Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms adv. Onai Vitartienei ir Irmai Mikailionytei, atsakovo atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Alita“ skundą dėl 2008 07 03 Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 3K08/172 panaikinimo, atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ekonominė sankcija taikyta dėl to, kad bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. ir 11 p. nuostatas.

Paaiškina, kad skundžiamame nutarime pažeidimo sudėtis apibūdinta labai abstrakčiai, nenurodant, kuo pasireiškia Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) 29 str. 1 d. 6 p. ir 11 p. pažeidimas.

Nurodytose teisės normose yra skirtingi pažeidimai, todėl skiriant ekonomines sankcijas pažeidimai turi būti nurodyti ir apibūdinti konkrečiai. Nutarime turi būti nurodyta, kokia konkrečiai etiketėje pateikta informacija pažeidžia AKĮ draudimus, kuo pasireiškia pažeidimas. Mano, kad tekstas, buvęs etiketėje, jokiu būdu nesieja alkoholio vartojimo su psichinės veiklos pagerėjimu, nepateikia neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos apie alkoholinius gėrimus. Aiškina, kad alkoholio reklama nėra draudžiama. Ginčijamu atveju nei viena iš nurodytų AKĮ nuostatų nėra pažeidžiama. Nutarime kaltinimai suformuluoti neaiškiai ir dviprasmiškai. Mano, kad atsakovas, taikydamas ekonominę sankciją, įstatymą aiškino plečiamai ir iškreiptai, nepateikė argumentų ir motyvų, kodėl atmeta pareiškėjo paaiškinimus. Mano, kad nebuvo ir klaidinančios reklamos fakto. Remiasi Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalimi, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 str.. Aiškina, kad minėtuose įstatymuose apibrėžiamų veiksmų pareiškėjas nepadarė. Teigia, kad ginčijamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto principo bei šio įstatymo 8 str. 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Teismo posėdyje atstovai palaikė skundą, papildomai paaiškino, kad taikyta atsakomybė prilyginta administracinei atsakomybei, o pastaroji pagal principus, kuriais būtina vadovautis taikant sankcijas, atitinka baudžiamajai. Tiek administraciniame, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Todėl teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teigia, kad skundžiamame nutarime nėra suformuluota pažeidimo esmė. Teigia, kad nesuprantami nutarimo motyvai dėl AB „Alita“ komercinių interesų prioriteto žmonių sveikatos atžvilgiu. Nesutiko su nutarimo motyvais dėl pažeidimo pasikartojimo. Nurodė, kad pažeidimas negali būti laikomas pakartotiniu. Nesutinka ir su tuo, kad AB „Alita“ neigiamai charakterizuojama. Aiškina, kad tai yra didžiausia alkoholinių gėrimų gamintoja ir pardavėja, tuo tarpu padarytas tik vienas pažeidimas per penkerius metus. Tai turėtų būti vertinama kaip teigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Taip pat nesutinka su vertinimu, kad pažeidimas buvo „stambaus masto“. VTAKT nurodė tokių etikečių kiekį. Mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad Tarnyba skundžiamą pažeidimą pastebėjo tik 2008 metais, kai etiketės naudojamos nuo 2005 metų, gėrimai per šį laikotarpį visą laiką buvo parduotuvėse, kuriose ne kartą lankėsi Tarnybos pareigūnai, tačiau jokių pretenzijų neišsakė. Mano, kad yra galimybė teigti, jog tariamo pažeidimo mastas buvo provokuojamas sąmoningai. Teigia, kad tokie veiksmai daro didžiulę žalą ūkio subjektams, kadangi jie negali įgyvendinti planuojamų ekonominių lūkesčių, atsiranda papildomos išlaidos. Dėl šių aplinkybių mano, kad būtina išsiaiškinti ir ekonominės sankcijos skyrimo termino eigą remiantis AKĮ 35 str. 1 dalimi.

Prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad nesutinka su motyvais, kad pažeidimo sudėtis skundžiamame nutarime apibūdinta abstrakčiai. Teigia, kad buvo nustatytas faktas, jog AB „Alita“ gamina ir Lietuvos rinkoje realizuoja gazuotus alkoholinius kokteilius su reklaminiais tekstais ant etikečių „MIX PARTY BOTTLE dar vienas būdas tapti stilingu: - įsigyk mėgstamo skonio MIX: - pasikviesk draugus; - pateik jiems MIX naujai – su ilgais žaismingais šiaudeliais (šauktukas). Mėgaukitės visi kartu (šauktukas). MIX KOKTEILIS – TAVO VAKARĖLIUI“. Aiškina, kad šis reklaminis tekstas patenka į AKĮ 2 str. 4 d. apibrėžimą. Tai yra draudžiama alkoholio reklama. Etiketėse pateikti reklaminiai užrašai sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu.

Tarnyba priėmė nutarimą dėl alkoholio vartojimo siejimo su psichinės veiklos pagerėjimu dėl to, kad žodis „mėgautis“ pats savaime, be konteksto, nesudaro pažeidimo sudėties, tačiau vertinant reklaminio teksto visumą frazė, kurioje yra šis žodis, pažeidžia AKĮ 29 straipsnio reikalavimus. Mano, kad tarnyba pagrįstai ir teisėtai taikė ekonominę sankciją. Mano, kad reklamoje buvo neteisinga ir klaidinanti informacija, nes negalima laikyti teisinga informacijos, kad alkoholio produktas gerina psichologinę būklę. Tokios reklamos pateikimas gali skatinti vartotojus įsigyti alkoholinius gėrimus dėl savybių, kurių šie gėrimai iš tikrųjų neturi.

Aiškina, kad tarnyba priimdama skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį bei mąstą, todėl panaikinti 2008 07 03 VTAKT nutarimą Nr. 3K08/172 nėra pagrindo. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pažeidimas yra trunkamasis, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo momento ir tokiu atveju įstatyme nustatyti sankcijos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą ir išklausęs procese dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad 2008 05 26 Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba prie Vyriausybės surašė Faktų fiksavimo aktą dėl UAB „Ernas“ parduotuvėje rastų alkoholinių gėrimų etikečių turinio (b. l. 29-30), kartu buvo surašytas prekių išėmimo aktas ir PVM sąskaitos faktūros (b. l. 31-34). Remiantis 2008 05 26 Faktų fiksavimo aktu 2008 06 11 AB „Alita“ buvo surašytas protokolas Nr. 173 (b. l. 27-28). Protokole nurodyta, kad AB „Alita“ gamina ir Lietuvos rinkoje realizuoja gazuotus alkoholinius kokteilius „MIX CACTUS & GREEN APPLE“, „MIX LIME“, MIX BRANDY COLA“ su reklaminiais tekstais ant etikečių: „MIX PARTY BOTTLE Dar vienas būdas tapti stilingu: - įsigyk mėgstamo skonio MIX; - pasikviesk draugus; - pateik jiems MIX naujai – su ilgais žaismingais šiaudeliais (šauktukas). Mėgaukitės visi kartu (šauktukas) MIX KOKTEILIS – TAVO VAKARĖLIUI“. Protokole konstatuojama, kad tokia alkoholinių gėrimų reklama prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p., 11 p. nuostatoms, draudžiančioms visų formų reklamą, kuri sieja alkoholio vartojimą su psichinės būklės pagerėjimu, kurioje pateikta neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, 11 punkte – pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalį, už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki dešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, - nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A11–1171/2006, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atitinkamų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas, o ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą, atsakomybės tinkami subjektai. Vadovautis LVAT praktika žemesnės instancijos teismus įpareigoja ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Šiame ginče nustatyta, kad AB „Alita“ gamina ir Lietuvos rinkoje realizuoja gazuotus kokteilius 11,5 procentų alkoholio tūrio „MIX CACTUS & GREEN APPLE“, „MIX LIME“, „MIX BRANDY COLA“ su reklaminiais tekstais ant etikečių: „MIX PARTY BOTTLE Dar vienas būdas tapti stilingu: - įsigyk mėgstamo skonio MIX; - pasikviesk draugus; - pateik jiems MIX naujai – su ilgais žaismingais šiaudeliais (šauktukas). Mėgaukitės visi kartu (šauktukas) MIX KOKTEILIS – TAVO VAKARĖLIUI“. Šis reklaminis tekstas ir buvo pripažintas draudimų, numatytų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose, pažeidimu. VTAKT pagrįstai pripažino, kad šis tekstas sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, o tokiu būdu reklaminiuose užrašuose pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholius gėrimus. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad minėtas reklamos tekstas yra ne apie alkoholio vartojimą, bet apie vakarėlio surengimą nauju būdu – su ilgais žaismingais šiaudeliais. Pateiktos informacijos etiketėse loginės ir lingvistinės analizės pagrindu daroma išvada, kad ant kokteilių butelių esančiose etiketėse pateikta informacija yra būtent apie alkoholio vartojimą. Ši informacija sieja alkoholį (jo vartojimą) su psichinės veiklos pagerėjimu bei asmeninių problemų sprendimu. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „stilingas“ reiškia “kuris gero stiliaus“, t. y. šis žodis išreiškia tam tikrą teigiamą sąvoką. Žodis „Mėgautis“ reiškia „naudotis malonumais“, „smagintis“, „gėrėtis“. Visas etiketės tekstas bendrai įvertinus jo prasmę sieja alkoholį su asmens psichikos veiklos pagerėjimu, taip pat su asmeninių problemų sprendimu, kadangi kviečia alkoholį vartoti su draugais, vakarėlio metu ir „stilingai“, nes siūlo alkoholį gerti panaudojant žaismingus šiaudelius, kartu kviečia surengti tokį vakarėlį draugams su alkoholio vartojimu. Paprastam vartotojui šis tekstas reiškia, jog pasielgus taip kaip parašyta, pagerės nuotaika, atsiras teigiamų emocijų, bus geresnė savijauta, atsiras galimybė atsipalaidavus bendrauti su vakarėlio svečiais, jo draugais, o tai skatina įsigyti šio alkoholinio gėrimo, nes būtent alkoholinis gėrimas, o ne „žaismingi šiaudeliai“ sukuria tokią gerą nuotaiką. Tai, kad ši informacija neteisinga ir klaidinanti, patvirtina pačios alkoholio, kurį skatinama vartoti, savybės. Visuotinai pripažinta, kad alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai, įtakoja psichinę veiklą ir elgesį, todėl šios kokteilių savybės vertintinos negatyvia prasme. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas. Taip pat pažymima, kad alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą (nekenksmingo alkoholio kiekio nėra), o nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką.

Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymo. Ta aplinkybė, kad tokios etiketės naudojamos jau beveik penkerius metus, o Tarnyba jas aptiko tik 2008 metais, negali atleisti pareiškėjos nuo atsakomybės už pažeidimą. Pažeidimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) prasme (35 straipsnis) laikytinas trunkamuoju, todėl baudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. LVAT administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1405-20/2006, formuodamas ATPK 35 straipsnio taikymo praktiką, išaiškino, kad jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju paaiškėjo pažeidimas, kuris vis dar buvo daromas. Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti kiti baudų skyrimo terminai nei ATPK. Terminas, kuris nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje, nebuvo pažeistas. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnis nustato, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi ir šis įstatymas išskiria trunkamuosius teisės pažeidimus ir baudų skyrimo terminus už šiuos pažeidimus, kurie skaičiuojami nuo paaiškėjimo dienos tuo atveju, jeigu jie vis dar daromi paaiškėjimo momentu.

Dėl baudos dydžio parinkimo. Pareiškėjo manymu atsakovas nepagrįstai nustatė ir pažeidimo mastą ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas anksčiau baustas už analogišką pažeidimą. Atsižvelgiant į parinktos baudos dydį, kuris artimas minimaliai baudai, akivaizdu, kad VTAKT į nutarime fiksuotą pažeidimo mastą atsižvelgė labai santykinai, nes parinko 2000 Lt baudą, esant galimybei skirti baudą nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt. Bauda skirta ne kaip už pakartotinį pažeidimą (tuomet bauda būtų parenkama intervale nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt), todėl ta aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau bausta, nurodyta tik kaip pareiškėją apibūdinanti aplinkybė. Nors šios aplinkybės nurodymas nutarime teismo manymu yra perteklinis, tačiau VTAKT pagal AKĮ 34 straipsnio 7 – 9 dalis įpareigojama skiriant baudą įvertinti daugelį atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, motyvuoti baudos parinkimą. Dėl to VTAKT nutarime nurodė visą apie pareiškėją turimą informaciją ir pasisakė, kad bauda skiriama atsižvelgiant į visas nutarime paminėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į parinktą baudos dydį akivaizdu, kad iš esmės buvo atsižvelgta tik į atsakomybę lengvinančias, o ne sunkinančias aplinkybes, todėl paminėjimas apie ankstesnį pažeidimą baudos dydžiui įtakos neturėjo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo AB „Alita“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.