfliktui, aiškinosi santykius su žmona R. P.. Konflikto metu jis stvėrė žmonai už plaukų ir, suėmęs plaukus, tempė žmoną. Vaikai pradėjo verkti, atbėgo uošvienė R. M.. Jis uošvienę irgi griebė už plaukų ir įkando jai į pirštą. Patvirtino, kad šias aplinkybes prisimena. Nukentėjusiųjų atsiprašė, labai gailisi dėl padarytos veikos, veiką padarė, paveiktas alkoholio, pažada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiosiomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. (V. P.) kaltu prisipažino visiškai, dėl savo poelgio gailisi. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jis, jo žmona R. P., žmonos brolis R. M., jo uošvienė R. M. ir du jų nepilnamečiai vaikai – N. P., 5 metų, ir sūnus D.P., 2,5 metų. Namas nuosavybės teise priklauso jo uošvienei R. M.. Su žmona veda bendrą ūkį, konfliktuoja labai retai. 2016 m. vasario 21 d., apie 15.30 val. jis su savo žmona ir vaikais nuvyko į svečius aplankyti krikšto dukros, ten vartojo alkoholinius gėrimus, į namus grįžo apie 20 val. Dėl nereikšmingų buitinių dalykų susiginčijo su žmona ir jis paprašė, kad žmonos brolis R. nuvežtų jį nusipirkti alaus. Grįžęs išgėrė alų, jo žmona tuo metu buvo su vaikais. Kas vyko toliau, nieko neprisimena, tai pat neprisimena, kad būtų kėlęs ranką prieš savo žmoną ar uošvienę, bet su jam pareikštu įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir savo veiksmų nekontroliavo, nes visiškai nieko neprisimena, todėl galimai tikrai taip galėjo pasielgti. Labai gailisi dėl savo poelgio, grįžęs visų atsiprašys ir nori su visais susitaikyti, sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų pabaigta pagreitinto proceso tvarka (b. l. 18, 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji R. M. nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai, gyvena ji, jos dukra R. P. su savo vyru V. P. (V. P.), du nepilnamečiai jų vaikai ir jos sūnus R. Su žentu, kol jis būna blaivus, sutaria gerai, kai būna išgėręs, būna visko, bet niekada nebuvo prieš ją pakėlęs rankos. Ji stengiasi niekada nesikišti į savo dukros ir jos vyro reikalus. 2016 m. vasario 21 d., būdama namuose, matė, kad jos sūnus R. į namus parvežė stipriai apsvaigusį nuo alkoholio jos žentą. Ji buvo pirmame aukšte ir girdėjo, kad jos žentas, lipdamas į antrą aukštą, buvo tiek girtas, kad pora kartų krito nuo laiptų. Tada ji, būdama pirmame aukšte, išgirdo, kad antrame aukšte verkia jos anūkai. Pakilusi į viršų pamatė, kad vaikai išsigandę, o jis visiškai girtas sėdi ant lovos. Ji paėmė, apkabino vaikus ir jis tuo metu sugriebė ją už plaukų, fizinį skausmą jautė. Tada jos dukra paėmė abu vaikus ir išėjo į pirmą aukštą, iš ten ir iškvietė policiją. R. M. liko antrame aukšte, jos žentas keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ją, įkando jai į rankos pirštą. Jos žentas elgėsi neadekvačiai, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiąją būti atsisako, nes savo žentui atleido ir pretenzijų neturi (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji R. P. nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), jos mamos namuose gyvena ji su savo vyru V. P. (V. P.), du nepilnamečiai jų vaikai, N., 5 metų, ir sūnus D., 2,5 metų, jos mama R. M. ir jos brolis R. Namas nuosavybės teise priklauso jos motinai R. M.. Ji su vyru veda bendrą ūkį, sutaria tikrai gerai, konfliktuoja labai retai. Nori pasakyti, kad 2016 m. vasario 21 d. ji su vyru ir vaikais buvo išvažiavę į svečius. Į namus grįžo apie 20 val., jos vyras jau buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, tada jos brolio paprašė, kad jį nuvežtų dar nusipirkti alaus. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Ji namuose buvo su vaikais ir jos vyras V. P. (V. P.) pradėjo konfliktuoti, buvo agresyviai nusiteikęs, nebuvo konkrečios priežasties, dėl ko pyko, kabinėjosi prie žodžių, elgėsi neadekvačiai, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. R. P. atsikėlė iš lovos, norėjo išeiti iš kambario, bet jis paėmė ją už rankos, tada pargriuvo ant žemės, nuo to triukšmo pabudo vaikai. Vaikai pradėjo verkti. Išgirdusi triukšmą, pas juos į kambarį atėjo jos mama, kuri norėjo paimti vaikus. Tuomet jos vyras sugriebė jos motiną už plaukų, R. P. bandė jį atitraukti nuo mamos. Kada jis pasitraukė nuo jos mamos, ji paėmė vaikus ir išėjo į pirmą aukštą. Jai išeinant iš kambario, jis nenorėjo jos išleisti ir jai taip pat sugriebė už plaukų, jokio fizinio skausmo ji nejautė, jis jai netrenkė, išėjusi iš kambario su vaikais, ji iškvietė policiją. Mama tuo metu buvo likusi su juo antrame aukšte, kiek žino, jis jos mamos nemušė, tik tampė už plaukų ir įkando jai į pirštą. Po šio įvykio jis jų atsiprašė, jam atleido, būti pripažinta nukentėjusiąja atsisako (b. l. 7).

R. M. 2016 m. vasario 22 d. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 23.30 val., jos žentas V. P. (V. P.) grįžo namo stipriai išgėręs, jos dukra su dviem mažamečiais vaikais miegojo antrame namo aukšte. Ji išgirdo vaikų ir dukters riksmus ir pakilo į viršų. V. P. (V. P.) buvo užlipęs ant dukros ir ją mušė, tampė už plaukų. Kai pamatė ją, puolė ant vaikų. Dukra juos atėmė ir išbėgo į pirmą aukštą. Tuomet V. P. (V. P.) stvėrė ją (R. M.) už plaukų, įkando į pirštus. Dukra tuo metu iškvietė policiją. Vaikai verkė, buvo išsigandę, juos apėmė panika (b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK OUP vyriausiojo patrulio J. P. 2016 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad patruliuojant iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjos neblaivus vyras smurtauja. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, jog policiją kvietė R. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2016 m. vasario 22 d., namuose, (duomenys neskelbtini), V. P. (V. P.) girtas triukšmavo, tampė už plaukų, mušė rankomis į nugarą. Smurtą patyręs asmuo R. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, jog jis puolė muštis, tampė už plaukų, įkando į pirštą. Protokole esančioje lentelėje pažymėti R. M. atžvilgiu smurtą galintys rodyti požymiai: Nr. l – įkandimas į kairės rankos pirštą, Nr. 2 – galvos sritis, tempiant už plaukų (b. l. 2-3).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad V. P. (V. P.) 2016 m. vasario 22 d., 02.25 val., buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 11).

Šie byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. P. (V. P.), būdamas neblaivus (nustatytos 2,33 promilės), 2016 m. vasario 21 d., apie 23:30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo veiksmais, t. y. tempdamas R. P. už plaukų, taip pat paimdamas R. M. už plaukų bei įkasdamas jai į pirštą, sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei R. P. ir jos motinai R. M.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad kaltinamasis mušė nukentėjusiąją R. P., tačiau ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, byloje neįrodžius paminėtų veiksmų atlikimo. Tai neturi esminės reikšmės kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kaltinamojo V. P. (V. P.) veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu į bylą pateikti 2016 m. kovo 2 d. nukentėjusiosios R. M. ir nukentėjusiosios R. P. prašymai, kuriuose jos nurodo, kad su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jų atsiprašė, jos neturi pretenzijų kaltinamajam, prašo baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. P. patvirtino, kad tikrai kaltinamajam ji yra atleidusi, susitaikiusi su kaltinamuoju, kaltinamasis jos atsiprašė, mano, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamojo gynėja, tiek ir prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. P. (V. P.) padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmais turtinės žalos nebuvo padaryta, nukentėjusiosios reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo nepareiškė, priešingai, į bylą pateikti jų prašymai, kuriose nukentėjusiosios nurodo, jog jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, byloje yra abiejų nukentėjusiųjų, t. y. R. M. ir R. P., raštu išreikšti patvirtinimai, kad jos su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jų atsiprašė. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis V. P. (V. P.) teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad dėl galimo jo smurto artimoje aplinkoje naudojimo anksčiau būtų kviesti policijos pareigūnai, iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartą pažeidimas iki nagrinėjamo įvykio dienos buvo užfiksuotas faktiškai prieš 2 metus, t. y. 2014 m. kovo 22 d., kaltinamasis baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra susiję su transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, dirba jam priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, išlaiko visą šeimą (iš jo žodžių), nusikalstamą veiką padarė, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau patvirtino, kad priklausomybės ar kitokių bėdų, susijusių su alkoholio vartojimu, jis neturi, tokių duomenų nėra ir byloje, po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiųjų, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiškai. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis V. P. (V. P.) nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo kaltinamąjį V. P. (V. P.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų – BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis bei kaltinamojo asmenybe, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teismas pažymi, jog šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. P. (V. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. P. (V. P.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.