Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 2 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jai nutraukta.

D. Ž. nuspręsta perduoti laiduotojo A. Ž. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Procesą pagal civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 579,14 Eur turtinės žalos atlyginimo nuspręsta nutraukti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad, suklastodama tikrus dokumentus, apgaule (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos naudai įgijo valstybės biudžeto lėšas, t. y. vykdydama (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigas, 2017 m. balandžio 27 d., darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), veikdama tyčia, suprasdama savo veiksmų pavojingumą ir siekdama tokio rezultato, turėdama tikslą apgaulės būdu kitų naudai įgyti turtą, prisijungusi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos vidinio portalo jai priskirta EDS pozicija 90176, suklastojo 32 tikrus dokumentus – „Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512, toliau – Prašymas), o būtent, pažeisdama Mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-130 „Dėl Mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ (2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-166 redakcija) 6 punkto 6.1 ir 6.3 papunkčius bei 13 punkto 13.1 papunktį, kur nurodyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos biudžeto, mokesčių mokėtojų duomenis turi tvarkyti sąžiningai, teisėtai ir tokios apimties, kuri reikalinga mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti ir tiesiogiai paskirtoms funkcijoms atlikti, pasinaudojo jai, vykdant darbines funkcijas, sužinotais mokesčių mokėtojų: R. P., V. K., J. S., S. P., R. B., R. P., J. O., J. Š., R. U., M. R., I. B., L. L., K. R., L. P., A. M., L. N., O. M., V. D., J. M., R. P., J. D., M. S., L. M., N. B., V. S., A. J., G. S., N. G., L. L., V. K., L. U., L. B., asmens duomenimis, be pastarųjų sutikimo, pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-45 „Dėl Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. VA-16 redakcija) 30 p. ir 32 p. patvirtinimo“, kur nurodyta, kad „Gyventojas mokesčių administratoriui turi pateikti: vieną tinkamai užpildytą prašymą (vieną jo egzempliorių), kuriame būtų įrašyti pasirinkti vienetai, turintys teisę gauti paramą, ir (ar) politinės partijos, arba 30.2. p. du atskirus prašymus (po vieną egzempliorių), kurių viename būtų įrašyti tik vienetai, turintys teisę gauti paramą, o kitame – tik politinės partijos, kai gyventojas pajamų mokesčio dalį pageidauja skirti ir vienetui, turinčiam teisę gauti paramą, ir politinei partijai“, bei, kad „Prašymas gali būti pateiktas tokiais būdais: centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka – elektroniniu būdu; įteiktas tiesiogiai mokesčių administratoriui; atsiųstas paštu“, Prašymų (forma FR0512) eilutėse „Asmens, pateikusio prašymą“ neteisėtai įrašė asmenų: R. P., V. K., J. S., S. P., R. B., R. P., J. O., J. Š., R. U., M. R., I. B., L. L., K. R., L. P., A. M., L. N., O. M., V. D., J. M., R. P., J. D., M. S., L. M., N. B., V. S., A. J., G. S., N. G., L. L., V. K., L. U., L. B. anketinius duomenis bei Prašymų eilutėse (eilės Nr., gavėjo tipas, paramos gavėjo identifikavimo numeris (kodas), mokesčių dalies dydis (procentais)) nurodė, kad mokesčių dalį skiria vienetams, turintiems teisę gauti paramą, t. y. paramos gavėjais nurodė (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), po to šiuos tikrovės neatitinkančius Prašymus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai per Valstybinės mokesčių inspekcijos vidinį elektroninio deklaravimo informacinį portalą, taip melagingai patvirtindama R. P., V. K., J. S., S. P., R. B., R. P., J. O., J. Š., R. U., M. R., I. B., L. L., K. R., L. P., A. M., L. N., O. M., V. D., J. M., R. P., J. D., M. S., L. M., N. B., V. S., A. J., G. S., N. G., L. L., V. K., L. U., L. B. vardu pateiktų prašymų teisingumą ir tokiu būdu suklastojo bei panaudojo 32 tikrus dokumentus – Prašymus (forma FR0512).

Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) paramos gavėjams: (duomenys neskelbtini) lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apskaičiavo ir pervedė 130,28 Eur turtinę paramą už 2016 metus pagal tikrovės neatitinkančius O. M., V. D., J. M., R. P., J. D., M. S., L. M., N. B., V. S., G. S., L. L., V. K., L. B. vardu pateiktus Prašymus (firma FR0512); (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinei mokyklai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apskaičiavo pervedė 448,86 Eur turtinę paramą už 2016 m. pagal tikrovės neatitinkančius R. P., V. K., J. S., S. P., R. B., R. P., J. O., J. Š., R. U., M. R., I. B., L. L., K. R., L. P., A. M., L. N. vardu pateiktus Prašymus (forma FR0512). Tokiu būdu D. Ž. apgaule kitų naudai įgijo 579,14 Eur valstybės biudžeto lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistosios D. Ž. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jai BK 39 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija ir jos skunde išdėstytais argumentais.

7. BK 39 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 39 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo atsakomybės.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismą, net ir esant visuose trijuose šios normos punktuose nurodytoms sąlygoms, savo sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių šioje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2013).

9. Nagrinėjamu atveju, D. Ž. formaliai atitinka BK 39 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y., ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (nesunkus tyčinis nusikaltimas), nustatytos dvi BK 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šių formaliųjų pagrindų buvimas, kaip teisingai pastebi apeliantė, nuosprendyje yra aptartas. Tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog sprendimas dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo pirmiausia yra teismo diskrecinė teisė. BK 39 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo atsakomybės. Todėl, kaip nepagrįsti vertinami apeliantės skundo argumentai dėl teismo pareigos nuosprendyje motyvuoti jos ar gynėjo prašymo argumentus dėl galimybės taikyti BK 39 straipsnio nuostatas.

10. Be to, įvertinusi D. Ž. asmenybę (išsituokusi, tačiau gyvena su sutuoktiniu, augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, administracine tvarka bausta šešis kartus, neteista) ir kartu jos, einant valstybės tarnautojo pareigas (duomenys neskelbtini) inspekcijoje, padaryto tyčinio nesunkaus nusikalstamo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, jog D. Ž., be kita ko, suklastodama ir panaudodama 32 tikrus dokumentus su 32 mokesčių mokėtojų asmens duomenimis, tikrai suprato, kad elgiasi nusikalstamai, norėjo taip elgtis ir siekė, kad turtinę naudą iš šios veikos gautų net du juridiniai asmenys. Šių aplinkybių visuma leidžia įžvelgti objektyviai didesnį D. Ž. asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atskleidžia jos nusikalstamą siekį gauti realią turtinę naudą kitiems asmenims (iš valstybės biudžeto kaip turtinė parama pervestos lėšos lopšeliui-darželiui ir mokyklai, iš viso – 579,14 Eur).

11. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į apeliantės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, D. Ž. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį būtų aiškiai neteisingas. Nėra jokio pagrindo manyti, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės apeliantės siekiamu pagrindu padarytų jai tinkamą poveikį ar užtikrintų, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą, vis dėlto, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apibūdinančias jos asmenybę bei padarytos veikos einant valstybės tarnautojos pareigas pobūdį, jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, leistų formuotis nebaudžiamumo nuotaikai, nepagarbai baudžiamajam įstatymui, o tai sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.