- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-575-3300-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. spalio 22 d. ūkininkui J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų), laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2009 m. spalio 19 d., leido dirbti savo ūkyje V. G. žemės ūkio darbininko darbą, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, t. y. dirbti nelegaliai. Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 99 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu J. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 6 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta: 2009 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), J. B. paaiškinimu (b. l. 4), V. G. paaiškinimu (b. l. 5), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 6), J. B. ūkio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 7, 8), darbo sutarties kopija (b. l. 9), darbo įgūdžių įgijimo rėmimo sutarties kopija (b. l. 10), ūkininko pažymėjimo kopija (b. l. 11), reikalavimu pašalinti pažeidimus (b. l. 12 - 13), užduoties kortele (b. l. 14), pavedimu dėl inspektavimo (b. l. 15), neįgaliojo pažymėjimo kopija (b. l. 29), skolos rašteliu (b. l. 30), skolos grąžinimo rašteliu (b. l. 31), patvirtinančiais pažeidimo faktą ir pažeidėjo asmenybę. Teismas įvertino, kad yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad tarp ūkininko J. B. ir V. G. buvo susitarimas, kuriuo V. G. įsipareigojo dirbti tam tikrą darbą (perkasti grūdus, perkelti elektrinį piemenį ar karves), paklusdamas J. B. nurodymams, o J. B. įsipareigojo užskaityti V. G. skolos grąžinimą, t. y. V. G. nelegaliai dirbo ir gavo už tai atlygį, todėl J. B. veika kvalifikuota teisingai pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Nurodo, kad Institucijos pareigūnas, 2009 m. spalio 19 d. atvykęs į J. B. ūkį, apeliantą ir to paties kaimo gyventoją V. G. rado kieme, nes, jie pamatę atvažiuojantį automobilį, išėjo iš garažo, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymi, kad V. G. nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. nepradėjo dirbti ūkyje. Nurodo, kad minėti asmenys keletą kartų per metus vienas kitam pagelbsti neatlygintinai. Visi V. G. ūkyje atlikti pagalbos darbai apelianto nebuvo kontroliuojami, jam nebuvo nustatyti jokie drausmės ar kitokie reikalavimai, jis ateidavo ir išeidavo jam patogiu laiku. Teismas nesiaiškino galimo V. G. atlikto darbo pobūdžio. Apeliantas pripažįsta, kad skolino pinigus V. G., tačiau neigia, jog mokėjo už atliktus vienkartinius pagalbinius darbus. Nurodo, kad apeliantas ir V. G. pirminius paaiškinimus surašė tokius, kokius padiktavo Institucijos pareigūnas, nes buvo pažadėta nubausti tik įspėjimu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir netenkinti apeliacinio skundo. Nurodo, kad apelianto skunde dėstomos aplinkybės neatitinka nustatytų faktų ir turėtų būti vertinamos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. B. bei V. G. 2009 m. spalio 19 d. paaiškinimai buvo surašyti ne laisva valia. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Iš bylos medžiagoje esančių 2009 m. spalio 22 d. nelegalaus darbo tyrimo akto (b. l. 6) ir 2009 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) nustatyta, kad 2009 m. spalio 19 d., apie 10 val. 30 min. – 12 val. 45 min., Institucijos pareigūnui patikrinus J. B. ūkį, rasti dirbantys ūkininkas J. B. bei V. G. (b. l. 6). J. B. 2009 m. spalio 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad V. G. jo ūkyje dirba nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. įvairius žemės ūkio darbus: perkasa grūdus, perkelia elektroninį piemenį karvėms ir kitus darbus. Rašytinė darbo sutartis nesudaryta, nes V. G. jam dirba už skolą (b. l. 4). V. G. 2009 m. spalio 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 5). Institucijos atstovas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucijoje buvo gauta informacija, kad pas ūkininką J. B. dirba V. G., su kuriuo nesudaryta darbo sutartis. Nuvykus į minėto ūkininko ūkį, gauta informacija pasitvirtino (b. l. 34). Nors J. B. ir V. G. teismo posėdžio metu radikaliai pakeitė savo pirminius paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai ir laikė pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirminius paaiškinimus jiems sudiktavo Institucijos pareigūnas, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad pirminiai paaiškinimai surašyti ir pasirašyti pačių minėtų asmenų, juose nurodytos nuoseklios ir analogiškos aplinkybės, todėl jais abejoti ir nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tarp ūkininko J. B. ir V. G. buvo susitarimas, kuriuo V. G. įsipareigojo dirbti tam tikrą darbą, paklusdamas J. B. nurodymams, o J. B. įsipareigojo užskaityti V. G. skolos grąžinimą. Tai patvirtina, jog J. B. leido V. G. dirbti nelegalų darbą ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.