Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-10 · Administracinė byla Nr. I-1387-320/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-10
Bylos Nr.
I-1387-320/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00283-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
K. Z.
Atsakovas
Panevėžio apskrities priešgaisrinei
Advokatai
Jonas Pliekaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1387-320/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00283-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 3.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui K. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovei Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl neišmokėtos kompensacijos už tarnybinę uniformą ar jos dalis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas teismui pateiktu skundu (b.l. 2) prašo priteisti iš atsakovo 1467,85 Eur kompensaciją dėl laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31 neišduotas tarnybai tarnybines uniformas ar jos dalis. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis nuo 1988-11-11 tarnavo Biržų miesto profesionalioje priešgaisrinėje dalyje ugniagesio pareigose. Per visą darbo laiką iki išėjimo į pensiją dėl reorganizavimų ne kartą keitėsi darbovietės pavadinimas ir pareigos. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31 dirbo Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadu, 2016-03-04 išėjo į pensiją. Laikotarpiu 2009-01-01 – 2013-12-31 jam nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Todėl pareiškėjas raštu kreipėsi į atsakovę, prašė kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą jam išmokėti, išleidžiant jį į pensiją, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Pareiškėjas, negaudamas jam priklausančios uniformos ir jos dalių, buvo priverstas už savo asmenines lėšas pirkti rūbus, aprangą, kad užtikrintų tinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad kompensacijas už neišduotą uniformą atsakovė pradėjo mokėti 2016 metais, pareiškėjo duomenimis, kompensacijos išmokėtos ir kai kuriems išėjusiems į pensiją buvusiems pareigūnams, tačiau jam atsakovė tokią kompensaciją išmokėti atsisakė būtent tuo pagrindu, kad jis priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje jau nedirba.

Atsiliepimas

Atsakovė savo atsiliepimu teismui (b.l.20-21) su skundu nesutinka, nurodo, kad netenkino K. Z. prašymo išmokėti kompensaciją už neišduotą uniformą (dalis). Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje nebuvo nustatyta įstatyminė prievolė mokėti kompensaciją vietoj neišduotos uniformos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir PAGD) direktorius 2005-12-21 įsakymu Nr.1-397 (2006-11-30 įsakymo Nr.1-478 redakcija) patvirtino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo taisykles, kuriose kompensacijos mokėjimas vietoj neišduotos uniformos taip pat nebuvo numatytas. Tarnybinių uniformų centralizuotus pirkimus vykdė Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kuri nupirkusi aprangą, ją paskirstydavo valdyboms. Prasidėjus ekonominei krizei, tarnybinių uniformų pirkimai buvo apriboti dėl sunkios ekonominės padėties. Prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti senaties terminą, apribojant pareiškėjo reikalavimą trejų metų laikotarpiu, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu skundas būtų patenkintas, atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl piniginės kompensacijos už pareiškėjui K. Z. neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31 (toliau- ir ginčo laikotarpis).

Ginčo teisinius santykius laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti kompensaciją, reglamentavo Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau- ir Statutas) 46 straipsnis(2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija). Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Iš esmės tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir šiuo metu galiojančios Statuto redakcijos 54 straipsnyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado pareigose (b.l.6-11). Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 (2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 redakcija; b. l. 23–35) (toliau- ir Taisyklės) 3, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal PAGD direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Pagal Taisyklių 15 punktą, kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje.

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Pažymėtina, kad tos pačios pozicijos buvo laikomasi ir LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-387-146/2015; Nr. A-397-520/2015; Nr. A-658-146/2015;Nr. A-724-146/2015, kuriose analogiškai kaip ir šioje byloje buvo nagrinėjami statutinių valstybės tarnautojų, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų, reikalavimai, susiję su jų teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į susiformavusią LVAT praktiką, atkreipia dėmesį į tai, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turi būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012 ir kt.). Pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis aspektu LVAT praktikoje taip pat konstatuota, jog statutinė įstaiga privalo nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, o pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).

Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais, atsakovės argumentas, kad atsakovė ar aukštesnė pagal pavaldumą institucija nėra patvirtinusios kompensacijos tvarkos už neišduotas tarnybines uniformas, atmestinas. Kaip jau buvo minėta, iš įstatymų kylančios pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, taip pat kyla ir pareiga pareigūnams išmokėti kompensacijas tokiais atvejais, jei tarnybinės uniformos buvo laiku neišduotos ir pareigūnai uniformomis turėjo rūpintis savo lėšomis (žr. pvz., 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui K. Z. ginčo laikotarpiu nebuvo išduota tarnybinė uniforma ir jos dalys, nurodytos atsakovės pateiktoje informacijoje (b. l. 12). Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovė neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, o šios pareigos neįvykdžiusi, neįvykdė ir pareigos išmokėti kompensaciją. Aplinkybė, kad šiuo metu tarnybos santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovės yra nutrūkę (pareiškėjas 2016-03-04 išėjo į pensiją), atsakovės pareigos įvykdyti šią prievolę nešalina. Pagal LVAT praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A261-1032/2014; Nr. A492-2020/2013; Nr. A662-2857/2012; Nr. A552-2845/2012; Nr. A552-2783/2012; Nr. A662-2567/2012; Nr. A552-2695/2012 ir kt.). Pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog atsakovė teisės aktų nustatytais terminais neaprūpino jo tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę, jis patyrė nuostolių, nes teko savo lėšomis taisyti ar pirkti tarnybai tinkamus rūbus ir avalynę bei juos naudoti vietoje neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atsakovės nepaneigti. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjas skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, jis nekaupė, taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių) dėl uniformų dalių neišdavimo dydžiu laikomas 30 proc. nuo uniformos dalių vertės kompensacijos dydis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tokia suma (30 proc.) taip pat laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformas dalių vertė- 5068,18 Lt yra patvirtinta atsakovės pažyma (b.l.12).

Atsakovė byloje prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytus 3 metų senaties terminus. Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog pažeidimas dėl pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nevykdymo yra pripažįstamas tęstiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015, 2014 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-430/2014, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1638/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. A756-1875/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartį A756-1644/2013 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, todėl ginčo atveju spręstinas klausimas dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto senaties termino taikymo. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Bendrąja teisine prasme tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas. Pats pareiškėjas paaiškino, ir bylos medžiaga tą patvirtina, kad pareiškėjas tarnybine uniforma nebuvo aprūpinamas iki 2013-08-31, nuo šio termino nutrūko atsakovo daromas pažeidimas, kuris, remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iki nurodyto momento buvo tęstinis, todėl būtent nuo šio termino skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nustatyta, kad skundą teismui dėl prašomos turtinės žalos atlyginimo Kęstutis Zakrys surašė ir teismui pateikė 2016 m. birželio 23 d. (b. l. 17), taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino (skaičiuojant nuo 2013-08-31).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteistinos turtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju yra 440,35 Eur (1520,45 Lt (5068 Lt x 0,30)).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85¹ str. numato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akivaizdu, kad nėra finansinių galimybių per trumpą laikotarpį atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, todėl teismo sprendimo vykdymas dėl žalos atlyginimo atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui (ABTĮ 85¹ str., CPK 284 str. 1 d.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam išlaidas advokato pagalbai apmokėti- 75 Eur skundo surašymo išlaidų. ABTĮ 44 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 2 dalis numato, jog tokiu atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių išlaidas. Sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą. Pagal 2016-06-21atstovavimo sutartį advokatas Jonas Pliekaitis parengė skundą teismui, už šias paslaugas pareiškėjas sumokėjo 75 eurus, ką patvirtina 2016-06-22 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr.780818 (b.l.15-16).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - ir Rekomendacijos) 8.2 p. už ieškinio surašymą nustato 2,5 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjo už skundo paruošimą prašoma priteisti 75 eurų suma neviršija Rekomendacijose už procesinių dokumentų ruošimą nustatytos maksimalios sumos. Pareiškėjui priteistinos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (30 procentų), t.y. 22,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 85¹ straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos K. Z. 440,35 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 35 eurocentų) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos K. Z. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 eurocentų) byloje turėtų išlaidų.

Sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo vykdymą atidėti šešių mėnesių laikotarpiui.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Varžinskienė