Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąją dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai su trečiuoju asmeniu Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme gautas ieškovo R. P. ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos priteisti 687 255,88 Lt žalos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad būdamas dvidešimties ketverių metų amžiaus nuo 1971 m. gegužės iki 1973 m. birželio mėn. atliko privalomą karinę tarnybą TSRS Gynybos ministerijos k/d 36908, buvo I kuopos eiliniu. Vykdydamas pareigas privalomos karinės tarnybos metu patyrė galvos traumą, dėl kurios tapo invalidu. 1971-09-02 apie 19:40 val., vežant asmeninę sudėtį iš objekto 53-04/07 į k/d 36908 automobiliu ZIL-164 53-41 įvyko avarija, kurios metu ieškovas iškrito iš automašinos kėbulo į šalikelę ir krisdamas trenkėsi į žemę, patyrė galvos smegenų sutrenkimą, dauginius sutrenkimus, plėštinę momens srities žaizdą. Tris savaites buvo gydomas Krasnojarsko krašto Kansko ligoninėje, nuolat juto didelius galvos skausmus ir svaigimą. Nuo 1976 m. išryškėjo šios traumos padariniai - prasidėjo epilepsijos priepuoliai, atsirado nevalingi galvos ir dešines rankos judesiai. Dėl šios traumos, patirtos apmokymų metu sovietinėje armijoje, tapo III grupės invalidu. Nuo 1990-06-05 dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių (T90.5 - diagnozės kodas pagal TLK-10) ieškovui neterminuotai nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis, o darbingumo lygio priežastis – trauma, įgyta vykdant karinės tarnybos pareigas. Esant CPK nustatytiems pagrindams prašo priimti sprendimą už akių.

Teismas 2009 m. birželio 8 d. pranešimu atsakovui Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai nustatė 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (b. l. 105-106).

Atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti pasirašytinai 2010 m. birželio 10 d. (b. l. 149). Atsižvelgiant į tai, terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti baigėsi. Teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia pareikštą ieškinį laikyti teisiškai pagrįstu (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas atliko tikrąją karinę tarnybą nuo 1971-06-03 iki 1973-06-07 (1971 m. balandžio 23 d. išduotas Karinis bilietas HP Nr. 1977046 b. l. 12-14). 1971 m. rugsėjo 3 d. Nelaimingo atsitikimo, susijusio su gamyba, aktas Nr. 11 patvirtina, kad 1971 m. rugsėjo 2 d. apie 19:40 val., vežant asmeninę sudėtį iš objekto 53-04/07 į k/d 36908 automobiliu ZIL-164 53-41 įvyko avarija, kurios metu ieškovas iškrito iš automašinos kėbulo į šalikelę ir krisdamas trenkėsi į žemę, patyrė galvos smegenų sutrenkimą atliekant privalomą karinę tarnybą TSRS Gynybos ministerijos k/d 36908 (b. l. 9-11). Iš 2009 m. vasario 9 d. UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ medikų išvados matyti, kad ieškovas patiria galvos smegenų traumos padarinius, jam nustatyta epilepsija, parkinsonizmas, 2 laipsnio hipertoninė liga (b. l. 21, 24, 25). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0215084 rodo, kad ieškovas nuo 1990-06-05 neterminuotai pripažintas 2 gr. invalidu, netektas darbingumas – 65 procentai, darbingumo lygio priežastis – trauma, įgyta vykdant karinės tarnybos pareigas (b. l. 28). Nukentėjusio asmens pažymėjimas Nr. 013834, išduotas 2001 m. spalio 17 d. patvirtina, kad R. P. pripažįstamas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijos asmeniu (b. l. 31). Pažyma apie R. P. 1994-12-01 – 2009-03-31 išmokas patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovui iš VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus iš viso buvo išmokėta 92 178,52 Lt (b. l. 38-57).

Byloje buvo pateikti Statistikos departamento 2009-03-30 duomenys apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (b. l. 35-36), kurių pagrindu teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 187 255,88 Lt turtinės žalos iš atsakovo priteisimo, kadangi ieškovo negautų pajamų sumą, jam buvus nedarbingam, patvirtina pateikti skaičiavimai (b. l. 102-104): nuo 1971-09-02 iki 1990-05-31 - 83 250 Lt; nuo 1990-06-01 iki 1994-11-31 – 2 700 Lt; nuo 1994-12-01 iki 2009-03-31 – 98 105,88 Lt; nuo 2009-04-01 iki 2009-07-31 galimų gauti lėšų - 3 200 Lt.

Ieškovo teismui pateikti jo sveikatai padarytą žalą įrodantys dokumentai: Valstybinio socialinio draudimo fondo išduotas invalidumo pažymėjimas, įrodantis, kad 1976 m. ieškovui pradėta mokėti antros invalidumo grupės pensija (b. l. 24), 2001 m. spalio 17 d. nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens pažymėjimas, 2007 m. gegužės 14 d. neįgaliojo pažymėjimas, kuriuo ieškovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, pažyma apie 1994 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. kovo 31 d. ieškovo gautą invalidumo pensiją (b. l. 38), 2009 m. vasario 9 d. UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ medikų išvados, iš kurių matyti, kad ieškovas iki dabar patiria 1971 m. galvos smegenų traumos padarinius, nuo 1976 m. jam prasidėjo epilepsijos priepuoliai, nevalingi galvos ir dešinės rankos judesiai. 2009 m. vasario 9 d. išvadose nustatyta, kad ieškovas 9 metus serga 2 laipsnio hipertoninė liga, dėl patirtos galvos traumos išsivystė epilepsija, parkinsonizmas ir hipertonizmas (b. l. 21, 24, 25). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad dėl patirtos traumos ieškovo sveikatos būklė yra sunki, besitęsianti ilgus metus nuo traumos patyrimo iki šiol. 2009 m. kovo 2 d. ištuokos liudijimas (b. l. 77) patvirtina, kad ieškovo sveikatai, fizinei ir emocinei būsenai padaryta žala turėjo įtakos jo šeimos gyvenimui, santykiams su sutuoktine. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad santuoka buvo nutraukta 2009 m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad dėl gautos traumos ieškovas patyrė ne tik sunkius sveikatos sužalojimus, dėl kurių prarado dalį darbingumo, bet ir ilgus metus išgyveno sunkius dvasinius, emocinius skausmus, jautėsi nepilnaverčiu visuomenės nariu, kas sąlygojo ilgus metus trunkančią blogą gyvenimo kokybę bei nutrūkusią santuoką. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo nurodyta, ieškovas neturtinę žalą vertina 500 000 Lt.

2003 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 pripažino, kad įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai (žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.)).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti sąrašą (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus, turinys. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į nustatytos turtinės žalos dydį (187 255,88 Lt), į pasekmes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teisminę praktiką. Teismas, byloje įvertinęs esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų sužalojus sveikatą - sužalojimo pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, kurie, kaip minėta, ieškovui tęsėsi visą jo gyvenimą, konstatuoja, kad ieškovo reikalaujamas 500 000 Lt žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis – ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teisingas emocijas, todėl ji turi būti vertinama sąžiningai, teisingai ir protingai. Todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą tenkina iš dalies, laikydamas, jog 100 000 Lt suma atitinka nurodytus kriterijus ir pilnai atliks ieškovui kompensacinę funkciją.

Dėl išdėstytų priežasčių ieškovo ieškinys nurodytais motyvais tenkintinas iš dalies (CK 6.245 - 6.251, 6.263, 6.281, 6.283, 6.290 straipsniai).

Byloje patirta 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra atleistas nuo 10 873 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškinį iš dalies (41,80 proc.), iš atsakovo priteistinos 4 553,27 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai ((4544,91 Lt + 8,36 Lt = 4553,27 Lt) (CPK 80 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš atsakovo Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos (adresas: 1031602 Maskva, K-160), 287 255,88 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis litus 88 ct) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 4 553,27 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris litus, 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Atsakovas Rusijos Federacijos Gynybos ministerija negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas R. P. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.