Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-453-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
1-453-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49994-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-453-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49994-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant prokurorei J. P.,kaltinamajam R. V., jo gynėjai advokatei R. B.,nukentėjusiajam A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1993 m. rugpjūčio 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m.) 90 straipsnio 2 dalį 2 metų pataisos darbų;

2) 2012 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;

3) 2014 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė: laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 176,11 Lt (51,00 Eur) bauda. 2015 m. lapkričio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bauda sumokėta 2015 m. lapkričio 25 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. V. 2019 m. lapkričio 22 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė A. D. į veidą bei vieną kartą į krūtinę ir tokiais veiksmais sukėlė A. D. fizinį skausmą.

Įrodymai

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 22-23 d. apie 22 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą aplankyti 5 savo vaikų, gyvenančių su buvusia sugyventine V. A.. Atvyko automobiliu su dviem pažįstamais asmenimis, vieno kurių vardas M., kito A., pavardžių nelabai žino. Išlipęs iš automobilio, iš pradžių sudavė smūgį vienam vyriškiui, kuris klausė, kas čia atvažiavo, tada sutiko A. D., kuriam sudavė kumščiu į veidą. Užėjus į namo vidų, kilo žodinis konfliktas ir jis sudavė nukentėjusiajam dar vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir ėmė dusti. Jis (kaltinamasis) dar patriukšmavo, parėkavo ir su draugais išvažiavo. Išvažiuojant iš kiemo juos sustabdė policijos pareigūnai. Įvykio metu pats jis buvo neblaivus, nustatytas neblaivumas – 1,57 promilės, ir tai galėjo turėti įtakos tokiam jo elgesiui. Pripažįsta, kad nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą dėl jo suduotų smūgių. Šį savo poelgį vertina labai blogai, galisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Pasimokė, kad nei blaiviam, nei girtam taip elgtis nedera. Ateityje žada taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2019 m. lapkričio pabaigoje penktadienį apie 22 val. atvyko kaltinamasis R. V. su dviem draugais. Jis su pusbroliu išėjo pasitikti kaltinamojo, kuris iš pradžių rankos kumščiu sudavė jo pusbroliui, o po to sudavė jam į veidą. Tada visi nuėjo į kambarį. Po kiek laiko virtuvėje kaltinamasis antrą kartą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, ir, kiek jam sakė sugyventinė, trečią kartą kaltinamasis jam sudavė į krūtinę, dėl ko jis nukrito, nes trūko oro. Šio trečio smūgio jis nepamena, tačiau sugyventinė, kuri sėdėjo šalia, viską matė. Viskas įvyko labai greitai. Sąmonės nebuvo praradęs. Kai pradėjo trūkti oro, išėjo į lauką. Kai grįžo iš lauko į virtuvę, kaltinamasis netrukus išvažiavo. Jam atrodo, kad R. V. buvo neblaivus. Jis pats taip pat buvo neblaivus – nustatytas 1,44 promilių neblaivumas. Kodėl kaltinamasis jam sudavė, nežino, anksčiau taip nėra buvę. Kaltinamasis atvažiuodavo aplankyti savo vaikų, tačiau nesutarimų, konfliktų nebūdavo. Priima kaltinamojo atsiprašymą ir jam atleidžia.

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. V. jam kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, tada A. D.iš karto kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Po to, namuose, virtuvėje, R. V. priėjo prie A. D. ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Po suduoto smūgio A. D. atsisėdo virtuvės kampe ant žemės, jis kaip ir susmuko nuo jam suduoto smūgio. Policiją iškvietė A. D.. Jis R. V.dėl suduoto smūgio jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 49–51).

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip virtuvėje R. V. pokalbio metu kumščiu vieną kartą sudavė A. D. į veidą. Po suduoto smūgio jis tik susiėmė už veido ir nieko nesakė. Po kiek laiko vėl R. V. kumščiu vieną kartą sudavė A. D. į krūtinę ir tada šis susmuko atsisėsdamas ant grindų, jam pradėjo trūkti oro (1 t., b. l. 68–69).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis automobiliu nuvežė R. V. pas vaikus, nes šis vežė jiems maisto. Kartu važiavo ir draugas M. B.. Į namo vidų jis nėjo, sėdėjo automobilyje. Nematė, kad R. V. būtų sumuštas, ar jo rankos butų suteptos krauju. Tik išvažiavus iš kiemo į gatvę, juos sustabdė policijos pareigūnai ir R. V. sulaikė (1 t., b. l. 62–63).

Akistatos tarp liudytojos V. A. ir A. S. metu pastarasis nurodė, kad jis buvo užėjęs į virtuvę, kad R. V. neprisidirbtų nesąmonių, nes buvo neblaivus. Jis nežino, kiek buvo suduota smūgių, nes ištisai nestebėjo aplinkos. Matė tik kaip A. D. susmuko ir jam pradėjo trūkti oro. Tai pamatęs, jis nutraukė R. V.. Matė, kad A. D. dūsta, suprato, kad jam sudavė R. V. (1 t., b. l. 72–74).

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėjas A. D. pranešė apie tai, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 22 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs draugės V. A. buvęs sugyventinis R. V., būdamas neblaivus, namo kieme kumščiu vieną kartą sudavė į kairės pusės veido sitį, o atėjus į namo namus virtuvės patalpoje R. V. agresyviai nusiteikęs dar kartą kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atlikta A. D. apklausa, užfiksuoti jo porodymai (1 t., b. l. 1–3).

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2019 m. lapkričio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pagal 2019 m. lapkričio 24 d. A. D. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49994-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 10–11).

Iš 2019 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 21–22).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2966 matyti, kad 2019 m. lapkričio 22 d. 23.29 val. R. V.nustatytas 1,57 % (promilių) girtumas (1 t., b. l. 77).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. V. tyčia sudavus tris smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam A. D. ir taip sukėlus jam fizinį skausmą pasitvirtino. Byloje nenustatyta, kad visi aukščiau išdėstyti duomenys būtų gauti ir užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. D., liudytojų V. A., R. P., A. S. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais, kurie logiškai, nuosekliai vienas su kitu susiję, vienas kitą papildo ir neprieštarauja tarpusavyje.

Kaltinamasis prisipažino, jog vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu, t. y. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajam rankos kumščiu du kartus į veidą ir vieną kartą į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis pradėjo dusti, jam ėmė trūkti oro. Šie jo parodymai sutampa ir neprieštarauja paties nukentėjusiojo ir liudytojų R. P., V. A. ir A. S. parodymams. Nukentėjusysis kaip ir liudytojas R. P. vienodai parodė, jog pirmą smūgį, išlipęs iš automobilio, kaltinamasis sudavė R. P., o po to jam – nukentėjusiajam. Tada kaltinamasis užėjo į namų vidų, kur sudavė nukentėjusiajam dar vieną smūgį rankos kumščiu į veidą. Analogiškai parodė ir liudytojas R. P.. Nors nukentėjusysis nurodė neatsimenantis trečio smūgio, tačiau teigė neabejojantis jog jis buvo, nes tai matė šalia jo buvusi V. A.. Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, savo parodymų laikėsi ir akistatos su liudytoju A. S. metu, jog kaltinamasis namo viduje nukentėjusiajam sudavė iš viso du smūgius – vieną kartą rankos kumščiu į veidą, kitą kartą į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis parkrito ir jam ėmė trūkti oro. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes dėl smūgio į veidą namo viduje šios liudytojos parodymai visiškai sutampa su kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymais. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ji galėtų ir turėtų suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį. Be to, jos parodymus dėl smūgio namo viduje nukentėjusiajam į krūtinę akistatos metu patvirtino ir kartu su kaltinamuoju atvykęs liudytojas A. S.. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, teigė, kad viskas įvyko staiga, po smūgio į veidą jis pasijuto blogai, todėl pagrįstai manytina, jog smūgio į krūtinę jis nepamena dėl objektyvių aplinkybių. Įvertinus šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad aplinkybę, jog smūgis į krūtinę iš tiesų buvo suduotas, patvirtina ir įrodo kaltinamojo, liudytojos V. A., liudytojo A. S. parodymai.

Dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis teigė jautęs fizinį skausmą, nugriuvo, jam ėmė trūkti oro. Šią aplinkybę patvirtino ir kiti liudytojai, todėl konstatuojama, jog byloje įrodyta, kad nukentėjusysis A. D. jautė fizinį skausmą dėl kaltinamojo suduotų smūgių. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas buvo kaltinamojo elgesio – suduotų smūgių rankos kumščiu pasekmė, todėl konstatuojam, jog nusikalstamos veikos pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu elgesiu – fizinio smurto vartojimu (smūgių sudavimu).

Byloje objektyviais duomenimis – pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta, jog netrukus po įvykio kaltinamajam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Kaltinamasis neneigė, kad atvyko būdams neblaivus. Be to, nustatyta, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo neilgai, įrodymų, kad ten vartojo alkoholį, nėra, po smūgių sudavimo iš karto išvažiuojantis buvo sustabdytas pareigūnų ir iki tikrinimo alkoholio nevartojo. Kaltinamasis pripažino, kad tokiam jo elgesiui galėjo turėti įtakos suvartotas alkoholis, o nukentėjusysis parodė, kad anksčiau su kaltinamuoju konfliktų nėra kilę, ir toks kaltinamojo elgesys jam buvo netikėtas. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis būdamas brandaus amžiaus, pakaltinamas ir nemažai gyvenimiškos patirties turintis asmuo, suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą, t. y. ypatingai jautrią sritį ir gyvybiškai pavojingą kūno vietą, taip pat ir į krūtinę, neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, kad jo veika pavojinga ir dėl to asmuo gal jausti fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis – sudavė net tris smūgius į skirtingas kūno vietas. Visa tai rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus aptartus įrodymus, konstatuojama, jog byloje nustatyta, kad R. V. 2019 m. lapkričio 22 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė A. D. į veidą bei vieną kartą į krūtinę ir tokiais veiksmais sukėlė A. D. fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. V. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną, tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Jis anksčiau buvo teistas 3 kartus už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir smurtinį nusikaltimą, ir, nors teistumai išnykę, teismas atsižvelgia į tai, kaip į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančią aplinkybę. Kaltinamasis baustas administracine tvarka 2 kartus, bauda sumokėta, nuobaudos negaliojančios, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas, nedirba, tačiau ieško darbo – registruotas Užimtumo tarnyboje, turi septynis nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs ir nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Be to, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, pasižadėjo ateityje taip nebesielgti. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina sumažinta 4 mėnesių viešųjų drabų bausmė, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesius viešųjų drabų, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam R. V. galutinė bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį.

Išaiškinti kaltinamajam R. V., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Kaltinamajam R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė