Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus J. V. ieškinį atsakovui A. S. dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019-08-10 jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kas laikytina tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teisme atsiliepimai negauti, todėl laikoma, kad yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.eB2-2214-230/2018, UAB „Likenė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą J. V.. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje BUAB „Likenė“ taikė supaprastintą bankroto procesą, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtino 3000 Eur administravimo išlaidų sumą. 2019-02-01 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB ,,Likenė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi, bankroto administratorius, teikdamas BUAB „Likenė“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. BUAB „Likenė“ vadovu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki įmonei iškeliant bankroto bylą buvo atsakovas A. S..

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punktų nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Sutinkamai su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu, atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Todėl šios bylos aplinkybių kontekste aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, kuria UAB „Likenė“ iškelta bankroto byla, nurodė, kad UAB „Likenė“ įmonių registre įregistruota 2011 m. gegužės 23 d.; paskutinį finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2016 m., nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma teikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka; viešų registrų duomenimis atsakovė jokio registruotino turto (nekilnojamojo ir transporto priemonių) neturi; byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties matyti, kad bendra patikslinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 8104,30 Eur. Taigi, būdamas įmonės vadovu, atsakovas neužtikrino aukščiau nurodytų įpareigojimų vykdymo, nuo 2017 m. įmonė neteikė finansinės atskaitomybės duomenų VĮ Registrų centrui; iškėlus įmonės bankroto bylą, jos vadovas nevykdė pareigos per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui visus BUAB „Likenė“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, ir būdamas rūpestingas vadovas bei veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Minėta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi BUAB „Likenė“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtina 3000 Eur administravimo išlaidų suma. Nutartis įsiteisėjusi. Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Aukštesnės instancijos teismai analogiškose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo išlaidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį bei kad administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, todėl jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2332-577/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1578-153/2015).

Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovui priteistina 3000 Eur administravimo išlaidos (CK 2.87 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistina turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 68 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytu, iš atsakovo valstybei priteistina 7,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui bankroto administratoriui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta Druskininkų sav., Gailiūnų k., Kaštonų g. 28, a.s.Nr.LT827300010001343776, ,,Swedbank“, AB, b. k. 73000, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) administravimo išlaidas, 5 (penkis) procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 7,16 Eur (septynis eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752 sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.