Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

2002-06-07 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5 punktą., 42 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams;2005-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinus su 2002-06-07 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė- 6 metai laisvės atėmimo. 2008-03-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas, neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 16 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2008-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas;2010-03-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 4 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus su 2005-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta bausmė- 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2015-03-02 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-06-29 apie 06.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą tėvo A. S. atžvilgiu, ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu sudavė jam į veido sritį, taip sukeldamas A. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su tėvu A. S. ir mama A. S. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Šiuo adresu gyvena nuo 2015 metų, už nuomą nemoka. Savininkai- (duomenys neskelbtini) namo leido jiems gyventi ir prižiūrėti namą. Su tėvais santykiai geri, bet būna ir žodinių konfliktų su tėvu. Jis konfliktuoja tuomet kai yra girtas. Po to gailisi ir atsiprašinėja tėvo. 2018-06-29 jie su tėvu gėrė alų, jis išgėrė porą butelių po 1 l alaus, jautėsi stipriai išgėręs. Apie 06.00 val. ryto pradėjo su tėvu konfliktuoti dėl to, kad negalėjo atrakinti durų spynos. Paprašė, kad tėvas atrakintų, bet jis atsisakė padėti atrakinti ir tada jis susinervino ir keletą kartų rankos delnu sudavė tėvui į veidą. Sudavė jam nestipriai. Po to tėvas kažkur išėjo ir jis išėjo nusipirkti dar alaus. Grįžęs prie namo pamatė policijos automobilį, todėl praėjo pro šalį ir pareigūnai jo nesulaikė. Dėl panaudoto smurto tėvo atsiprašė, jis jam atleido ir pretenzijų neturi. Labai gailisi dėl savo elgesio ir pasižada daugiau smurto nenaudoti (b. l. 80-83). J. S. įsipareigojo Klaipėdos teritorinei ligoniui kasai atlyginti 35,34 eurų žalą (b. l. 45).

Nukentėjusysis A. S. parodė kad jis kartu su žmona A. S. ir sūnumi J. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namas priklauso savininkams, kurie planuoja namą parduoti, bet kol nepardavė, leido jiems gyventi šio namo pirmame aukšte. Jo santykiai su sūnumi yra normalūs, jie dažnai nekonfliktuoja. Sūnus kai blaivas yra labai geras žmogus, bet kai išgeria, pradeda kabinėtis dėl smulkmenų, konfliktuoja. Šiuo metu nei vienas iš jų nedirba, jie su žmona nedirba, nes turi problemų su sveikata, o sūnus tiesiog neranda darbo, renka metalą, butelius, kuriuos priduoda į supirktuves ir gauna pinigų. 2018-06-29 apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme sūnus J. pradėjo konfliktuoti. Prieš tai jie kartu gėrė alų. Apie 06.00 val. J. nepavyko atrakinti namo durų spynos, jis susinervino, puolė ant jo ir iš pykčio apie 3-4 kartus sudavė jam kumščiu į įvairias kūno vietas. Jis jį nustūmė nuo savęs ir sūnus pasitraukė, daugiau nieko jam nedarė. Tada jis paskambinęs iškvietė policiją, kad pareigūnai apramintų sūnų. Policijos pareigūnų laukė prie netoli esančio (duomenys neskelbtini) namo. Kai atvyko pareigūnai, jie atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, bet sūnaus nebebuvo, jis kažkur buvo išėjęs. Pareigūnams pasakė, kad sūnus sudavė jam keletą smūgių į veido sritį. Iš tikrųjų sūnus jam nestipriai sudavė ir jis fizinio skausmo nepatyrė ir nenukentėjo, be to, buvo išgėręs. Vienu momentu jam iš nosies bėgo kraujas, bet dėl aukšto spaudimo. Sūnus jo atsiprašė ir jis jam jokių pretenzijų neturi. Kadangi sūnus jam sudavė nestipriai ir jam neskaudėjo, todėl jis atsisako nuo teismo medicininio tyrimo (b. l. 19-22).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S., papildydamas anksčiau duotus parodymus, nurodė, kad 2018-06-29 apie 6.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neblaivus sūnus J. S. pradėjo konfliktuoti. J. niekaip nepavyko atrakinti durų spynos, jis labai susinervino ir puolė prie jo bei ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė jam per veidą, kas jam sukėlė fizinį skausmą. Po smūgių jis sūnų nustūmė nuo savęs ir jis nuo jo pasitraukė. Tada jis iškvietė policiją, nes išsigando tokio sūnaus agresyvaus elgesio. Pirmoje apklausoje nurodė, kad dėl minėto įvykio jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, bet iš tikro jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip nurodė, kad nepakenktų sūnui J., nes jis yra teistas. Po minėto įvykio jis dar du kartus kvietė policiją dėl sūnaus agresyvaus elgesio (b. l. 23-25).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2018-06-29 apie 10.10 val. policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, A. S. paaiškino, kad sūnus J. jam sudavė apie 4 smūgius kumščiu į veido sritį ir jis patyrė fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai- kraujosruva ties nosimi. A. S. nustatytas 2,19 prom. girtumas. J. S. įvykio vietoje sulaikyti nepavyko (b. l. 7-8, 9).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas (priedas prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje), kuriame užfiksuota kaip atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis A. S. aiškina, kad sūnus negalėjo atrakinti durų spynos, susinervino ir puolė jį daužyti ir dėl to jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 46-18).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. S. 2018-06-29 smurtaudamas prieš savo tėvą A. S., t. y. ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį smūgius kumščiu, sukėlė jam fizinį skausmą. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis J. S., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį suprato, kad sukelia skausmą nukentėjusiajam ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

J. S. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau už smurtinę nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą (b. l. 67-70). Naują nusikalstamą veiką J. S. padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę, tačiau neišnykus 2010-03-02 nuosprendžiu sukeltam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). J. S. baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 63-66). Kaltinamasis nedirba, 2017-02-17 išbrauktas iš darbo ieškančių biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 61, 62). J. S. įsipareigojo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginti nusikalstama veika padarytą 35,34 Eur dydžio žalą (b. l. 45).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tvirtino, jog gailisi dėl savo elgesio, pasižada daugiau smurto nenaudoti. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, J. S. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad 2018-06-29 jie su tėvu gėrė alų, jis išgėrė porą butelių po 1 l alaus, jautėsi stipriai išgėręs. Teismo manymu, ši aplinkybė, jog kaltinamasis nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, turėjo įtakos nusikalsti, todėl ji pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat, kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, J. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant J. S. dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog J. S. smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, laisvės apribojimo laikotarpiu jam skiriamas įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti J. S. nustatytu laiku, t. y. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Nusikalstamą veiką J. S. padarė būdamas namo kieme, 06.00 val. ryto, nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena, todėl, teismo nuomone, įpareigojimo nustatytu laiku, t. y. nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose skyrimas šiuo atveju nėra tikslingas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam skiriami draudimai ir apribojimai turi būti suderinami tarpusavyje (48 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamasis J. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

2018-07-03 nutarimu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinama (b. l. 84-85).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,34 Eur, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu (b. l. 40-41, 42). Nustatyta, kad J. S. įsipareigojo atlyginti civilinį ieškinį (b. l. 45), tačiau byloje duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą nėra, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 35,34 Eur dydžio žalos tenkinamas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su vaiso ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, laisvės apribojimo laikotarpiu J. S. paskirti įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Priteisti iš J. S. 35,34 Eur žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu J. S. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.