- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-87-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- R. L.
- Civilinis ieškovas
- J. R.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Vigintas Strička, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Teisėja Daiva Šabanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-135/2010
2010 m. kovo 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-12-15 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. Nuosprendžiu R. L. paskirta 7 MGL (910 litų) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu nukentėjusiajai J. R. priteista 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteista už tai, kad pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2009 m. gegužės 25 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) vals.Nr.(duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitam eismo dalyviui, važiuodama jos pačios nurodytu ne didesniu kaip 40 km/h greičiu, sukdama sankryžoje į dešinę, nedavė kelio kertančiai jos važiavimo krypties eismo juostą dviratininkei nukentėjusiajai J. R. ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 162 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. L. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-12-15 nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti pagal LR BK 281 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tikrosios eismo įvykio aplinkybės, t.y. tai, kad eismo įvykis, nuteistosios nuomone, įvyko dėl nukentėjusiosios Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kadangi nukentėjusioji, kaip nurodo R. L., važiavo per sankryžą netinkama eismo juosta – ta juosta, kuria leidžiama sukti tik į dešinę, o nukentėjusioji važiavo tiesiai, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Apeliantė nurodo, kad tą patvirtina byloje esantys parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai. R. L. teigia, kad jos veikoje nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 str. 1 d. požymių, nes ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių – per sankryžą važiavo leistina eismo juosta, leistinu 20 km/h saugiu greičiu. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, esant prieštaringiems jos ir nukentėjusiosios parodymams, nepagrįstai neskyrė autotechninės ekspertizės ar nepareikalavo specialisto išvados dėl įvykusio eismo įvykio. Tai leidžia, nuteistosios nuomone, teigti, kad pirmos instancijos teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, nesiaiškino ją teisinančių aplinkybių, nevertino nustatytų aplinkybių visumos ir neteisingai nustatė priežastinį ryšį bei padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistosios veiksmų neigiamų padarynių atsiradimui. R. L. nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė BPK reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir nuosprendžio priėmimą (LR BPK 20 str., 301 str., 305 str.) ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Teismo posėdyje R. L. ir jos gynėjas advokatas apeliacinį skundą palaikė iš dalies – nuteistoji iš dalies pripažino savo kaltę ir dėl to gailėjosi, taip pat pateikė prašymą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 40 str. laiduojant E. K.
Teismo posėdyje prokurorė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms nagrinėjant bylą apeliacine tvarka po pateiktų eksperto paaiškinimų, prašė pakeisti kaltinimą R. L. ir nurodė, kad R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 104 p. reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., taip pat prokurorė prašė tenkinti R. L. prašymą ir taikyti LR BK 40 str. bei atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tam yra visos būtinosios sąlygos, nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu nutraukti pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant E. K. bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant R. L. atlyginti likusią neatlygintą žalą per šešis mėnesius.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. R. advokatas Vigintas Strička prašė priteisti atstovavimo išlaidas, dėl nuteistosios atidavimo pagal laidavimą paliko spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
N. R. L. skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pagrįstai R. L. pripažino kalta dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo vairuojant kelių transporto priemonę, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (LR BK 281 str. 1 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą nustatė naujas faktines aplinkybes.
Sprendžiant asmens kaltės klausimą labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir kokie šiuo atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti. Todėl nustatant asmens kaltę svarbu, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami visiems eismo dalyviams ir kaip jie suprato Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdė.
Apeliacinės instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu eismo įvykių ekspertas K. G. paaiškino, kad vairuotoja R. L. 2009 m. gegužės 25 d., apie 12 val., prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą eismo įvykio metu manevro neatliko, kadangi nebuvo išvažiuota į priešingą eismo juostą, o apvažiavo kliūtį – dviratininkę J. R., o po to suko į dešinę. Ekspertas taip pat nurodė, kad vairuotoja neturėjo teisės prieš sankryžą atlikti tokio pavojingo manevro – lenkimo apvažiuojant kliūtį (dviratininkę) ir sukti į dešinę, kadangi taip ji sudarė kliūtį dviratininkei, nurodė, kad ji turėjo važiuoti paskui dviratininkę kuo arčiau dešiniojo kelio krašto ir tik po to atlikti manevrą į dešinę (b.l.175).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi teismui pateiktą medžiagą ir atsižvelgdama į eksperto paaiškinimus, daro išvadą, kad nuteistoji R. L., 2009 m. gegužės 25 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdama į dešinę – keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, kad tai netrukdo kitiems eismo dalyviams, ir nedavė kelio kertančiai jos važiavimo krypties eismo juostą dviratininkei J. R. ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 106 punktų reikalavimus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio teismo posėdyje prokurorė prašė pradiniame kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 162 p. pažeidimus (b.l.113) pakeisti į Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 104 p. pažeidimus. Prokurorė savo prašyme pakeisti kaltinimą nurodė, kad nuteistoji ,,keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu“, tačiau reikalavimą kaičiant važiavimo kryptį įsitikinti, ar tai daryti saugu, numato KET 106 punktas, o ne 104 punktas. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir pakeistame kaltinime nurodytas aplinkybes, prokurorės prašyme nurodytą 104 punktą laiko technine klaida, ir konstatuoja, kad eismo įvykio metu nuteistoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p. ir 106 p. reikalavimus (LR Vyriausybės nutarimas Nr.768, Žin., 2008, Nr. 88-3530).
Apeliantė R. L. skunde nurodė, kad nukentėjusioji J. R. pati kalta dėl įvykusio eismo įvykio. Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nukentėjusioji dviračiu važiavo tiesiai per sankryžą eismo juosta, kurioje galioja ženklas, nurodantis eismo kryptį tik į dešinę (b.l.18, foto Nr.1). KET nustato reikalavimą dviračių vairuotojams važiuoti pagal eismo kryptį viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto (KET 65 p.), o jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas privalo nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms (KET 66 p.).
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nukentėjusioji dviratininkė J. R. eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą kirto eismo juosta, kuria buvo galima sukti tik į dešinę, ir važiavo tiesiai, sankryžą kirto važiuodama dviračiu (b.l.50, 51, 76, 131), ko negalima daryti pagal KET 66 punkto reikalavimus esant intensyviam eismui. Ekspertas apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad jei įvyko įvykis, tokiu atveju skaitoma, kad eismas buvo intensyvus ir dviratininkė privalėjo nulipti nuo dviračio ir jį persivaryti per gatvę (b.l.175). Kad įvykio metu buvo intensyvus eismas patvirtino nuteistoji parodydama, kad eismo įvykis įvyko pietų pertraukos metu ir sankryžoje buvo intensyvus eismas, daug automobilių ir pėsčiųjų, pradėjo darytis automobilių kamštis (b.l.81). Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 p. ir 66 p. reikalavimus, nustatytus dviračių vairuotojams.
BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir šio straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių. Iš nuteistosios apeliacinio skundo galima suprasti, kad nuteistoji mano, kad būtent nukentėjusiosios J. R. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis - autoįvykiu metu padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu J. R..
Ištyrus faktines bylos aplinkybes, nustatyta, kad nuteistosios R. L. veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklių 9, 28, 106 punktų reikalavimams, o nukentėjusiosios J. R. – Kelių eismo taisyklių 65 ir 66 punktų reikalavimams. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiosios elgesys, prieštaraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusioji J. R. būtų vykdžiusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus – dviračiu važiavusi pagal eismo kryptį ir kirtusi kelią vesdamasi dviratį per pėsčiųjų perėją, autoavarijos pasekmės būtų kitokios. Tačiau atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiosios veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidusi ir R. L. - t.y., jeigu ji, vairuodama automobilį, nebūtų lenkusi dviratininkės ir sukusi į dešinę, taip sudarydama kliūtį dviratininkei, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tai rodo, kad R. L. nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jos padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai gali sukelti eismo įvykį. BK 281 straipsnyje numatytą neatsargų nusikaltimą R. L. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str.). Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kuri pripažįstama padidinto pavojaus šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad pagrindinė autoavarijos priežastis yra nuteistosios R. L. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Visais atvejais automobilį vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, o įpareigojimas jam laikytis kelių eismo taisyklių, taip pat visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugumui ar ne.
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas yra neatsargus nusikaltimas, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis atitinka ir kitus BK 40 str. numatytus reikalavimus ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip matyti iš R. L. veiksmų teisinio vertinimo, R. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Byloje yra pateiktas E. K. prašymas dėl R. L. perdavimo jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b.l.128).
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatytos sąlygos, kada asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, bylos duomenys patvirtinta, kad R. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b.l.86), pripažino savo kaltę padarius ir gailisi, dalinai atlygino neturtinę žalą (sumokėjo nukentėjusiajai 300 Lt), turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė (b.l.139-140). Be to, R. L. charakterizuojama teigiamai, yra dirbanti (b.l.97, 101). Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad ji nėra asocialus asmuo, nėra linkusi nusikalsti, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus.
Byloje yra pateikta E. K. darbovietės charakteristika, iš kurios matyti, kad jis dirba akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ vyresniuoju inspektoriumi, turi aukštąjį išsilavinimą, vadovauja darbuotojų grupei, vykdančiai elektros apskaitos kontrolę, charakterizuojamas kaip pareigingas ir sumanus vadovas, sugebantis spręsti iškilusias problemas, komunikabilus, daug dėmesio skiriantis savo kvalifikacijos kėlimui, savikritiškas, reiklus savo ir kitų atžvilgiu (b.l.110), neteistas (b.l.106), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l.107-108). Taigi, kolegijos nuomone, E.K. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti E.K. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nuteistosios R. L. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas.
Remiantis LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Šiuo atveju eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. R. sveikata (b.l.64). Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. R. pareiškė civilinį ieškinį 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu sukeltos pasekmės nebuvo labai sunkios, taip pat į žalą padariusio asmens kaltę, nuteistosios ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, į didelį pačios nukentėjusiosios neatsargumą, remiantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais iš R. L. nukentėjusiajai priteisė 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino didelį pačios nukentėjusiosios J. R. neatsargumą, tačiau nuosprendyje pažymėjo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo surinkta įrodymų, kad J. R. būtų pažeidusi KET reikalavimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis. Apygardos teisme buvo nustatyta, kad J. R. pažeidė KET 65 ir 66 punktus, kas rodo, kad prie neigiamų pasekmių atsiradimo prisidėjo ir J. R. veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad J. R. priteista neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina iki 800 Lt.
Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Ši nuostata taikoma nagrinėjant bylas ir apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusioji J. R. jos turėtom proceso išlaidom pagrįsti byloje pateikė apmokėjimo 2010-01-21 kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 500 Lt sumokėta advokatui už atstovavimą (b.l.171), todėl šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš R. L..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 40 str., Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 327 str. 2 p., 328 str.1 p. , 4 p., 106 str. 2 d. ,
nusprendė:
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendį.
R. L., a/k (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) r., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Nukentėjusiajai J. R. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš R. L. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos J. R., a/k (duomenys neskelbtini) naudai.
Iš R. L. priteisti nukentėjusiajai J. R. 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.