- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-24
- Bylos Nr.
- A-575-939-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir uždarajai akcinei bendrovei „MG Valda“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tosa“
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Ramintai Spruogytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tosa“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir uždarajai akcinei bendrovei „MG Valda“ dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. birželio 8 d. išdavė UAB „MG Valda“ statybos leidimą Nr./526/05-0625 pastato, unikalus Nr. 1094-0284-6052:0001; 1094-0284-6060:0004, esančio Pilies g. 36, Vilniuje, administracinių patalpų rekonstrukcijai į viešbutį.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Tosa“ kreipėsi Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2005-06-08 Statybos leidimą Nr./526/05-0625 pastato, unikalus Nr. 1094-0284-6060, esančio Pilies g. 36, Vilniuje, administracinių patalpų rekonstrukcijai į viešbutį. Skunde nurodė, kad UAB „Tosa“ ir tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „MG Valda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pastato, esančio Pilies g. 36, Vilniuje, bendraturčiai. Pareiškėjos teigimu, statybos leidimas UAB „MG Valda“ buvo išduotas neteisėtai ir nepagrįstai - pažeidžiant statybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimus, taip pat pareiškėjos, kaip rekonstruojamų objektų bendraturtės (savininkės), teises. Todėl mano, kad šis statybos leidimas turi būti panaikintas. Nurodė, kad pagal CK 4.75 str. l d. bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pažymėjo, kad tiek Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p., tiek aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 p. numato, jog viena iš statybos leidimo išdavimo sąlygų yra statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, jei yra rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Nagrinėjamu atveju, išduodant ginčijamą statybos leidimą, pareiškėjos kaip rekonstruojamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtės sutikimas, nebuvo gautas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iš skundžiamo statybos leidimo matosi, kad juo leidžiama rekonstruoti statinį, kurio unikalus Nr. 1094-0284-6052:0001; 1094-0284-6060:0004, esantį Pilies g. 36, Vilnius, t. y. nurodytu adresu esančias savivaldybei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas. Kadastro duomenys rodo, kad pastato Pilies g. 36 patalpų dalys yra įregistruotos atskirais turtiniais vienetais, nuosavybės teisėmis priklausančiais Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „MG Valda“. Šiuo atveju minėtas pastatas nėra turtinis vienetas - daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu (CK 4.12 str.). Tokiu atveju minėti patalpų savininkai nėra pastato dalių savininkais, t. y. jo bendraturčiais. Atsakovo nuomone, administracinės patalpos, kurioms rekonstruoti išduotas pareiškėjo ginčijamas statybos leidimas, gali būti valdomos savininko nuožiūra laikantis CK 4.37 str. l d. reikalavimų. Išduodant ginčijamą statybos leidimą dėl Savivaldybei priklausančių administracinių patalpų rekonstrukcijos į viešbutį pareiškėjos kaip bendraturtės sutikimas nebuvo reikalingas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „MG Valda“ prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai save laiko rekonstruojamo objekto bendraturte ir nepagrįstai mano, kad tokiu atveju skundžiamam leidimui gauti buvo reikalingas jos kaip bendraturtės sutikimas. Pareiškėja be pagrindo nurodo, kad išduotu ginčijamu statybos leidimu UAB „MG Valda“ yra suteikta teisė rekonstruoti pastate esančius bendrosios dalinės nuosavybės objektus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos UAB „Tosa“ skundą patenkinti: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 8 d. išduotą UAB „MG Valda“ statybos leidimą Nr./526/05-0625 pastato, esančio Pilies g. 36, Vilniuje administracinių patalpų rekonstrukcijai į viešbutį; UAB „Tosa“ iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 3200 litų teismo išlaidų. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. birželio 8 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „MG Valda“ išdavė statybos leidimą Nr./526/05-0625 statinio, esančio Pilies g. 36, Vilniuje (unikalus Nr. 1094-0284-6052:0001; 1094-0284-6060:0004 administracinių patalpų rekonstrukcijai į viešbutį. Bylos duomenimis UAB „Tosa“ ir tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „MG Valda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pastato, kurio unikalus Nr.1094-0284-6060, pažymėto indeksu 7B3p, esančio Pilies g. 36, Vilniuje, bendraturčiai. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso minėtame pastate esančios parduotuvės patalpos, pažymėtos indeksais nuo 45-9 iki 45-12, kurių bendras plotas 120,36 m², unikalus Nr. 1094-0284-6060:0002. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „MG Valda“ nuosavybės teise priklauso minėtame pastate esančios klubo patalpos, pažymėtos indeksais nuo R5-1 iki R5-6, kurių bendras plotas 59,51 m², unikalus Nr. 1094-0284-6060:0003. Trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklauso minėtame pastate esančios administracinės patalpos, pažymėtos indeksais R4-4, nuo 46-1 iki 46-3, nuo 46-6 iki 46-11 ir nuo 46-17 iki 46-34, kurių bendras plotas 421,57 m², unikalus Nr. 1094-0284-6060:0004. Vilniaus miesto savivaldybė 2004 m. vasario 13 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartimi Nr. 1891 bei 2005 m. kovo 29 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. 1965 jai priklausančias pastate esančias administracines patalpas, pažymėtas indeksais R4-4, nuo 46-1 iki 46-3, nuo 46-6 iki 46-11 ir nuo 46-17 iki 46-34, išnuomojo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „MG Valda“. Pareiškėjai kartu su UAB „MG Valda“ bei Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir tame pačiame pastate esanti neįrengtos pastogės patalpa, pažymėta indeksu 47-1, kurios bendras plotas 170,79 m², unikalus Nr.4400-0369-4488:5051 (CK 4.82 str. l d., Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.). Nuosavybės teisė į paminėtą bendrovei priklausančią patalpų dalį yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, įmonei kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso pastato bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos (CK 4.82 str. l d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. l, 2 ir 3 p. p.). Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.75 str. l d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o CK 4.82 str. l d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, kuris pagal įstatymo analogiją taikytinas tiek daugiabučiams namams, kuriuose nėra įkurtos bendrijos, tiek ir kitiems namams, kurių pagrindinės patalpos nėra butai, 2 straipsnio 5 dalyje yra konkretizuojamas CK 4.82 str. l d. nurodytų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sąrašas. Teismas konstatavo, kad tiek Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p., tiek aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.218 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 p. numato, jog viena iš statybos leidimo išdavimo sąlygų yra statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, jei yra rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Teismo vertinimu, išduodant ginčijamą statybos leidimą, buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p. bei STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 p. reikalavimai, kadangi statytojo UAB „MG Valda“ planuojamiems rekonstrukcijos darbams atlikti turėjo būti gautas pareiškėjos kaip rekonstruojamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtės sutikimas, tačiau tokio sutikimo pareiškėja nėra davusi. Iš ginčijamo statybos leidimo, taip pat iš rekonstrukcijos projektų ištraukų matyti, jog atsakovas, nesant pareiškėjos sutikimo, statytojui UAB „MG Valda“ išdavė statybos leidimą atlikti tokius rekonstrukcijos darbus, kuriuos atliekant bus rekonstruojama (iš esmės pertvarkoma, sukuriant jų naują kokybę) visa eilė pastate esančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų. Kadangi, išduodant ginčijamą statybos leidimą, nebuvo gautas UAB „Tosa“ sutikimas bendrosios dalinės nuosavybės objektų rekonstrukcijos darbams, todėl toks statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 4 d. sprendimas dėl UAB „MG Valda“ 2004-12-09 išduoto statybos leidimo to paties pastato patalpų rekonstrukcijai panaikinimo, pasisakė, kad ankstesnis statybos leidimas buvo išduotas rekonstrukcijos darbams, kurie bus atliekami ir bendrosios dalinės nuosavybės objektuose (administracinė byla Nr. 1-702-3/05). Išduodant šioje byloje ginčijamą leidimą, situacija iš esmės nepakito. Pareiškėjos, kaip patalpų bendrasavininkio, sutikimas vėl negautas. Byloje esantys brėžiniai (T-II) patvirtina, kad ginčijamas leidimas išduotas ir neįrengtos pastogės, kurios dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, rekonstrukcijos darbams, kad mažėja palėpės aukštis, nes paaukštinamos trečiojo aukšto patalpos, nebelieka pareiškėjos patalpoms priklausančios vitrinos. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 3200 litų teismo išlaidų (ABTĮ 44 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą dalyje dėl teismo išlaidų priteisimo pakeisti, nurodant, jog pareiškėjos UAB „Tosa“ naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisiama 1433,6 Lt. Paaiškina, kad su priimtu teismo sprendimu dalyje dėl teismo išlaidų priteisimo nesutinka. Paaiškina, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2, 5, 6 dalis pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo surašymo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei atstovavimo išlaidas. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai priteisimo klausimą, privalu vadovautis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisiškai atsižvelgė į šių Rekomendacijų nuostatas. Pažymi, jog atlyginamos tik tos laimėjusios šalies atstovavimo išlaidos, kurios yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Todėl šiuo atveju pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už advokato konsultacijas dėl leidimų statybai panaikinimo ir ginčų dėl to sprendimo teismuose klausimais, susipažinimas su bylai reikšmingais dokumentais ir išvados dėl galimybės ginčyti statybos leidimą negali būti priteisiamos. Be to, neaišku, kokių užklausimų ir prašymų surašymas turimas omenyje. Prašymas išreikalauti su byla susijusius dokumentus ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones jau buvo suformuluotas pačiame skunde, o teismo išspręstas rašytinio proceso tvarka 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartimi. Kiti užklausimai (Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentui, Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos) buvo surašyti iki šios bylos išnagrinėjimo ir teikti kitose bylose, t. y. nebuvo būtini šioje byloje. Todėl tokios išlaidos taip pat neturėtų būti atlyginamos. Apelianto nuomone, Rekomendacijose nurodomi teisinių paslaugų už procesinius dokumentus užmokesčio dydžiai apima ir išlaidas, susidarančias dėl tokių dokumentų spausdinimo ir kt. Be to, į atstovavimo teisme sąvoką pagal Rekomendacijų 8.18 punktą neįeina pasiruošimo posėdžiui laikas. Pareiškėjos reikalaujamos atlyginti išlaidos už pasirengimą posėdžiui yra nepagrįstos ir neteisėtos. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turėtų būti priteistos tik išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje už 4 val. per visus posėdžius, t y. 330 Lt. Teismas, nustatydamas priteistinų atstovavimo išlaidų dydį, taip pat turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus: bylos sudėtingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis. Šioje byloje, kaip pasisakė ir pats teismas skundžiamame 2005 m. lapkričio 24 d. sprendime, nagrinėjama iš esmės ta pati situacija kaip ir prijungtoje prie bylos adm. byloje Nr. 1-702-3/05, kurioje pareiškėją atstovavo tas pats advokatas. Todėl atstovavimo išlaidos turi būti mažinamos ir netaikomi Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai. Apelianto nuomone, teismo priteista teismo išlaidų suma negali būti laikoma pagrįstomis ir racionaliomis teismo išlaidomis. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2, 6 dalimis, CPK 98 str. 1, 2 d., Rekomendacijų 2.1., 2.3., 2.7., 8.2., 8.16. bei 8.17. punktais, Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ l p., galėtų būti priteisiama ne daugiau kaip 1433,6 Lt: 100 Lt žyminis mokestis, 1000 Lt už skundo surašymą, 6,6 Lt už 2005-09-07 užklausimą VĮ Registrų centrui ir 330 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliantas ginčija teismo išlaidų dydį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį. Taigi, pareiškėjai UAB „Tosa“ turi būti priteista 100 litų sumokėtas žyminis mokestis (1 t. b.l. 3, 7).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. yra numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) matyti, kad išlaidos už teisinę pagalbą parengiant dokumentus teismui, yra siejamos su advokato darbo rezultatais, o ne sugaištu laiku jiems parengti. Palyginus naudojamus terminus paminėtame įsakyme ir pažymoje – atliktų darbų akte (b.l. 173) matyti, kad terminų, kuriais įvardijamos advokato paslaugos, reikšmės nesutampa. Todėl teismas spręsdamas dėl išlaidų šioje byloje atlyginimo atsižvelgia į advokato atliktų teisinių paslaugų esmę, ir jų rezultatus pagal paminėtas Rekomendacijas, bei tai ko prašo pareiškėjas.
Teismas vertina, kad byla yra sudėtinga, byloje nėra duomenų, kad būtų kitų pagrindų, dėl ko negalėtų būti priteista ne maksimali prašomų išlaidų suma.
Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas dalinai, t.y. priteisiama:
a) už skundo parengimą teismui 1550 litų (pažymoje – atliktų darbų akte 2 p., 3 p., 4 p. 1 t. b.l. 173, Rekomendacijų 8.2 p., 7 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 1 p.).
b) už prašymus teismui dėl reikalavimo užtikrinimo, bylos išreikalavimo – 350 litų (1 t. b.l. 119-121, 155, Rekomendacijų 8.15 p.).
c) už užklausimą VĮ registrų centro Vilniaus filialui - 550 litų X 0,012 = 6,6 litų (1 t. b.l. 167, pažymoje– atliktų darbų akte 4 p. b.l. 173, Rekomendacijų 8.17 p.).
d) advokato atstovavimo teisme 4 val. – 550 litų X 0,15 X 4 = 330 litų (Rekomendacijų 8.18 p.).
e) už advokato pagalbą teikiant konsultacijas – 550 litų X 0,15 X 1 = 82,5 litų (pažymoje – atliktų darbų akte 1 p. b.l. 173, Rekomendacijų 10 p., 8.18 p.).
Viso pareiškėjui UAB „Tosa“ iš atsakovo priteisiama 2319,1 litų advokato atstovavimo išlaidų, bei 100 litų žyminis mokestis.
Teisėjų kolegija nenustatė kitų pagrindų skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 142 straipsnio 1 dalis.
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas UAB „Tosa“ iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 3200 litų teismo išlaidų pakeisti – pareiškėjui UAB „Tosa“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 2319,1 litų advokato atstovavimo išlaidų, bei 100 litų žyminį mokestį.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.