Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorėms Vaidotei Žižienei, Svetlanai Zabielinienei, kaltinamajam J. C., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajai I. K., jos atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, R. M., VTAT atstovei Rūtai Lebedžinskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. C., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 1998-06-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 4 d. - laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. su 1/2 turto konfiskavimu; 2) 1998-08-18 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn. su 2/3 turto konfiskavimu; 3) 2000-09-19 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) 2003-01-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 207 str. 2 d., 16 str. 2 d. 274 str. 2 d., 274 str. 2 d.- laisvės atėmimu 3 m. su turto už 800 Lt konfiskavimu. Pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 5 mėn. 8 d., galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. 22 d. laisvės atėmimo su turto už 800 litų konfiskavimu; 5) 2010-05-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, BK 63 str. 3 d. pagrindu bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 264 str. 2 d., 261 str., 150 str. 3 d., 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., 149 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymo

J. C. 2009 m. sausio 27 d. laikotarpiu nuo 7.54 val. iki 9.26 val., išdaužęs rūsio lango stiklą, įsibrovė į R. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, R. M. priklausantį turtą - televizorių „Samsung LE 26“ 1700 litų vertės, auksinius auskarus su dėžute bendros 80 litų vertės, auksinį žiedą 180 litų vertės, fotoaparatą „Olimpus X 785“ 600 litų vertės, auksinę grandinėlę 200 litų vertės, auksinį pakabuką 150 litų vertės, auksinį pakabuką 50 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A 50“ 50 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajai R. M. bendrą 3030 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai nenuoseklūs, neatitinka byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms, jo teiginiai, kad jo cigaretės nuorūkų pilna visur ir ją galėjo su avalyne pernešti bet kas, vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Surinktų įrodymų visuma apie kaltinamojo buvimą nusikaltimo padarymo vietoje, pagrobto MRT buvimą pas kaltinamąjį, pagrobto žiedo buvimą pas kaltinamojo sugyventinę atmeta atsitiktinių sutapimų galimybę.

Teismas vertindamas bylos įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2493/09 (02) konstatuojama, kad I. K. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas smakre, gleivinės nubrozdinimas dešinėje mažojoje lytinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2009-06-18. Poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas smakre padaryti kietu buku daiktu galimai rankos kumštimi, koja ar kitu panašaus pobūdžio kietu buku daiktu. Gleivinės nubrozdinimas dešinėje mažojoje lytinėje lūpoje padarytas buku pailgą formą turinčiu daiktu, kuo galėjo būti lytinė varpa ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, lytinio akto metu. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių pasekoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. I. K. rastas gleivinės nubrozdinimas dešinėje mažojoje lytinėje lūpoje. I. K. mergystės plėvė elastinga, dėl ko galimi lytiniai santykiai be mergystės plėvės vientisumo pažeidimo. Tepinėliuose ir tampone su I. K. makšties turiniu spermos nerasta (t. 1, b.l. 51-52).

Specialistės Sigitos Bielevičienės paaiškinimu nustatyta, kad I. K. konstatuotas odos nubrozdinimas smakre negalėjo gautis nuo lietimosi su vyro veidu (neskusta barzda). Gleivinės nubrozdinimas dešinėje mažojoje lytinėje lūpoje galėjo būti padarytas lytine varpa, pagaliuku ar kitu, buką pailgą formą turinčiu daiktu (t. 1, b.l. 53);

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-04 konstatuojama, kad I. K. jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos – seksualinės prievartos metu (2009-06-17 – 2009-06-18) lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jai konstatuotas mišrus elgesio ir emocinis sutrikimas, dėl kurio medikamentinis gydymas jai skiriamas nebuvo, taikytos psichologinės konsultacijos. Šiuo metu I. K. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, kurio atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su patirta seksualine prievarta 2009-06-17 – 2009-06-18. Dėl šio sutrikimo I. K. buvo reikalingas gydymas 2009-08-27 – 2009-09-04 Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centre, kur jai buvo nustatyta diagnozė: išprievartavimas panaudojant fizinę jėgą. Potrauminio streso sutrikimas, skirtas medikamentinis gydymas (antidepresantu), psichologinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančio įvykio – seksualinės prievartos – suvokimą. Minėtą gydymą dėl potrauminio streso sutrikimo I. K. reikalinga tęsti ir šiuo metu.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-29 konstatuojama, kad I. K. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas – atsiradęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jos psichikos sveikatą pablogino, laikinai sutrikdė, dėl ko jai šiuo metu šis diagnozuojamas laikinas psichikos sutrikimas (potrauminio streso sutrikimas, kuris yra priežastiniame ryšyje su byloje nagrinėjamu įvykiu), pagal LR Sveikatos apsaugos ministro LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. V-298/158/A1-86, patvirtintą „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ atitinka jų 7 punktą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuomet dėl laikino psichikos sveikatos sutrikimo (susargdinimo) I. K. psichikos sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. nukentėjusioji prarado dalį bendro darbingumo, kuris atitinka minėtą „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punktą“. Šiuo metu minėtas psichikos sutrikimas vertinamas kaip laikinas. Jei sutrikimas įgautų lėtinę eigą, šiuo metu esantys dėl potrauminio streso sutrikimo atsiradę I. K. asmenybės pakitimai taptų pastovūs, tuo atveju – I. K. rekomenduotina sveikatos sutrikdymo mastą vertinti iš naujo (t. 1, b.l. 91-95).

2009-06-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. K. pateikė savo drabužius, vilkėtus nusikalstamos veikos padarymo metu: kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, bliuzoną, kelnaites (t. 1, b. l. 99).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 252/09 (02) konstatuota, kad ant I. K. kelnių rastas sperminis skystis, kuris priklauso J. C. su 99,999999999% tikimybe. Ant I. K. kelnaičių rastas sperminis skystis, kuris priklauso J. C. su nemažesne nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. Ant automobilio priekinės sėdynės, I. K. marškinėlių kraujo ir spermos nerasta. Ant I. K. bliuzono spermos nerasta, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (t. 1, b.l. 105-114).

Gimimo liudijimu (duomenys neskelbtini), išduotu (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nustatyta, kad I. K. gimė (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametė (t. 1, b.l. 121).

Aptarti duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmę bylą teisingai išspręsti, todėl laikytini įrodymais ir vertintini. (LR BPK 20 str.)

Nors kaltinamasis J. C. nepripažįsta jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo - teigia, kad su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo ne prieš jos valią, kad ji sutiko lytiškai santykiauti geranoriškai bei jos seksualiai neprievartavo, tačiau ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, kaltinimai J. C. dėl nukentėjusiosios I. K. pasikėsinimo išžaginti, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo yra pagrįsti ir pilnai įrodyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiosios valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmens nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą, o asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais, tame tarpe atstumiant kaltininką. Nepaisant to, kad nukentėjusioji žodžiais neišreiškė savo sutikimo santykiauti, nesišaukė pagalbos ir pan., kaltinamasis suvokė, kad lytinis santykiavimas vyko prieš jos valią, kadangi kai J. C. kėsinosi išžaginti ir išžagino ji stūmė jį nuo savęs, traukė jo rankas. Teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, kadangi ji apklausiama pas minėtus pareigūnus davė vienodus, išsamius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Tai, kad kaltinamasis J. C. su nukentėjusiąja santykiavo prieš jos valią, be pačios nukentėjusiosios parodymų patvirtina liudytojų R. P., I. K., V. K., M. K. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji pasipasakojo nors ir ne visiems tiesiogiai, kad ją išžagino ir seksualiai prievartavo kaltinamasis J. C., o tai kartu patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, nes minėtiems liudytojams nukentėjusioji nurodė tas pačias nusikaltimo aplinkybes. Be to, nukentėjusioji atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris ją žagino ir seksualiai prievartavo. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad nukentėjusiajai nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti (t.1, b.l. 77-80).

Kaltinamojo J. C. parodymai vertintini kritiškai, nes kaltinamasis apie įvykio aplinkybes davė prieštaringus ir nevienodus parodymus, teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be to, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tai teismas vertina, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiosios galimą pasipriešinimą palaužė panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas smūgį į kairį antakį, smūgį į veidą, bandė smaugti, kalbėjo pakeltu tonu ir užguldamas nukentėjusiąją tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią.

Kaltinamojo veikos kvalifikavimui dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo ypatingos reikšmės turi aplinkybės, kaip kaltinamasis suvokė nukentėjusiosios amžių nustatymas. Baudžiamosios teisės teorijoje nepilnamečiu asmeniu laikomas asmuo neturintis 18 metų. Įvykio dieną nukentėjusiajai I. K. buvo 15 su puse metų, taigi ji buvo nepilnametė. Tačiau veikų pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. kvalifikavimui reikšmę turi ne faktinis nukentėjusiojo asmens amžius, o kaip tą amžių suvokė kaltininkas. Kad nukentėjusiosios amžius ženkliai mažesnis nei 18 metų, kad tas asmuo yra nepilnametis, kaltinamasis suvokia realiai. Kaltinamojo teiginiai, kad jis nežinojo apie nukentėjusiosios amžių, kad ji atrodė kaip 18-19 metų bei kad pagal elgesį taip pat neatrodė, kad ji nepilnametė yra neįtikinami. Jų nepatvirtina liudytojai, kurie dalyvavo kartu važiuojant į (duomenys neskelbtini), geriant alų. Kaip matyti iš liudytojų V. S., E. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jie patvirtino, kad nukentėjusioji pasakė savo amžių kaltinamajam, jos amžių taip pat žinojo minėti liudytojai, su kuriais bendravo kaltinamasis. Taigi teismas kaltinamojo parodymus, kad jis nežinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nuomone, kaltinimas be pagrindo kaltinamajam J. C. inkriminavo aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Šį faktą neigia ir pats kaltinamasis, be to, jo nepatvirtina nei vienas byloje esantis liudytojas. Jokios, nei narkotinės, nei psichotropinės medžiagos kaltinamojo automobilyje nerastos, netgi pasitelkus kinologą su tarnybiniu šunimi. Šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje taip pat nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Tuo labiau, kad ir kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu inkriminavęs kaltinamajam narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams bei lenkimą vartoti narkotines arba psichotropines medžiagas nepilnamečiui, prašo kaltinamąjį pagal šias jam inkriminuojamas veikas išteisinti. Iš kaltinimo taip pat šalintinas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, kad kaltinamasis J. C. žaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmus atliko pasinaudodamas nukentėjusiosios I. K. bejėgiška būkle, tai yra apsvaiginęs ją psichotropinėmis medžiagomis. Šią aplinkybę patvirtina tik pačios nukentėjusiosios I. K. parodymai. Kaip matyti iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. T-N 354/09 (02), joje konstatuojama, kad I. K. šlapime amfetaminų, opijatų, kanabinoidų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 56). Šios aplinkybės nepatvirtina ir liudytojai, apklausti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kaip minėta, kaltinamojo automobilyje psichotropinės medžiagos nerastos, todėl daryti išvadą ir remtis vien tik nukentėjusiosios parodymais, nesant kitų įrodymų, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t.y. buvo bejėgiškos būklės, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 5 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šio nutarimo 6 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir pan.

Išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2009 m. naktį iš birželio 17 d. į 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miške, esančiame prie (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., jam priklausančiame automobilyje Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudojo prieš I. K., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį smurtą – sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, rankomis spaudė kaklą, tokiu būdu palaužęs jos pasipriešinimą, kišo pirštus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą jai į lytinius organus – tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią – t. y. atliko seksualinio prievartavimo veiksmus nepilnametės I. K. atžvilgiu, bei pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi dėl neįvykusios erekcijos negalėjo atlikti prievartinio lytinio akto, taip pat 2009 m. naktį iš birželio 17 d. į 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to, kai atliko seksualinio prievartavimo veiksmus nepilnametės I. K. atžvilgiu bei pasikėsino ją išžaginti, nuvažiavo į kitą vietą miške prie (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., kur jam priklausančiame automobilyje Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išžagino I. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis J. C. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad lytiškai santykiauti su asmeniu jis nori prieš partnerio valią, be jo sutikimo ir pasiekia tai panaudodamas fizinį smurtą bei atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra baigti nusikaltimai nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino lytinę aistrą.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. C. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 150 str. 3 d., 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., 149 str. 3 d., pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 264 str. 2 d., 261 str. padarymo

J. C. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. birželio 17 d. apie 21.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „V.“ degalinės teritorijoje (duomenys neskelbtini) k., r., automobilyje Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš I. K., gim. (duomenys neskelbtini), - sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairį antakį - tokiu būdu įbauginęs nukentėjusiąją ir atėmęs galimybę jai priešintis, davė nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų psichotropinių medžiagų ir liepė jas įkvėpti per nosį – privertė nukentėjusiąją jas suvartoti.

Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. naktį iš birželio 17 d. į 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) r., automobilyje Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, davė nepilnametei I. K., gim. (duomenys neskelbtini), įbaugintai dėl prie UAB „V.“ degalinės panaudoto smurto, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų psichotropinių medžiagų ir liepė jas įkvėpti per nosį – privertė nukentėjusiąją jas suvartoti.

Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. naktį iš birželio 17 d. į 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miške prie (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., automobilyje Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. K., gim. (duomenys neskelbtini), – sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą - tokiu būdu įbauginęs nukentėjusiąją ir atėmęs galimybę priešintis, davė nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų psichotropinių medžiagų ir liepė jas įkvėpti per nosį – privertė nukentėjusiąją jas suvartoti, tokiu būdu platino psichotropines medžiagas nepilnametei ir ne gydymo tikslais lenkė nepilnametę I. K. jas vartoti, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 264 str. 2 d., 261 str.

Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Šioje dalyje kaltinimas buvo grindžiamas vien tik nukentėjusiosios I. K. parodymais, todėl neesant byloje kitų rašytinių įrodymų, kad I. K. buvo verčiama naudoti psichotropines medžiagas, teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip nepatikimus ir neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta aukščiau, jokios narkotinės medžiagos kaltinamojo J. C. automobilyje nerastos, jų vartojimo fakto nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Vien teiginys, kad nukentėjusioji I. K. po įvykio buvo mieguista, apsvaigusi nepatvirtina narkotinių medžiagų vartojimo fakto, nes kaip žinia mieguistumas ar apsvaigimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, nesusijusių su narkotinių medžiagų naudojimu. Taigi teismas daro išvadą, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 264 str. 2 d., 261 str., kaltinamasis J. C. išteisintinas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusioji R. M. dėl vagystės iš jai priklausančio gyvenamojo namo pareiškė 3030 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismas sprendžia, kad ieškinys realus, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai. Kadangi žala padaryta dėl kaltinamojo J. C. nusikalstamų veiksmų, ji priteistina iš jo.

Nukentėjusioji I. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė dvasinius pergyvenimus ir sukrėtimą, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė išgyvenimus, tačiau teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, jo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neturtinę žalą mažina iki 20 000 Lt. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti apysunkis ir trys sunkūs tyčiniai nusikaltimai); į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai tyčiniai ir padaryti tiesiogine tyčia). Vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kiti baigti. Visas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė kaip vykdytojas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumui neišnykus vėl padarė keturis tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikomas recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.). Todėl už visus nusikaltimus jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo nėra. Nustatant bausmės dydį taip pat atsižvelgiama į vagystės metu padarytos turtinės žalos dydį. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad J. C. turi vaiką. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, jam nustatomi laisvės atėmimo bausmių dydžiai artimi sankcijoje numatytiems bausmių vidurkiams.

Kaltinamajam į bausmės laiką būtina įskaityti suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nes šis reikalavimas išdėstytas BK 66 str.

Vadovaujantis BPK 105 str. iš kaltinamojo turi būti išieškotos proceso išlaidos (garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, kelionės išlaidos).

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 150 str. 3 d., 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., 149 str. 3 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 150 str. 3 d. 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 149 str. 3 d. 5 (penkeriems) metams laisvės atrėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal LR BK 150 str. 3 d. ir 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. subendrinti iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 178 str. 2 d., 149 str. 3 d., ir paskirti subendrintą 6 (šešerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d., 1 p. b) pp., subendrinti iš dalies sudedant, su 2010-05-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-05-20 nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-07-01 iki 2009-12-19.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę- namų areštą nuteistajam J. C. pakeisti į suėmimą, jį sulaikant teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 261 str., 264 str. 2 d., J. C. išteisinti, kaip nepadariusį veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Priteisti iš J. C. 3030 Lt (tris tūkstančius trisdešimt Lt) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. M..

Priteisti iš J. C. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. K..

Priteisti iš J. C. 726,21 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis Lt 21 ct) proceso išlaidų valstybei, susijusių su suteikta antrine teisine pagalba nukentėjusiajai I. K..

Priteisti iš J. C. 72,36 Lt (septyniasdešimt du Lt 36 ct) proceso išlaidų valstybei už liudytojui E. M. apmokėtas kelionės išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti nuosavybės teisių apribojimą, pritaikytą 2009-08-14 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ir pratęstą Kauno apygardos teismo 2010-08-19 nutartimi nuteistojo J. C. turtui, automobiliui Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomam Kauno apskrities VPK aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Pritaikyti LR BK 72 str. 2 d. ir konfiskuoti nuteistojo J. C. turtą- automobilį Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę, saugomą Kauno apskrities VPK aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės registracijos liudijimą, privalomojo draudimo sutarties liudijimą, automobilio raktelį su pulteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Daiktinius įrodymus- I. K. juodos spalvos kelnes, raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, rudos spalvos bliuzoną, kelnaites grąžinti nukentėjusiajai I. K..

I. K. lyginamąjį kraujo pavyzdį, J. C. lyginamąjį kraujo pavyzdį, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinius diskus su I. K., I. K., O. S. telefoninių skambučių išklotinėmis, I. K. telefoninių pokalbių įrašais, O. S. telefoninių pokalbių įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinio disko dėklą, plastmasinį kamštelį, peleninę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Juodos spalvos žiūronus dėkle, mobiliojo ryšio telefoną “Nokia” 1600 su SIM kortele, J. C. užrašų knygelę, pinigų priėmimo kvitą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. S., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.