- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- N-575-2149-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01082-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi K. B. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 10N-332855-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda K. B. skirta už tai, kad jis 2010 m. liepos 19 d., 11 val. 38 min., Viršupio – Šilo g., Vilniuje, vairavo automobilį „Fiat Ducato“, neprisisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 202 punktą. Nurodė, jog K. B. savo kaltės dėl minėto pažeidimo padarymo nepripažino, nurodydamas, jog nuo pat to momento, kai pradėjo važiuoti, iki tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo prisisegęs saugos diržą, todėl nesuprato už ką policijos pareigūnų buvo sustabdytas, tačiau jo kaltė buvo įrodyta byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais. Pažymėjo, jog pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys rašytiniams bylos duomenims, aplinkybių, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl nėra pagrindo šiais jų parodymais dėl pažeidimo padarymo aplinkybių abejoti. Pridūrė, jog nors K. B. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau byloje nesant jo nurodytą versiją patvirtinančių duomenų, jo argumentai vertintini kaip asmens, siekiančio išvengti administracinės atsakomybės priemonių taikymo. Konstatavo, kad K. B. I. Nutarimu paskirtoji administracinė nuobauda (ATPK 134 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis), atsižvelgus į tai, kad jo atžvilgiu nebuvo nustatyta atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių, buvo individualizuota tinkamai, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
II.
K. B., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 23 – 24), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, o jo paaiškinimų nevertino. Pažymi, jog jokio pažeidimo nepadarė, o jį sustabdę pareigūnai su juo bendravo grubiai, reikalavo baudą sumokėti automobilyje. Nurodo, jog per visą vairavimo stažą yra turėjęs tik dvi administracines nuobaudas, savo kaltę pripažinęs, tačiau šiuo atveju jis yra neteisingai apkaltintas. Mano, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kad jis yra be diržo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į K. B. skundą prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti, jog teisės pažeidimą užfiksavęs pareigūnas buvo suinteresuotas pateikti neteisingus duomenis apie teisės pažeidimo užfiksavimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas, užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, K. B. savo kaltę neigia, teigdamas, jog važiavo prisisegęs saugos diržus, o jam pažeidimas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuotas nepagrįstai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindo nesiremti nuosekliais, išsamiais ir neprieštaringais tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų, kurie pažeidimo padarymą stebėjo tiesiogiai, o jų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymais nagrinėjamu atveju nėra. Tuo tarpu K. B. keliama įvykio versija buvo pagrįstai įvertintina kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės. Iš tarnybinio policijos pareigūno pranešimo matyti, jog jis savo paaiškinimus keitė: iš pradžių nurodė, jog diržą buvo prisisegęs, po to tvirtino, kad diržą bandė prisisegti, o dar vėliau – vėl pakeitė savo versiją ir su pažeidimu nesutiko (b. l. 8). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog K. B. jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo teiginio, kad policijos pareigūnai negalėjo jo matyti važiuojančio be saugos diržo, o apeliaciniame skunde nurodė tik teorinius pasvarstymus, jog jiems situaciją pamatyti galėjo sutrukdyti greitis. Pridurtina, jog policijos pareigūnas teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobiliai prasilenkė arti vienas kito, bemaž 1 metro atstumu, todėl gerai matėsi, jog K. B. buvo be diržo (b. l. 16).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.