Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui J. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. Bendrovės veiklos vykdymo vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini), leido dirbti Ž. V. virėjo darbą, dirbant pilnu etatu ir susitarus dėl 3,5 Eur/val. darbo užmokesčio, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie Ž. V. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. R., būdamas darbdaviu ir atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, nes 2018 m. vasario – balandžio mėn. konditerei J. Z. (1175,60 Eur) ir virėjai A. A. (812,66 Eur) apskaičiavo ir grynais pinigais išmokėjo 1988,26 Eur darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus: t. y. J. Z. vasario mėn. – 399,54 Eur, kovo mėn. – 376,52 Eur, balandžio mėn. – 399,54 Eur, ir A. A. vasario mėn. – 280,75 Eur, kovo mėn. – 253,61 Eur, balandžio mėn. – 278,30 Eur, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalies, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 7 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat T. R., būdamas atsakingu asmeniu Bendrovėje, 2018 m. sausio – balandžio mėnesiais virėjui R. K., padavėjai E. Š., o 2018 m. sausio – vasario, balandžio mėnesiais administratoriui D. K., kurių darbas laikomas kvalifikuotu, išmokėjo minimalų valandinį darbo užmokestį, tokiais savo veiksmais pažeidė DK 141 straipsnio 2 dalį, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. R., būdamas atsakingu asmeniu Bendrovėje neužtikrino, kad įmonės naudojamo kasos aparato programinė įranga spausdintų fiskalinį kvitą, uždarant išankstinę sąskaitą bei neapmokėtų išankstinių sąskaitų kiekių ir sumų spausdinimo kontrolinėje juostoje, spausdinant dienos fiskalinę ataskaitą (Z), t. y. patikrinus 2018 m. sausio 1 d. – balandžio 30 d. laikotarpio Bendrovės kompiuterinio kasos aparato UNI POS su fiskaliniu bloku IKS-T82F (korp. Nr. 0900186) kontrolines juostas nustatyta, kad dalis išankstinių sąskaitų neuždaromos atspausdinus fiskalinį kvitą, o jų kiekis bei suma kontrolinėje juostoje, spausdinant dienos fiskalinę ataskaitą „Z“ nebuvo spausdinamas. Patikrinus 2018 m. sausio 15 d. kontrolinę juostą matyti, kad išankstinė sąskaita Nr. 00000702 – 110 Eur sumai fiskaliniu kvitu neuždaryta, o dienos fiskalinėje ataskaitoje „Z“ nenurodyta, kad neapmokėta viena sąskaita už 110 Eur; 2018 m. vasario 6 d. fiskaliniu kvitu neuždarytos išankstinės sąskaitos: Nr. 00000976 – 120 Eur sumai, Nr. 00000977 – 98,50 Eur sumai, Nr. 00000981 – 85 Eur sumai ir Nr. 00000985 – 6 Eur sumai, o dienos fiskalinėje ataskaitoje „Z“ nenurodyta, kad neapmokėtos keturios sąskaitos už 309,50 Eur, taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtintų „Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ (nauja redakcija 2016 m. gegužės 12 d. Nr. VA-64) 56.2 ir 56.3 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. R., būdamas atsakingu asmeniu Bendrovėje, 2018 m. gegužės 23 d. 20.45 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo metu nepateikė bei restorane nelaikė paskutinės alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų „Alkoholio produktų apskaitos taisyklių“ 28 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje T. R. dėl padarytų nusižengimų gailėjosi ir paaiškino, kad tuo metu, kai vyko patikrinimas, jis atostogavo ir buvo pavaduojamas. Dėl darbuotojo Ž. V. įdarbinimo buhalterija buvo informuota, tačiau techniškai įforminimo neįgyvendino. Bendrovė samdo buhalterinę įmonę Kaune, įvyko klaida dėl kurios darbuotojas nebuvo laiku įdarbintas. Susidarė grandinė asmenų, kurie neįgyvendino jiems skirtų užduočių. Darbo sutartis su Ž. V. buvo pasirašyta, susitarta dėl darbo sąlygų, jis, kaip vadovas, pasirašė sutartį, bet buhalterija laiku nepateikė informacijos „Sodrai“. Su pažeidimu sutinka, gailisi, kad nepatikrino darbuotojų. Pripažįsta, kad kaip direktorius yra atsakingas, tai jo klaida, kad nesukontroliavo. Jis Bendrovei vadovauja nuo įkūrimo pradžios – apie 2 metus, vadovavimo patirtis nedidelė, Bendrovė neturi teisininko, kuris galėtų patarti, padėti sutvarkyti dokumentus. Dėl darbo užmokesčio (J. Z., A. A.) neįtraukimo į buhalterinę apskaitą gali paaiškinti, kad bendrovėje yra tokia tvarka, kaip arbatpinigių politika, t. y. svečiai palieka grynaisiais pinigais arbatpinigius, kuriuos mėnesio 10 dieną jis paskirsto ir sumoka darbuotojams, todėl šioje vietoje nesutiktų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo, nes tai svečių arbatpinigiai. Pati VMI nerado nieko, nes darbo užmokestis buvo sumokėtas toks, koks nurodytas darbo sutartyje, arbatpinigiai buvo mokami papildomai. Dėl kvalifikuoto darbo (R. K., E. Š. ir D. K.) paaiškino, kad visi trys darbuotojai neturėjo kvalifikacinių dokumentų, todėl mokėjo jiems minimalų darbo užmokestį. R. K. dar studijavo, nebuvo baigęs mokslų, todėl iš pradžių buvo sudarę praktinio mokymo sutartį, o vėliau įdarbino už minimalų atlyginimą, nes nebuvo kvalifikuotas kaip specialistas – virėjas. D. K. ir E. Š. buvo studentai, nebuvo baigę padavėjų mokslų, mokinasi iki šiol. D. K. pradėjo mokytis administratoriumi ir norėjo jį įdarbinti šiose pareigose, būtų peržiūrėję darbo užmokestį, kadangi tai kitas darbas. Su R. K. buvo sutarta mokėti minimalų atlyginimą, kol pabaigs mokslus ir taps kvalifikuotu, tada būtų peržiūrėję atlyginimą. Gal ir yra įstatymo pažeidimas, negali pasakyti, nes nėra specialistas. R. K. dirbo virėju, kadangi virėjo padėjėjo etato neturi. R. K. gavo diplomą ir tapo kvalifikuotu virėju jau po patikrinimo. Dėl fiskalinių juostų savo kaltę pripažįsta, kad nesukontroliavo proceso, nežinojo programos galimybių, pasitikėjo darbuotojais. Po patikrinimo, pasitaręs su VMI konsultantais, suprato, kad reikalinga didesnė kontrolė dėl kuponų, nes neturėjo teisingos apskaitos su kuponais, nebuvo uždaromi fiskaliniai kvitai, kai svečiai atsiskaitydavo dovanų kuponais. Buvo vykdomas užsakymas, paskui svečiai atsiskaitydavo dovanų kuponais dėl to ir įvykdavo šis pažeidimas. Pasikonsultavus su VMI darbuotojais, šis pažeidimas ištaisytas ir griežtai vykdoma fiskalinių kvitų kontrolė. Visiems buvo panaikinta prieiga prie programos – fiskalinių kvitų „trynimai“ ir vykdoma griežta dovanų kuponų apskaita. Taigi dėl šio pažeidimo pasitaisė, atsakingai žiūri į nurodymą, net deklaracijas patikslino. Dėl alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašo paaiškino, kad tuo metu buvo atostogose, o atsakingas pavaduojantis darbuotojas D. K. nežinojo kur aprašas laikomas (aprašas buvo restorane dokumentuose), todėl nepateikė. Vėliau jis pats aprašą pristatė VMI. Jeigu būtų dalyvavęs patikrinime, šį aprašą būtų pateikęs. Pavaduojantis darbuotojas nežinojo ir nepateikė, apie tai jo neinformavo. Aprašas buvo laikomas buhalterinėje įmonėje, tvarkančioje bendrovės apskaitą. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, klaidų buvo padaryta. Gailisi ir mokosi iš klaidų, pažeidimus pašalino. Pripažįsta, kad nesukontroliavo darbuotojo Ž. V. įdarbinimo, fiskalinių kvitų tvarkymo ir darbo užmokesčio išmokėjimo dėl arbatpinigių, gal ne taip suprato darbuotojų kvalifikaciją, tačiau mano, jog tuo metu nustatytas darbo užmokestis buvo teisingas. Gailisi dėl pažeidimų ir prašo bausti švelnesnėmis bausmėmis.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas J. O. palaikė Institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paaiškino, kad darbuotojo Ž. V. nelegalaus darbo faktas yra įrodytas įrodymais. Darbo sutartis buvo sudaryta, bet pateikta birželio 4 d., „Sodrai“ pranešta gegužės 24 d., nors faktiškai dirbo nuo gegužės 20 d., trūkumai vėliau buvo pašalinti. Dėl atlyginimo mokėjimo iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas grindžiamas apskaitos dokumentais, asmenų paaiškinimais, ir palyginus koks atlyginimas išmokėtas, suabejota dėl arbatpinigių, kurie sudaro pusę darbo užmokesčio, ir šis skirtumas nebuvo įformintas buhalterinėje apskaitoje. Dėl kvalifikuoto darbo, tai už kvalifikuotą darbą negali būti mokamas minimalus darbo užmokestis – turi būti mokamas didesnis atlyginimas. Pagal atliekamo darbo pobūdį tie darbuotojai kvalifikacijos neturėjo, tačiau fiksuojama pagal faktiškai atliekamas darbo funkcijas, t. y. jei atlieka padavėjo, virėjo darbus, tai turi atitikti kvalifikaciją ir turi būti mokamas atitinkamas darbo užmokestis, nesvarbu ar turi pažymėjimą, nes faktiškai yra realiai dirbamas kvalifikuotas darbas. Dėl fiskalinių kvitų buvo programų trūkumas, kuris vėliau ištaisytas, papildomai buvo apskaičiuoti mokesčiai. Dėl inventorizacijos akto – vadovas turi užtikrinti, kad šis dokumentas būtų saugomas, kaip numato teisės aktai, t. y. toje vietoje, kur vyksta prekyba alkoholiniais gėrimais, o ne įmonėje, kuri veda buhalterinę apskaitą, kurioje šiuo atveju buvo reikalingas dokumentas. Pažeidimai yra įrodyti, o dėl baudos skyrimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

T. R. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1)FR1042-3980 (b. l. 6-9), faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.1)FR1050-867 (b. l. 10-11), T. R. paaiškinimai (b. l. 12-13), Ž. V. paaiškinimas, kad patikrinimo dieną 2018-05-23 jis nebuvo pasirašęs ir gavęs darbo sutarties (b. l. 20), Bendrovės 2018 m. gegužės mėn. darbo laiko grafikas (b. l. 21), VSDFV duomenys apie Ž. V. (b. l. 24-25), darbo sutartis Nr. 49 sudaryta 2018-05-18 su Ž. V. (b. l. 22-23), UAB (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo el. paštu su VMI duomenys (b. l. 26), A. A. paaiškinimas ir darbo sutartis Nr. 22 (b. l. 27-28), J. Z. paaiškinimas ir darbo sutartis Nr. 30 bei įsakymas Nr. 032 dėl atleidimo iš darbo (b. l. 29-33), Bendrovės darbo užmokesčio apskaitos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2018 m. sausio – balandžio mėnesius (b. l. 34-41), Bendrovės fiskalinės ataskaitos ir nefiskalinės sąskaitos (b. l. 42-48), darbo sutartys Nr. 28, Nr. 27, Nr. 20 (b. l. 49-52), D. K. paaiškinimas (b. l. 53), kita bylos medžiaga, taip pat T. R. paaiškinimai teisme.

Motyvuojamoji dalis

DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. DK 141 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Sprendžiant, ar atitinkamos pareigybės darbas gali būti priskirtas prie nekvalifikuoto, galima vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu LR ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 30-1492), kuriame nurodytos nekvalifikuotų darbininkų kategorijai priskirtos profesijos. Darbuotojams, kurių darbas nepriskiriamas nekvalifikuotam darbui, privaloma mokėti didesnį nei minimalusis darbo užmokestis (DK 141 str. 2 d.). Kadangi pagal minėtą klasifikatorių virėjo ir padavėjo darbas priskiriamas kvalifikuotų darbų kategorijoms, tokiems darbuotojams, priimtiems pagal darbo sutartis į šias pareigybes ir faktiškai dirbant sutartyje nurodytą darbą, turi būti mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis.

BAĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

2007 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktas numato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. 7 punktas numato, kad mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami įmonės vadovo ir finansininko parašais. Vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka pavieniams asmenims turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

2004 m. sausio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-9 patvirtintų „Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ (nauja 2016 m. gegužės 12 d. redakcija) 56.2. punkte nustatyta, kad fiskalinio kvito spausdinimą, uždarant išankstinę sąskaitą, išskyrus išankstines sąskaitas, kurios neapmokamos įmonės (teikiančios viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas) viešojo maitinimo padalinyje, o perduodamos į apgyvendinimo paslaugas teikiančio padalinio apskaitos sistemą (toliau – perduodamos neapmokėtos išankstinės sąskaitos). Dienos pabaigoje spausdindamas dienos fiskalinę ataskaitą (Z), viešojo maitinimo padalinys išspausdina kontrolinėje juostoje ataskaitą su perduodamų neapmokėtų išankstinių sąskaitų kiekiu bei suma. Jeigu viešojo maitinimo padalinyje dienos pabaigoje, be perduodamų neapmokėtų išankstinių sąskaitų, yra ir dėl kitų priežasčių (klientas atsisakė apmokėti ir panašiai) neapmokėtų išankstinių sąskaitų (toliau – kitos neapmokėtos išankstinės sąskaitos), vadovaudamasis Techninių reikalavimų 56.3 punkto nuostatomis, dienos pabaigoje spausdindamas dienos fiskalinę ataskaitą (Z), viešojo maitinimo padalinys išspausdina kontrolinėje juostoje atskirai perduodamų neapmokėtų išankstinių sąskaitų bei kitų neapmokėtų išankstinių sąskaitų kiekius ir sumas. 56.3. punkte nustatyta, kad neapmokėtų išankstinių sąskaitų kiekių ir sumų spausdinimą kontrolinėje juostoje, spausdinant dienos fiskalinę ataskaitą (Z).

1998 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 660 patvirtintų „Alkoholinių produktų apskaitos taisyklių“ 28 punktas numato, kad šių Taisyklių 27 punkte nurodyti ūkio subjektai ne rečiau kaip kartą per ketvirtį turi atlikti alkoholio produktų inventorizaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 50-1622) nustatyta tvarka. Vienas paskutinės inventorizacijos aprašo egzempliorius turi būti laikomas alkoholio produktų prekybos ar sandėliavimo vietoje.

Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis yra įrodyta, jog Bendrovės direktorius T. R. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. T. R. veiksmai (neveikimas) atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, nes Ž. V. nuo 2018 m. gegužės 20 d. atliko darbo funkcijas Bendrovėje, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudarė su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešė apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo dienos. Taip pat Bendrovės direktoriaus T. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, kadangi laikotarpiu 2018 m. vasario – balandžio mėnesiais konditerei J. Z. ir virėjai A. A., pagal iš anksto sutartą 800 Eur atlyginimą "į rankas", dalį atlyginimo mokėjo pagal darbo sutartyse ir žiniaraščiuose nurodytas sumas bankiniu pavedimu, kitą dalį atlyginimo mokėjo grynaisiais pinigais, neįtrauktais į privalomus buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat Bendrovės direktoriaus veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį, nes leido dirbti kvalifikuotą darbą darbuotojams R. K., E. Š., D. K., nors ir neturintiems atitinkamos kvalifikacijos, taip pripažindamas, kad darbuotojai realiai gali atlikti kvalifikuotą darbą, tačiau mokėdamas kvalifikuotą darbą atliekantiems darbuotojams minimalų darbo užmokestį, kuris yra galimas tik nekvalifikuoto darbo funkcijų vykdymo atveju. Taip pat Bendrovės direktoriaus T. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį, kadangi būdamas atsakingu asmeniu pažeidė kasos operacijų tvarką, nes neužtikrino, kad Bendrovės naudojamo kasos aparato programinė įranga spausdintų fiskalinį kvitą, uždarant išankstinę sąskaitą bei neapmokėtų išankstinių sąskaitų kiekių ir sumų spausdinimą kontrolinėje juostoje, spausdinant dienos fiskalinę sąskaitą (Z). Taip pat Bendrovės direktoriaus T. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį, nes privalėjo restorane laikyti paskutinės alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašą.

T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka, kad asmeniui vienu metu padariusiam kelis administracinius nusižengimus, numatytus šiame kodekse, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Šiuo atveju sunkiausias T. R. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 99 straipsnio 3 dalyje, kurio sankcijoje nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į Bendrovės direktoriaus turimą nedidelę vadovavimo patirtį, į nelegaliai dirbtą laikotarpį (tris dienas), į tai, kad neįtraukto į buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio mokėjimas truko 3 mėnesius, į tuo laikotarpiu išmokėtą sumos dydį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į T. R. asmenybę (dirba, praeityje tris kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja, tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą). Iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po patikrinimo T. R. ėmėsi aktyvių veiksmų visiems nustatytiems trūkumams pašalinti, konsultavosi su Valstybine mokesčių inspekcija dėl kasos aparato programos sutvarkymo, dėl neapskaitytų pajamų pataisė deklaracijas, pranešė VSDFV apie asmens įdarbinimą, administraciniai nusižengimai nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo padaryta žala valstybei, todėl teismas sprendžia, kad T. R. skirtina ANK 99 straipsnio 3 sankcijoje numatyta nuobauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali būti švelninama. Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų aukštesniųjų teismų praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus T. R. už ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą mažesnę baudą nei šio nusižengimo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Už kitus nusižengimus skirtinos minimalios sankcijose numatytos baudos.

Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 20 Eur (dvidešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. R. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18091554164. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).