Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-343-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-28
Bylos Nr.
2A-343-372/2013
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01149-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
D. U.
Atsakovas
P. N.
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-343-372/2013

Teisėja D. Kregždienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01149-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 121.18. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui P. N. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu priteistą iš atsakovo P. N. išlaikymą sūnui G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti, priteisti iš atsakovo P. N. sūnaus G. N. išlaikymui po 800,00 litų kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą iki jo pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymą nepilnamečiui sūnui teikė mokėdamas po 125,00 litus. Šiuo metu vaikas užaugo, padidėjo jo poreikiai. G. aktyviai sportuoja, jam reikalinga dantų korekcija, tam nuolat reikalingos papildomos lėšos. Atsakovas turi galimybę teikti sūnui didesnį išlaikymą, nes iš deklaracijų matyti, kad jo metinės pajamos daugiau nei 70 000 litų. Vaiko išlaikymo išlaidos mėnesiui viso sudaro 1 840,00 Lt.

Atsakovas P. N. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, į užsienį važinėja nereguliariai, nuolatinių pajamų neturi. Atsakovas sutiktų mokėti po 300,00 litų kas mėnesį. Su sūnumi atsakovas bendrauja, nuperka jam daiktų, su sūnumi leidžia vasaros atostogas. Prie sūnaus išlaikymo prisideda ir žada prisidėti ateityje kiek galėdamas, kai tik turės didesnes finansines galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisė iš P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 425,00 Lt, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nuo 2012-09-28 iki G. N. pilnametystės. G. N. skiriamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedė valdyti motinai D. U.. Priteisė iš P. N. 2 000,00 litų advokato atstovavimo išlaidas D. U.. Priteisė iš atsakovo P. N. 108,00 Lt žyminį mokestį, 5 Lt teismo turėtas pašto išlaidas, viso 113,00 Lt valstybei.

Įvertinęs tai, kad po 2003 m. išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo pasikeitė pragyvenimo lygis, berniuko poreikiai jam augant taip pat padidėjo, jis pradėjo lankyti sporto mokyklą, teismas padarė išvadą, kad išlaidos vaikui išlaikyti yra didesnės.

Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko sportavimui reikalingų išlaidų bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 4 600,00 Lt išlaidų per du metus dantų tiesinimui. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 800,00 Lt išlaikymo dydis yra per didelis, nėra pagrįstas įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. U. prašo iš dalies pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu priteistą iš P. N. išlaikymą sūnui G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti: priteisti iš P. N. išlaikymą sūnui G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 800,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Išlaikymą padidinti nuo kreipimosi į teismą dienos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė mano, kad teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas iš atsakovo 425,00 Lt išlaikymą sūnui, esmine aplinkybe laikė tai, kad atsakovas reguliariai teikė anksčiau priteistą 125,00 Lt išlaikymą vaikui. Iš byloje esančių pajamų deklaracijų matyti, kad 2006 metais atsakovas gavo pajamų apie 90 000 litų, 2007 metais – virš 70000 litų, 2008 metais – virš 70000 litų, 2009 metais – virš 60000 litų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad per devynerius metus ieškovė viena išlaikė sūnų G., nes atsakovo teikiamo išlaikymo augančiam sūnui nepakako. Atsakovas, turėdamas finansines galimybes, sūnui reikiamo išlaikymo neteikė. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.

2. Teismas, neturėdamas duomenų apie ieškovės ir atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra ne itin gera, jo mėnesio pajamos minimalios, todėl ir išlaikymo dydis negali būti kitoks, kaip minimalus. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus.

3. Teismas išlaikymo dydį nustatė atsižvelgęs į minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000 Lt per mėnesį, tačiau iš atsakovo priteisė 425,00 Lt išlaikymą, o ne 500,00 Lt. Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą sūnui mažesnį negu šalyje nustatytas minimumas, prioritetu laikė tėvo turtinę padėtį, bet ne vaiko poreikius – vaiko teisę į sveikatą, į sportą.

4. Teismo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl sūnaus sveikatos priežiūros reikalingų išlaidų – dantų tiesinimo, ir dėl sporto stovykloms reikalingų išlaidų yra nepagrįstas. Byloje yra gydytojų pažyma, kad sūnui reikalingas dantų tiesinimas ir kad jis jau pradėtas, bet jos dar nebaigtos. Ieškovė teismui pateikė išrašą apie dantų tiesinimo įkainius, kurie yra 4 600,00 litų. Taip pat pateikė pavedimų išrašus, kad 2010, 2011 ir 2012 metais mokėjo banko pavedimais už sporto stovyklą. Tai tik dalis išlaidų, reikalingų sporto stovyklai. Per metus susidaro –1 000,00 Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų – vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Nagrinėdamas klausimą dėl to, kokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas, teismas nurodytas aplinkybes privalo įvertinti išsamiai ir visapusiškai. Tai sąlygoja tiek CPK 270 str. 4 d. nuostata, jog savo išvadą teismas privalo pagrįsti išsamia byloje esančių įrodymų analize, tiek ir CPK 376 str. 2 d. įtvirtinta teismo pareiga aktyviai ginti nepilnamečių vaikų interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas po 125,00 Lt kas mėnesį. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas atsakovo nepilnamečiui vaikui, iki ieškinio dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo teismui padavimo dienos (2012-09-28) praėjo daugiau nei devyneri metai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui G. N. išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo nustatytas prieš devynis metus, pasikeitė ekonominė situacija, išaugo kainos, šiuo metu G. N. yra paauglys, todėl padidėjo vaiko poreikiai, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Padidėjo išlaidos vaiko ugdymui, mokymuisi skirtoms priemonėms, sportui. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą 125 Lt išlaikymo dydį. Tačiau apeliantės reikalaujama priteisti 800 Lt suma yra aiškiai nepagrįsta, neatitinkanti realios situacijos bei protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2012 m. gavo motinystės (tėvystės) pašalpą po 2689,74 Lt kas mėnesį (22–23 b. l.). Mažeikių miesto seniūnijos duomenimis atsakovas 2010-05-06 deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (33 b. l.). Atsakovo gautos pajamas už 2011 metus, atskaičius mokesčius, sudarė 25025 SEK (36–41 b. l.). Dalinant šią suma kiekvienam mėnesius, ji nėra tiek žymi, kad būtų pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis aiškiai geresnė, nei apeliantės. Iš byloje esančių pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad atsakovo gautos pajamos 2006 metais sudarė 88474,56 Lt, 2007 metais – 72473,19 Lt, 2008 metais – 73494,34 Lt, 2009 metais – 64991,41 Lt (70–80 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovo P. N. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra (35 b. l.). Nei apeliantė, nei atsakovas nepateikė įrodymų apie jų turimą kitą turtą, todėl teismas neturi galimybės jį vertinti. Apeliantė šių duomenų nepridėjo ir prie apeliacinio skundo, nors pati šias aplinkybes nurodo. Iš Raseinių kūno kultūros sporto centro pažymos matyti, kad G. N. lanko laisvąsias imtynes nuo 2006-09-01 (9 b. l.). Iš kompleksinio gyvybės draudimo liudijimo matyti, kad apeliantė moka kasmėnesinę draudimo įmoka 167,78 litų (10–13 b. l.). Tačiau privalu atsižvelgti ir į tai, kad pusę šios sumos ji moka ir už savo draudimo išmokas, vaiko draudimui ji skiria tik pusę jos. Kolegija pažymi, kad Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad už G. N. stovyklą ieškovė sumokėjo 2012 m. – 520,00 Lt, 2011 m. – 490,00 Lt, 2010 m. – 490,00 Lt (98, 99, 100 b. l.). tačiau tai yra vienkartinės kas metus mokamos sumos. Kitų su G. N. sportu susijusių išlaidų ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, išskyrus jos pačios paaiškinimus. Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad G. N. reikalingas dantų tiesinimas (57 b. l.), tačiau ieškovės nurodoma būtent 4 600,00 Lt suma už dantų tiesinimą nepagrįsta įrodymais. Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas po 425,00 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį vaikui yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Didinti priteistą išlaikymo dydį atsakovo sūnui G. N. iki 800,00 Lt apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliantės motyvas, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas. Išlaikymo įsiskolinimas galimas tik tuomet, kai atsakovas nemoka priteisto išlaikymo. Bylos duomenimis atsakovas priteistą išlaikymą po 125,00 Lt sūnui teikė reguliariai (16, 17, 18 b. l.). Ieškovė dėl priteisto 125,00 Lt išlaikymo sūnui G. N. padidinimo anksčiau į teismą nesikreipė. Tokiu atveju darytina išvada, kad poreikis padidinti išlaikymo dydį atsirado tik nuo ieškinio pateikimo momento.

Apeliantės argumentas, kad teismas, atsižvelgęs į minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1 000,00 Lt per mėnesį, turėjo priteisti bent jau 500,00 Lt dydžio išlaikymą, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimali mėnesinė alga, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, yra tik orientacinio pobūdžio suma, todėl negali būti absoliučiu dydžiu, leidžiančiu koreguoti išlaikymo poreikį. Išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai. Laikantis šios pozicijos, G. N. tėvai privalėtų skirti 850 Lt kas mėnesį. Tokia suma kol kas yra pakankama vaiko poreikių tenkinimui. Kolegija pažymi ir tai, kad minimali 1000 Lt mėnesinė alga mokama, atskaičius mokesčius. Taigi, G. N. tėvų skiriamas išlaikymo dydis sudaro būtent tokią sumą, kadangi mokesčiai nuo šios sumos neskaičiuojami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė