Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-21-478/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-02-20
Bylos Nr.: 1-21-478/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jūratė Jakubonienė
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Kaltinamasis: N. B., H. G.

Kategorijos

2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-21-478/2012(Proceso Nr. 1-20-2-00066-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui M. Venskūnui, gynėjui adv. V. V. Juknai, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovėms N. K., S. M., specialistei R. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, esanti motinystės atostogose, neteista, studijuojanti (duomenys neskelbtini) doktorantūroje, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinama nusikaltimais, numatytais BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,

H. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nebaigto aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismui dėl N. B. pateiktų kaltinimų tuo, kad ji, susitarusi ir bendrai veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas direktoriumi H. G., siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 12 21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31), motinystės pašalpa skaičiuojama pagal 2008 m. I-ojo ketvirčio, t.y. sausio - kovo mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, ir žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti 2008 m. I-ojo ir II-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui H. G. surašius ir pasirašius 2008 03 27 įsakymą Nr.08/07 dėl N. B. priėmimo į darbą bei 2008 03 15 darbo sutartį Nr. 13, nustatant jai darbo užmokestį 3319,5 litų sumai per mėnesį, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip nuo 2008 03 27 fiktyviai įsidarbino logistikos vadovės pareigoms. Po ko direktorius H. G. savo parašu patvirtino buhalterės J. S. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. kovo- birželio mėnesius, melagingai nurodant, kad logistikos vadovė N. B. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat H. G. savo parašu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. S. užpildytus darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. kovo – 2008 birželio mėn. laikotarpį, kuriuose N. B. laikotarpiu nuo 2008 03 27 iki 2008 07 14 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 11869,73 Lt. Po ko H. G. savo parašu patvirtinus 2008 04 11 kasos išlaidų orderį Nr.08/09, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 1144,47 Lt ir pagal mokėjimo žiniaraštį Nr. 3 išmokėjo darbuotojams atlyginimą už 2008 m. kovo mėn., tame tarpe ir N. B., patvirtinusiai savo parašu 480,67 litų gavimą. Taip pat, H. G. savo parašu patvirtinus 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr.08/13 2500,03 Lt sumai, 2008 06 10 - kasos išlaidų orderį Nr.08/19 2500,03 Lt sumai ir 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr.08/26 2500,03 Lt sumai, N. B. juose pasirašė, tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą.

Taip pat H. G. savo parašu patvirtino 2008 04 08 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. I-ą ketvirtį bei 2008 07 03 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. II-ą ketvirtį, kuriuose iš viso N. B. melagingai buvo priskaičiuota 10511,75 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir priskaičiavo 3571,91 Lt šių įmokų, ir šiuos pranešimus 2008 04 10 ir 2008 07 16 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Po ko, 2008 08 12 N. B. pateikus VSDFV Kauno skyriui prašymą Nr. 8.29-3046 jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiuo prašymu, priėmė sprendimą 2008 08 12 Nr. 8.37-3019 „Dėl teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinus N. B. 2008 m I-o ketvirčio draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už laikotarpį nuo 2008 07 15 iki 2008 11 17 papildomai paskaičiavo ir išmokėjo pašalpą 811,36 Lt.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, N. B. 2008 11 25 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. 8.6-7345 bei 2009 09 29 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. 8.6-3772, o VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais prašymais, priėmė sprendimus 2008 11 27 Nr. 8.36-14024, 2009 09 29 Nr. 8.36-10249, 2010 01 28 Nr. 8.54-638 ir 2010 07 27 Nr. 8.54-1923 „D. N. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, ir įvertinus N. B. 2008 m. II-o ketvirčio draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomai paskaičiavo už laikotarpį nuo 2009 11 18 iki 2010 09 24 viso 67168,5Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir dalį šios pašalpos iki 2009 12 31 išmokėjo.

Tokiu būdu N. B., padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui H. G., apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 67979,71 (811,36 + 67168,5) Lt sumai, tokiu būdu N. B. apgaule įgijo didelės vertės turtą ir padarė VSDFV žalą nurodytai sumai, t.y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Be to, byla buvo perduota nagrinėti teismui dėl N. B. pareikšto kaltinimo tuo, jog ji, tiksliai nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent: susitarusi ir bendrai veikdama su H. G., žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui H. G. savo asmens anketinius duomenis, pagal kuriuos H. G. surašius 2008 03 15 darbo sutartį Nr. 13, ji savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje, pagal kurią N. B. priimama logistikos vadovės pareigoms, nustatant 3319,50 Lt mėnesinį atlyginimą, t.y. šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą; savo parašu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą pagal mokėjimo žiniaraštį Nr. 3 - 480,67 litų sumai, 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr. 08/13 - 2500,03 Lt sumai, 2008 06 10 kasos išlaidų orderį Nr. 08/19 - 2500,03 Lt sumai ir 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr. 08/26 - 2500,03 Lt sumai.

Tokiu būdu N. B. šių dokumentų pagrindu apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 67979,71 Lt sumai, tokiu būdu apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui didelę žalą, t.y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismui dėl H. G. pateikto kaltinimo tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su N. B., siekdamas padėti apgaule N. B. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas, kad N. B. yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 12 21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirti buvusi prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31), motinystės pašalpa skaičiuojama pagal 2008 m. I-ojo ketvirčio, t.y. sausio - kovo mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, ir žinodamas, kad N. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdamas padidinti N. B. 2008 m. I-ojo ir II-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu jai iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, H. G. surašė ir pasirašė 2008 03 27 įsakymą Nr. 08/07 dėl N. B. priėmimo į darbą bei 2008 03 15 darbo sutartį Nr. 13, nustatant jai darbo užmokestį 3319,5 litų sumai per mėnesį, kurioje ji pasirašė ir taip nuo 2008 03 27 fiktyviai įsidarbino logistikos vadovės pareigoms. Po ko direktorius H. G. savo parašu patvirtino buhalterės J. S. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. kovo - birželio mėnesius, melagingai nurodant, kad logistikos vadovė N. B. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat H. G. savo parašu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. S. užpildytus darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. kovo – 2008 birželio mėn. laikotarpį, kuriuose N. B. laikotarpiu nuo 2008 03 27 iki 2008 07 14 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 11869,73 Lt. Po ko H. G. savo parašu patvirtino 2008 04 11 kasos išlaidų orderį Nr. 08/09, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 1144,47 Lt ir pagal mokėjimo žiniaraštį Nr. 3 išmokėjo darbuotojams atlyginimą už 2008 m. kovo mėn., tame tarpe ir N. B., patvirtinusiai savo parašu 480,67 litų gavimą. Taip pat H. G. savo parašu patvirtino 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr. 08/13 - 2500,03 Lt sumai, 2008 06 10 kasos išlaidų orderį Nr. 08/19 - 2500,03 Lt sumai ir 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr. 08/26 - 2500,03 Lt sumai, pagal kuriuos patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą N. B..

Po ko, 2008 08 12 N. B. pateikus VSDFV Kauno skyriui prašymą Nr. 8.29-3046 jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiuo prašymu, priėmė sprendimą 2008 08 12 Nr. 8.37-3019 „Dėl teisės į motinystės pašalpą“ ir, įvertinus N. B. 2008 m I-o ketvirčio draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už laikotarpį nuo 2008 07 15 iki 2008 11 17 papildomai paskaičiavo ir išmokėjo pašalpą 811,36 Lt.

Tęsiant savo nusikalstamą veiką, N. B. 2008 11 25 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. 8.6-7345 bei 2009 09 29 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. 8.6-3772, o VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais prašymais, priėmė sprendimus 2008 11 27 Nr. 8.36-14024, 2009 09 29 Nr. 8.36-10249, 2010 01 28 Nr. 8.54-638 ir 2010 07 27 Nr. 8.54-1923 „D. N. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, ir, įvertinus N. B. 2008 m. II-o ketvirčio draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomai paskaičiavo už laikotarpį nuo 2009 11 18 iki 2010 09 24 viso 67168,5Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir dalį šios pašalpos iki 2009 12 31 išmokėjo.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. G. padėjo N. B. apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 67979,71 (811,36 + 67168,5) Lt sumai, tokiu būdu N. B. apgaule įgijo didelės vertės turtą ir padarė VSDFV žalą nurodytai sumai, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d.

Be to, byla buvo perduota nagrinėti teismui dėl H. G. pateikto kaltinimo tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, 2008 m. kovo – 2008 m. liepos mėn. laikotarpiu, pažeisdamas 2001 11 06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. ,,Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdamas fiktyvius dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. S. į apskaitą nurodė įtraukti neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu ir yra atsakingas, nes nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001 11 06 N. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“: H. G., įformindamas neįvykusius ūkinius įvykius ir operacijas, iškreipė ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinį: H. G. suklastota 2008 03 15 darbo sutartį Nr. 13 įformino fiktyvų N. B. įdarbinimą logistikos vadovės pareigoms nustatant darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį.

Po ko H. G. savo parašu patvirtino buhalterės J. S. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. kovo - birželio mėnesius, melagingai nurodant, kad logistikos vadovė N. B. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat H. G. savo parašu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. S. užpildytus darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. kovo – 2008 m. birželio mėn. laikotarpį, kuriuose N. B. laikotarpiu nuo 2008 03 27 iki 2008 07 14 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 11869,73 Lt. Po ko H. G. savo parašu patvirtino 2008 04 11 kasos išlaidų orderį Nr. 08/09, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 1144,47 Lt ir pagal mokėjimo žiniaraštį Nr.3 išmokėjo darbuotojams atlyginimą už 2008 m. kovo mėn., tame tarpe ir N. B., patvirtinusiai savo parašu 480,67 litų gavimą. Taip pat H. G. savo parašu patvirtino 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr. 08/13 2500,03 Lt sumai, 2008 06 10 kasos išlaidų orderį Nr.08/19 2500,03 Lt sumai ir 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr. 08/26 2500,03 Lt sumai, pagal kuriuos patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą N. B..

Tuo būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi fiktyvūs atlyginimų išmokėjimai bei forminami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos duomenys dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Be to, byla buvo perduota nagrinėti teismui dėl H. G. pateikto kaltinimo tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, N. B. siekiant apgaule įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, H. G. suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent: suklastojo 2008 03 27 įsakymą Nr. 08/07 dėl N. B. priėmimo į darbą bei 2008 03 15 darbo sutartį Nr. 13, nustatant jai darbo užmokestį 3319,5 litų sumai per mėnesį; savo parašu patvirtino buhalterės J. S. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. kovo- birželio mėnesius, melagingai nurodant, kad logistikos vadovė N. B. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną; savo parašu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. S. užpildytus darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. kovo – 2008 birželio mėn. laikotarpį, kuriuose N. B. laikotarpiu nuo 2008 03 27 iki 2008 07 14 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 11869,73 Lt.; savo parašu patvirtino 2008 04 11 kasos išlaidų orderį Nr. 08/09, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 1144,47 Lt. ir pagal mokėjimo žiniaraštį Nr. 3 išmokėjo darbuotojams atlyginimą už 2008 m. kovo mėn., tame tarpe ir N. B., patvirtinusiai savo parašu 480,67 litų gavimą.; savo parašu patvirtino 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr. 08/13 2500,03 Lt sumai, 2008 06 10 kasos išlaidų orderį Nr. 08/19 2500,03 Lt sumai ir 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr. 08/26 2500,03 Lt sumai, pagal kuriuos patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą N. B..; savo parašu patvirtino 2008 04 08 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. I-ą ketvirtį bei 2008 07 03 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. II-ą ketvirtį, kuriuose iš viso N. B. melagingai buvo priskaičiuota 10511,75 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 3571,91 Lt šių įmokų, ir šiuos pranešimus 2008 04 10 ir 2008 07 16 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Tokiu būdu H. G. šių dokumentų pagrindu padėjo N. B. įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 67979,71 Lt sumai, ko pasekmėje N. B. apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui didelę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad N. B. ir H. G. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. požymių.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės:

Žemesnės instancijos teismas

H. G. kaltu nusikaltimų padarymu neprisipažino ir parodė, kad iki įdarbinimo N. B. nepažinojo, su ja neturėjo jokių santykių. 2007 m. sausio mėn. H. G. IĮ perorganizavo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje užsiiminėjo vidaus apdailos darbais, buvo gal 8 darbuotojai, 2007 m. gale pamatė, kad darbai stoja, ir įsigijo dvi transporto priemones - dvi sunkiasvores iki 20 t kietašones krovinines mašinas Scania P 92. Kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininką T. P. ir suderėjo, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio pradės jiems gabenti krovinius, nuo 2008 01 03 pradėjo dirbti. Buvo du vairuotojai, pradžioje buvo sunku, nes su vairuotojais neįtiko ,, (duomenys neskelbtini)“ prekybai, todėl vairuotoją A. B. teko atleisti. Dar buvo vairuotojai E. G., D. Š., D. D.. D. Š. iš darbo išėjo savo noru. Tuo metu, kai dirbo N. B., dirbo ir visi keturi vairuotojai, bet vienu metu dirbdavo po du vairuotojus. Su automobiliais buvo problema, nes jie buvo įsigyti nenauji, todėl nemažai teko remontuoti. Tačiau visame tame matė perspektyvą, nes nemažai vežė. Buvo gana aukštas statistinis pravažiavimo vidurkis, vienas automobilis per mėnesį nuvažiuodavo 8000 km. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėdavo kilometrinį įkainį ir pridėdavo arba sumažindavo pagal svyruojančias kuro kainas. 2008 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo 5 darbuotojai: jis – vadovas, jo atlyginimas buvo 1200 Lt/mėn., buhalterė J. S. dirbo 0,5 etato, jos atlyginimas buvo 400 Lt/mėn., E. G. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi, jo atlyginimas buvo 1100 Lt/mėn. Kitų darbuotojų, kurie dirbo 2008 m. sausio – vasario mėn. neatsimena, reikia žiūrėti dokumentus. Dar 1 val. per dieną dirbti buvo priimtas M. K., jis buvo atsakingas už įmonės transporto leidimus, kas susiję su Valstybine Kelių inspekcija, jo atlyginimas buvo 400 Lt/mėn. Įmonės kontora buvo (duomenys neskelbtini), transporto priemonės buvo laikomos (duomenys neskelbtini), tuo adresu buvo įsikūrę ,, (duomenys neskelbtini)“ logistikos sandėliai. Jis užsiiminėjo įmonės technine dalimi, sprendė serviso problemas, išrašinėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir jas pristatinėjo. Buhalterė susidėliodavo pirkimus – pardavimus, kurą, detales, nes parduodavo transporto paslaugas ir viską suvesdavo, ruošdavo ataskaitas VMI ir Sodrai, skaičiuodavo atlyginimus. Atlyginimai buvo išmokami grynais, nes vienas vairuotojas turėjo problemų su skolom, todėl priėmė sprendimą mokėti atlyginimus grynais. Kasininkas buvo jis pats. Lygiagrečiai pradėjo galvoti apie užsienio tarptautinius pervežimus, nes tarptautinių gabentojų uždarbis buvo nemenkas, todėl norėjo plėsti ekspedicijos paslaugas, samdant svetimą transportą. Tam nereikėjo daug lėšų, nes būtų tik tarpininkas vežėjui A ir klientui B bei pasiliktų sau procentą nuo pervežimo sumos. Norai buvo normalūs, nes turėjo daug pažįstamų draugų transportininkų, todėl sukosi tokioje terpėje. Įmonės apyvarta 2008 m. sausio – vasario mėn. buvo apie 30000 Lt/mėn., pelnas nuo 5000 Lt/mėn. po visų išmokėjimų, tuo metu nuostolių neturėjo. Norint plėstis, reikėjo pakankamo informacijos bagažo, todėl per draugus ieškojo, kas gali suteikti kreditą. Kreipėsi į banką, tačiau bankas paskolos nesuteikė, kadangi įmonė buvo neseniai reorganizuota. Investicijų plėstis negavo, turėjo pasiūlymų kooperuotis su kitomis įmonėmis, bet nesusijungė. Kadangi tuo metu gyveno Jonavoje, nusprendė, kad reikia atsakingo žmogaus, kalbančio užsienio kalba, kuris gali ieškoti klientų, sandėlių, kontaktų, vežėjų. Į ofisą tuo metu atvažiuodavo kaip kada. Tokio žmogaus ieškojo per draugus, buvo paskelbęs internete www.skelbiu.lt, kad nori žmogaus su aukštuoju išsilavinimu, kalbančio užsienio kalba, kuris galėtų jį pavaduoti darbe, nes pats nelabai kalba užsienio kalba. Atsiliepė keli žmonės, buvo pasikvietęs pokalbiui keturis darbuotojus. Jam paskambino ir N. B., kuri buvo radusi jo telefoną internete, ir jie sutarė susitikti. Ji atvyko į biurą, abu pasikalbėjo, pasakė jai, kokie darbai, pradėjo nuo ,, (duomenys neskelbtini)“, kad ją įvesti į įmonės virtuvę. N. B. pabandė ir nusprendė, kad ji tinka. Jam tiko jos pirminis prisistatymas, dalykiškumas, konkretumas, kaip ji bendrauja ir kaip moka anglų kalbą. Nusprendė, kad ji yra tinkamas žmogus tam darbui. Ji buvo baigusi (duomenys neskelbtini) akademiją, o kokią specialybę, jos nepaklausė. Su N. B. sutarė, kad jos darbas bus kasdien nuo 8 val. iki 17 val., 5 dienas per savaitę. Darbo vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, atlyginimas 2500 Lt per mėn. į rankas, pareigos – logistikos vadovė. Įmonėje jokių skyrių nebuvo, bet mano, kai yra vadovas, plečiantis atsiranda ir skyrius. Pareigybinius nuostatus ji lyg turėjo, kada jie buvo patvirtinti, nepamena. N. B. turėjo savo pietų pertrauką ir įsidarbinant jos prašymas buvo kartais išleisti ją kelioms valandoms į universitetą. Jam tai nekliudė, nes jos darbas buvo sėdėti internete ir ieškoti darbo. Tuo metu, kai N. B. dirbo pas jį, ji dar turėjo kelias valandas universitete, ji ten kažką dėstė vieną kartą per savaitę. Jis tai žinojo, kad ji išeidavo 1 valandą per pietus ir 1 valandą darbo metu, paskui už tai atidirbdavo po darbo. Logistikos vadovę apmokė, kaip elgtis su ataskaita, nes vėliau reikėjo tikrinti, kaip atitinka nuvažiuoti kilometrai maršrutams, nes dažniausiai nesutapdavo. N. B. viską tvarkydavo, siųsdavo įmonės elektroniniu paštu į ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ten suderindavo. Jis surinkdavo iš automobilių ir vairuotojų kelionės lapus ir atveždavo. Nauja darbuotoja per 3 savaites įėjo į ritmą, apmokymas vyko eigoje. Po trijų savaičių su ,, (duomenys neskelbtini)“ N. B. susitvarkydavo. Automašinos per dieną nuvažiuodavo 200-600 km. Jis ataskaitas pasiimdavo ir kasdien, ir kas kelios dienos. Tą darbą, kurį atlikdavo N. B., anksčiau atlikdavo pats. Dar N. B. skaičiuodavo kuro kiekį. Tie duomenys buvo pas jį kompiuteriniame variante, kadangi norėjo žinoti, ar vairuotojai vagia, ar ne, nes tolimesni reisai nesutapdavo net 50 km pagal kuro kiekį. Tie vežėjų kontaktai, kuriuos N. B. surado, jau nebeišlikę. Dokumentų dėl realių jos surastų klientų kontaktų ar sandėlių neturi. N. B. užduotis buvo surasti daugiau klientų ir kontaktų. Tokiam darbui laiko reikia ne mažiau kaip pusės metų. Buvo tokia E. M. įmonė, ji atsirado gal 2008 m. gale. Mano, kad tas kontaktas galėjo būti užmegztas N. B. darbo metu. Dar buvo keletas krovinių į Vakarų Europą, vėliau kroviniai su juo padidėjo iki 4 krovinių per mėnesį. Ji ieškodavo klientų kontaktų internete, jei kas užsikabindavo ar sutikdavo susitikti, duodavo jų kontaktus jam. Jo manymu, N. B. 2500 Lt/mėn. atlyginimas tuo metu buvo vidutinis atlyginimas. Pats tuo metu, būdamas vadovu, tiek nedirbo, kiek ji. Kuro iki to laiko niekas neskaičiuodavo. N. B. įžvelgė potencialą. Pats nemoka daryti pardavimų, jam tai sunkiai sekasi, tačiau svajojo apie tarptautinius pervežimus. Įsidarbinusi N. B. vykdė jo pavestus darbus, o jam liko mažiau veiklos. Buvo neseniai vedęs, žmona turėjo 5 m. vaiką, dar namie buvo ligota uošvienė. Po poros mėnesių N. B. pranešė, kad laukiasi. Kiek jos tuo metu buvo nėštumas, neklausė, nes jam ta žinia nepatiko. Po poros mėnesių ji išėjo į dekretines atostogas ir jam teko grįžti prie savo senųjų pareigų. N. B. sukčiauti nepadėjo, apskaitą vedė tinkamai, jokių dokumentų neklastojo. N. B. su niekuo nesupažindino, nes ji dirbo biure, o vairuotojai buvo kitur. 2009 m. gale įvyko skyrybos su žmona S. G., ir jos pageidavimas, dalijantis turtą, buvo gauti pusę įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir vadovauti tai įmonei. Dėl šventos ramybės sutiko jai perleisti vadovavimą ir perrašė pusę akcijų. Dabar abu yra įmonės akcininkai. Šiuo metu yra tik akcininkas ir jokių pareigų įmonėje neatlieka. Mano, kad 2008 m. metai įmonei buvo pelningi, nepamena, kad būtų susidariusi 100 000 Lt skola.

N. B. kalta nusikaltimų padarymu neprisipažino ir parodė, kad H. G. anksčiau nepažinojo. 2007 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 0,25 etato dėstytojos asistente, dėstė choreografiją, šokius, nes tokia jos pirmoji specialybė pagal bakalauro išsilavinimą. Turėjo tam tikrą skaičių valandų su studentais, valandų skaičius skirtingomis dienomis buvo skirtingas pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir kartu mokėsi. 2007 m. gavo magistro laipsnį ir įstojo į doktorantūrą. Kadangi ta veikla atrodė neperspektyvi, nusprendė ieškotis perspektyvaus gerai apmokamo darbo. Jos interesų sritys buvo nekilnojamasis turtas, transportas, vadyba. Nors išsilavinimas, kurį įgijo (duomenys neskelbtini), buvo kūno kultūra ir šokis, jai tai neatrodė kliūtis ieškant darbo. Darbo ieškojo įvairiais būdais: per pažįstamus, kolegas, sekė skelbimus internete. H. G. kontaktus rado kitoje įmonėje, kuri užsiėmė transportu. Paskambino ir pasiūlė save kaip darbuotoją. Iš pradžių H. G. pažadėjo paskambinti, paskambino, pasiūlė susitikti. Susitikus buvo kalba apie išsilavinimą, gebėjimus, užsienio kalbos žinojimą. Direktorius sakė, kad nori plėsti veiklą užsienio rinkoje, domėjosi, ar gerai moka užsienio kalbą, klausė, ar sugebės dirbti toje srityje. Moka gerai anglų kalbą, be to, mano, kad aukštasis išsilavinimas duoda žmogui galimybę dirbti įvairiose srityse. H. G. daugiau kalbėjo apie klientų paiešką Lietuvos rinkoje, ir kad darbas bus surasti transporto ir sandėliavimo paslaugas tiekiančias įmones Lietuvoje ir plėsti tarpininkavimo paslaugas užsienyje. Po pokalbio H. G. pažadėjo paskambinti ir paskambino. 2008 m. kovo mėn. pabaigoje pradėjo pas jį dirbti, turėjo parengti ataskaitą už kovo mėnesį ir dar buvo pavesta klientų paieška. Atlyginimas buvo sutartas 2500 Lt/mėn. į rankas. Buvo užsiprašiusi 3000 Lt, bet sutarė 2500 Lt. Tuo metu buvo tokie atlyginimai, todėl įvertinus rinkos sąlygas ir jos teikiamas paslaugas, ir sutarė 2500 Lt/mėn. atlyginimą. Adresu (duomenys neskelbtini) turėjo kabinetą ir direktoriaus prašymu turėjo ten būti visą darbo dieną. Iš darbo (duomenys neskelbtini) norėjo išeiti, tačiau to nepavyko padaryti, nes tvarkaraščiai jau buvo sudaryti ir darbo krūvis paskirstytas iki gegužės mėnesio. Su H. G. sutarė, kad kai reikės, išeis per pietus, o kiek pavėluos po pietų grįžti į darbą, tiek atidirbs po darbo. Dirbant antraeilėse pareigose (duomenys neskelbtini) leidžia susiderinti tvarkaraščius. Paskaitos būdavo nuo 18 val. iki 19.30 val., nes tada jau būdavo tuščios auditorijos. Su H. G. sutarė, kad pas jį dirbs 5 dienas per savaitę po 8 val. Kai tarėsi dėl darbo sąlygų, buvo gal trečią mėnesį nėščia, bet manydama, kad tai gali sutrukdyti įsidarbinti, H. G. to nepasakė. Internetiniuose įmonių kataloguose ieškojo įmonių, kurios užsiima sandėliavimu, pradedant maisto, tekstilės, baldų įmonėmis, kurioms nereikia specialių laikymo sąlygų. Užsiėmė ir įmonės reklama - rinko kontaktus, teikė informaciją apie įmonę, kad turi du automobilius, kad gali pervežti krovinius, siūlė prekių pervežimo paslaugas, išskyrus tas, kurioms reikia turėti šaldymo įrangą, t. y. piršo savo paslaugas. Tų, kurie norėdavo detaliau aptarti paslaugų teikimo sąlygas, sąrašus pateikdavo direktoriui. Sunkiausias dalykas buvo tarptautinė rinka. Nes dalis krovinio būdavo viename sandėlyje, paskui krovinys būdavo papildomas ir reikėdavo taip sukonstruoti krovinių pervežimą, kad automobilis nevyktų tuščias. Vykdė tokią analizę. Internete yra transporto ir krovinių biržos – kur ir kokie keliauja kroviniai. Įrašė į kompiuterio duomenų bazę šalis, krovinius ir viską apibendrinusi pateikė direktoriui. Turėjo kompiuterį ir buvo skirtas įmonės mobilus valdiškas telefonas. Per dieną padarydavo nuo 1 iki 20 skambučių. Darbas buvo techninis: ataskaitų rengimas, klientų paieška Lietuvoje ir užsienyje. Tai buvo intelektualinis neapčiuopiamas darbas. Įmonės reklama yra įnašas į tolesnę įmonės veiklą, nes direktorius norėjo plėsti įmonės veiklą. Savo padėties ilgai negalėjo slėpti. Kiek įsidirbusi, maždaug po 1,5-2 mėnesių pasisakė direktoriui, kad laukiasi. Jis tada nieko nepasakė, bet, kad direktorius buvo nepatenkintas, atsispindėjo bendravime, dėl to buvo nesmagu. Tai truko apie savaitę, o paskui viskas grįžo, kaip buvo, ir darbas vyko toliau. 2008 m. liepos mėnesį išėjo atostogų, 2008 09 24 gimė vaikas. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį grynais, išmokėdavo direktorius H. G.. Atlyginimą realiai gavo. Paskui dokumentus dėl pašalpos pateikė Sodrai. Nesukčiavo ir dokumentų neklastojo, mano, kad užsidirbo šitą pašalpą. Su kitais įmonės darbuotojais neteko bendrauti, nes tai neįėjo į jos darbą. Kartą teko su H. G. nuvykti į ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlius, ten matė du vairuotojus. Vairuotojų važtaraščius pateikdavo direktorius nereguliariai. Remdamasi vairuotojų kelionių lapais, nuvažiuotais kilometrais ir maršrutais, rengė ataskaitas, paruoštos ataskaitos buvo siunčiamos į ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai neužtrukdavo daug laiko. Būdavo trikdžių, kad nesutapdavo kilometrai, tada reikėdavo taisyti. Jokiuose dokumentuose nepasirašinėdavo. Negali įvardinti nė vienos įmonės, kuriai skambino, ieškodama kontaktų. Įmonė turėjo savo internetinį adresą (duomenys neskelbtini). Tą adresą naudojo, siųsdama ,, (duomenys neskelbtini)“ ataskaitas. ,, (duomenys neskelbtini)“ už ataskaitas buvo atsakingas T. P., bendravimas su juo buvo virtualus, jam dokumentus pateikdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Liudytojas D. Š. parodė, kad H. G. buvo jo darbdavys, N. B. nepažįsta. 2008 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, išvežiodavo „(duomenys neskelbtini)“ prekes po Lietuvą. ,,(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino radęs skelbimą laikraštyje, tada susitiko su H. G. ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose ir pirmą dieną važiavo su ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, kuris apmokė. Atlyginimas buvo sutartas už kilometražą. ,,(duomenys neskelbtini)“ tedirbo gal tik mėnesį. H. G. jam sakė laukti, kol bus sekantis reisas, belaukdamas sužinojo, kad ten jau nebedirba. Nebuvo jokių paskaičiavimų dėl atlyginimų, kasos išlaidų orderių ir algalapių niekas nepateikė, atlyginimo negavo, avanso gal davė H. G. kelis šimtus litų, už juos nepasirašė, todėl kreipėsi į Darbo inspekciją. Pradžioje skambino H. G., kad išsiaiškintų savo padėtį, po to siuntė raštą registruotu paštu, bet atsakymo negavo, adresą rado internete. Įmonės telefono nežinojo. Bendrovės ofiso nežino ir nėra jame buvęs. Iš įmonės darbuotojų, be direktoriaus, dar yra matęs vairuotojus A., ir E.. Prekes vežiodavo su automobiliu Scania, kelionės lapus pildydavo pats. Gaudavo sąskaitas – faktūras, pagal jas išvežiodavo prekes, kiekvienoje pasirašydavo, sąskaitas – faktūras atiduodavo ,, (duomenys neskelbtini)“. Kelionės lapą atiduodavo ,, (duomenys neskelbtini)“, o atšviestą jo egzempliorių – H. G.. Kurui buvo duodama degalinės ,,Žibalas“ kortelė. Jo darbą organizavo ,,(duomenys neskelbtini)“, jos teritorijoje stovėjo automobiliai, dokumentus ir nurodymus gaudavo iš ,,(duomenys neskelbtini)“. Trūkumų nebūdavo, pasitaikė kelis kartus, kad buvo sugedę automobiliai, tada skambindavo arba H. G., arba ,, (duomenys neskelbtini)“. Darbo reikalais su jokiais kitais ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojais neteko bendrauti. Kai kreipėsi į darbo inspekciją, rezultate gavo atsakymą, kad H. G. nubaustas dėl netvarkingų dokumentų, o į jo sąskaitą buvo pervestas atlyginimas.

Liudytojas E. G. parodė, kad H. G. pažįsta, tai jo direktorius, N. B. nepažįsta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju -ekspeditoriumi. Buvo internete skelbimas, susitiko su direktoriumi H. G. ir įsidarbino. Važinėjo su mašina „Scania“, kuri buvo laikoma „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Maisto prekes važiodavo po visą Lietuvos teritoriją, užduotis duodavo H. G., mokėjo atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ biuras buvo prie stoties. Susitikdavo su H. G., kad paduotų atlyginimą, važtaraščius paduodavo H. G. kas savaitę, kas 15 dienų pildydavo kelionės lapus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure nereikėdavo lankytis, yra buvęs ten vieną kartą, kai darbinosi. Susitikdavo su H. G. „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje prie mašinų. Kai sudarinėjo darbo sutartį, be H. G. biure nieko daugiau nebuvo. Atlyginimas buvo mokamas grynais, gaudavo minimumą, apie 900 litų, atlyginimas nuo nieko nepriklausė. Bendrovėje išdirbo du su pusę metų. Atlyginimai nevėluodavo, išmokėdavo laiku. Išėjo, nes baigėsi darbai, atsiskaitė įmonė su juo pilnai. Teko girdėti, kad bendrovėje dirbo N. B., pačiam netekdavo su ja bendrauti, tik su H. G..

Liudytojas D. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta dėl darbo reikalų. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, vežiojo prekes. Darbo sutartis buvo sudaryta ne su „(duomenys neskelbtini)“, o tiesiogiai su savininku H. G.. Dirbo 2-3 mėnesius, darbu aprūpindavo „(duomenys neskelbtini)“. Su H. G. susisiekdavo, kaip su mašinos savininku. Iš bendrovės pažinojo kitą vairuotoją E. G.. Direktoriui įsidarbinant ir išsidarbinant reikėjo pristatyti dokumentus. Įsidarbinant ir išsidarbinant vyko procesas prie stoties, nuosavame name esančiame biure. Be direktoriaus, kitų darbuotojų nematė. Atlyginimą pagal kilometražą mokėdavo grynais, panašiai laiku mokėdavo, kiek tiksliai gaudavo atlyginimo, nepamena. Išsidarbinant, atsiskaitė bendrovė su juo pilnai. Vėliau perėjo dirbti į kitą bendrovę. Dirbant pas H. G., į užsienį ar kitas prekes, apart „(duomenys neskelbtini)“, neteko vežioti.

Liudytoja J. S. parodė, kad H. G. pažįsta, kaip direktorių. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere puse etato, darbo vieta buvo pas ją namuose, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prie stoties savo biurą, jai ten nereikėjo lankytis, viską direktorius pristatydavo į namus. Jos darbas buvo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. N. B. buvo priimta vadybininkės-logistės pareigoms, jos nematydavo, ji dirbo įmonėje pas H. G., atlikdavo logistikos darbus. Darbo užmokestį skaičiuodavo pagal direktoriaus pasirašytą įsakymą. N. B. atlikto darbo rezultato neteko matyti. H. G. pasakojo, kad ji atlikdavo visus logistikos darbus, ieškojo transporto. Logistikos skyriaus įmonėje nebuvo, įmonė turėjo du automobilius. Ieškoti reikėjo tiekėjų, norėjo į Europos Sąjungą įsijungti, norėjo ieškoti darbų, tačiau neįsijungė. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjai, jų skaičiaus negali pasakyti, nepamena, pagrinde buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie norėjo plėstis, naujų mašinų nebuvo įsigyta, bet planavo. Įmonė bankinių įsipareigojimų, lizingų neturėjo, ar kreipėsi į banką, nežino. Apyvarta buvo 300-200 tūkstančių litų, tiksliai negali pasakyti, kokį pelną turėjo. Jos atlyginimas buvo 400 litų, mokėjo grynais, atlyginimas buvo mokamas savalaikiai. Įmonė su ja pilnai atsiskaitė. Dėl kokių priežasčių su vienu darbuotoju neatsiskaitė, negali pasakyti. 2008 m. įmonė turėjo apyvartinių lėšų ir galėjo savalaikiai atsiskaityti su darbuotojais, didelių įsiskolinimų neturėjo, valstybės biudžetui nebuvo skolų. Dokumentus jai į namus direktorius pristatydavo, iš pristatomų dokumentų nors vieno su N. B. parašu nebuvo. Kuro suvartojimo žiniaraščius suvesdavo pagal kelionės lapus, pagal atsiskaitymus su „Statoil“, iš jų gaudavo sąskaitas, kvitai kuro buvo. Šioje įmonėje dirbo nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 liepos mėnesio, paskui susirado darbą visai dienai ir turėjo išeiti. Kai išėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkas vyko, kažkas dirbo, bet nežino.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, apklausė liudytoju A. B.. Liudytojo apklausos protokolas buvo surašytas iš liudytojo žodžių. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jį įdarbino H. G., vežiodavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekes. Apie tai, kad įmonėje buvo įdarbinta kažkokia mergina negirdėjo, su jokia mergina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko bendrauti, N. B. nepažįsta. Jokių tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių moterų nepažinojo, nes neteko su jomis susidurti, kadangi dirbo vairuotoju ir nereikėdavo eiti į kontorą. Iš įmonės pažinojo tik direktorių ir kitus vairuotojus D. Š. ir E. G.. Iš bendrovės išėjo paties prašymu 2010 m. liepos mėnesį. Atlyginimą mokėdavo grynais pinigais H. G., gavus atlyginimą, pasirašydavo atlyginimų gavimo lape. Klausimus specialisto išvadai duoti uždavė pagal bendras taisykles, tapačius, kaip ir kitose to paties pobūdžio bylose.

Specialistė R. P. parodė, kad atliko tyrimą ir pateikė specialisto išvadą. Vadovaudamasi Finansinių nusikaltimų prie LR VRM Kauno apskrities vyriausiojo tyrėjo R. K. 2010 03 03 užduotimi Nr. 4-2/8-213 bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjos V. V. 2010 08 05 pavedimu Nr. 4-2/51-760, buvo atliktas tyrimas ir atsakyta į pateiktus užduotyje klausimus. Buvo vadovautasi Sodros duomenimis bei pateiktais dokumentais, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai: 2008 m. kasos dokumentai ir kasos knyga, darbo užmokesčio žiniaraščiai, apyvartos žiniaraščiai ir deklaracijos. Buvo atkreiptas dėmesys dėl N. B. didelio darbo užmokesčio priskaitymo ir tirta, ar įmonė galėjo išmokėti tuo laiku tokį didelį darbo užmokestį. Didelis dėmesys buvo skirtas 2008 metų veiklos laikotarpiui. Įmonės pardavimo pajamos - 241 709 Lt, pardavimo savikaina - 136 000 Lt, bendrasis pelnas -104 857 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinės pajamos iš transportavimo paslaugų iš logistikos įmonės. Gautos pajamos nebuvo dokumentuojamos, nebuvo duomenų, kokios transporto priemonės ir kokie vairuotojai vykdė paslaugas. H. G. per 2008 metus išleido virš 57 000 Lt įvairioms prekėms įsigyti, tačiau avansinės apyskaitos už 2008 m. 01-07 mėn. nėra pateiktos, todėl negalima nustatyti avansinių lėšų panaudojimo. Nustatyta, kad per kasą gavo pinigines lėšas 18 439,24 Lt atlyginimams, pagal darbo užmokesčio žiniaraščius bei atsiskaitomosios sąskaitos išrašus bei kasos dokumentus šios lėšos sumoje – 18 439,24 Lt darbuotojams nėra išmokėtos, nes atlyginimų žiniaraščiuose nėra darbuotojų parašų apie gautas išmokas. Tyrimo metu nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymas buvo gana didelis, nebuvo atsiskaityta per 90 000 Lt. Įmonė dirbo nuostolingai, priėmė N. B., kuri įforminta pagal 2008 03 27 darbo sutartį. Nuo 2008 03 27 iki 2008 07 15 pagal darbo sutartį Nr. 13 N. B. buvo išmokėta darbo užmokesčio 11 869,73 Lt, t. y. įforminus 74 darbo dienas ir 592 darbo valandas, vienos darbo dienos vidurkis siekia 160,40 Lt, tuo tarpu likusių 6 darbuotojų per tą patį laiką darbo užmokestis sudarė 11 679,65 Lt ir darbo dienos vidurkis tesiekė 29,49 Lt. Dėl klausimo, ar N. B. darbo pobūdis, jos krūvis skyrėsi nuo kitų panašias pareigas užimančių darbuotojų darbo pobūdžio, tai negalima nustatyti, nes tokio logistikos skyriaus vadovo pareigybės nebuvo, kaip ir jai išėjus į motinystės (tėvystės) atostogas. Tyrimo metu nustatyta, kad N. B. iki pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo (duomenys neskelbtini) akademijoje. Jeigu ji būtų nepriimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai Sodra nebūtų priskaičiavus motinystės (tėvystės) išmokų, todėl priėmimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ didino draudžiamąsias pajamas ir pagal išmokėtą darbo užmokestį iš Sodros priskaičiuota 3514,72 Lt motinystės pašalpa, bei 67 979,71 Lt motinystės (tėvystės) išmokų. Todėl galima daryti išvadą, kad darbo užmokestis buvo galimai tik įformintas, tikslu gauti didesnes motinystės (tėvystės) išmokas. N. B. toks nustatytas atlyginimas turėjo įtakos įmonės ekonominės būklės pablogėjimui, buvo didinamas nuostolis. Jeigu N. B. nebūtų dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji visai nebūtų drausta. Tikrinta 2008 m. septyni mėn., duota užduotis tyrėjo būtent tuo laikotarpiu, kada dirbo N. B.. Tirtas tik labai siauras laikotarpis, neanalizuojant finansinių metų. Atsakydama, kad sukurta pareigybė nėra reikalinga įmonei, niekur nerado N. B. parašų ir jos atsakomybės, jeigu būtų radusi, kad atliko tokias pareigas, tai būtų rašiusi, kad gavo atlyginimą už atliktas pareigas.

Civilinio ieškovo atstovė N. K. parodė, kad palaiko byloje VSDF Kauno skyriaus pareikštą 88 373, 46 Lt civilinį ieškinį. Remiantis N. B. prašymu, 2008 08 12 jai buvo paskirta motinystės pašalpa už 2008 07 15 – 2008 11 17 laikotarpį - 3514,72 Lt, vėliau, pasibaigus tam laikotarpiui, N. B. išreiškė norą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, nuo 2008 11 18 iki 2010 09 24 buvo priskaičiuota 87 462,66 Lt. Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pašalpa apskaičiuota, atsižvelgiant į 2008 metų I ketvirčio, motinystės (tėvystės) pašalpa - į 2008 II ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Teismui priėmus apkaltinamąją nuosprendį, prašo priteisti solidariai iš N. B. ir H. G. Sodros naudai 88 373, 46 Lt žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimu (b.l. 11-12, t. 1) nustatyta, kad atlikus patikrinimą, pastebėta, jog N. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadovės pareigose pradėjo dirbti 2008 03 27, darbdavys įsipareigojo mokėti 3319,50 Lt mėnesinį darbo užmokestį, kuris ženkliai didesnis, lyginant su kitų darbuotojų darbo užmokesčiu. Įvertinus tai ir kitas aplinkybes, darytina prielaida, kad N. B. įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti susijęs su tikslu gauti didesnes išmokas iš VSDF biudžeto.

Pažyma Nr. 08/03 (b.l. 13, t. 1) nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ N. B. už 2008 m. liepos mėnesį iš viso priskaičiuota išmokėti 1068,12 Lt.

Darbo sutartimi (b.l. 14, 86, t. 1) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. G. 2008 03 15 sudarė neterminuotą darbo sutartį su N. B. logistikos vadovės pareigoms nuo 2008 03 27, nustatant 2 mėnesių išbandymo laikotarpį, darbdavys įsipareigojo mokėti 3319,5 Lt darbo užmokestis per mėnesį, darbo sutartimi nustatyta 8 valandų darbo diena.

Įsakymu (b.l. 15, 87, t. 1) nustatyta, kad N. B. priimama į darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadovės pareigoms nuo 2008 03 27, mokant 3319,50 Lt mėnesinį atlyginimą.

Raštu ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l. 16-22, 101-106, t. 1) nustatyta, kad N. B. 2008 m. sausio – birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) akademijos Gimnastikos ir šokių katedroje asistente 0,4 etato, 2008 m. birželio mėn. dirbo 57,60 val., gegužės mėn. dirbo 57,60 val., balandžio mėn. dirbo 63,36 val., kovo mėn. dirbo 51,84 val., vasario mėn. dirbo 57,60 val., sausio mėn. dirbo 63,36 val., t. y. po 2,88 val. per dieną.

Darbo užmokesčio kortele (b.l. 23, 95, t. 1), darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiais (b.l. 24-27, 88-91, t. 1) nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. 27 d. iki 2008 m. liepos mėn. 15 d. N. B. į rankas išmokėtas 9048,88 Lt darbo užmokestis ir priskaičiuota 4033,35 Lt įmoka Sodrai, jos atlyginimas yra žymiai didesnis nei kitų bendrovėje dirbančių darbuotojų ir paties direktoriaus darbo atlyginimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l. 28-30, 92-94, t. 1) nustatyta, kad N. B. dirbo po 8 darbo valandas 5 darbo dienas per savaitę.

Įsakymu (b.l. 31, t. 1) nustatyta, kad N. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išleista vienerių metų vaiko auginimo atostogų nuo 2008 11 18 iki 2009 09 24.

Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu (b.l. 32, 107, t. 1) nustatyta, kad N. B. nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2008 07 15 iki 2008 11 17.

Žemesnės instancijos teismas

Prašymu (b.l. 33, 108, t.1) nustatyta, kad N. B. 2008 08 12 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių prašydama skirti motinystės (mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpą.

Pažyma (b.l. 34, 109, t. 1) nustatyta, kad N. B. laikotarpiu nuo 2008 07 15 iki 2009 12 31 buvo išmokėta 47 451,71 Lt išmokų iš VSDFV biudžeto.

Žemesnės instancijos teismas

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo bei draudžiamųjų pajamų paskaičiavimu (b.l. 35-36,110-111, t. 1) nustatyta, kad N. B. iki teisės į pašalpą dienos turėjo 14 mėn. 15 d. darbo stažą, jos draudžiamosios pajamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 04 01 iki 2008 06 30 buvo 9958,50 Lt, (duomenys neskelbtini) nuo 2008 04 01 iki 2008 06 30 buvo 3008,62 Lt.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo bei draudžiamųjų pajamų paskaičiavimu (b.l. 37, 112, t. 1) nustatyta, kad N. B. draudžiamosios pajamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 03 27 iki 2008 03 31 buvo 553,25 Lt, (duomenys neskelbtini) nuo 2008 01 01 iki 2008 03 31 buvo 1843,20 Lt.

Sprendimu (b.l. 38, 113, t. 1) nustatyta, kad 2009 01 09 VSDFV Kauno skyriuje N. B. paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa už 2008 12 01 - 2008 12 31 laikotarpį, paskaičiuota pašalpos suma 3428,49 Lt.

Sprendimu (b.l. 39, 114, t. 1) nustatyta, kad 2008 08 12 VSDFV Kauno skyriuje N. B. skirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 07 15 iki 2008 11 17 iš viso išmokėtina suma 2978,39 Lt.

Sprendimu (b.l. 40, 115, t. 1) nustatyta, kad 2008 11 17 VSDFV Kauno skyriuje N. B. skirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008 11 18 iki 2009 09 24, išmokėtina suma 34597,32 Lt.

Sprendimu (b.l. 41, 116, t. 1) nustatyta, kad 2009 01 28 VSDFV Kauno skyriuje N. B., pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio tarifui, perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009 01 01 iki 2009 09 24, paskaičiuota išmokėjimo suma 30254,72 Lt.

Sprendimu (b.l. 42, 117, t. 1) nustatyta, kad 2009 09 29 VSDFV Kauno skyriuje N. B. nuspręsta tęsti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą nuo 2009 09 25 iki 2010 09 24, paskaičiuota išmokėjimo suma 35096,62 Lt.

Įsakymu (b.l. 43, t. 1) nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 09 24 N. B. išleista antrų metų vaiko priežiūros atostogų nuo 2009 09 25 iki 2010 09 24.

Pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį su priedais (b.l. 44-52, t. 1) nustatyta, kad 2008 07 09 apdrausto asmens N. B. pajamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, yra 9957,50 Lt, įmokų suma – 3383,91 Lt, 2008 04 08 apdrausto asmens N. B. pajamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, yra 553,25 Lt, įmokų suma – 188,00 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Prašymais (b.l. 63, 64, t. 1) nustatyta, kad N. B. 2008 11 25 ir 2009 09 29 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama skirti motinystės (tėvystės) pašalpas.

Gimimo liudijimo nuorašu (b.l. 65, t. 1) nustatyta, kad N. B. 2008 09 24 pagimdė sūnų A..

Specialisto išvada (b.l. 74-85, t. 1) nustatyta, kad N. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminta 2008 03 15 darbo sutartimi Nr.13 logistikos vadove (pagal darbo sutarties 15 punktą numatyta, kad N. B. darbą bendrovėje pradės nuo 2008 03 27). Iki N. B. priėmimo ir jai išėjus motinystės (tėvystės) atostogų bendrovėje išvis logistikos vadovo pareigybės nebuvo. Sukurta nauja pareigybė bendrovėje būtent N. B. nebuvo būtina, nes bendrovėje nebuvo logistikos skyriaus, o pačioje bendrovėje buvo tik keletas autotransporto priemonių. Faktiškai mokėtas darbo užmokestis N. B. per mėnesį atitiko darbo sutartyje priskaičiuotą darbo užmokestį, kuris sudarė 3319,5 Lt. Per nepilnus keturis mėnesius N. B. buvo priskaityta ir įforminta 11869,73 Lt darbo užmokesčio, kai tuo tarpu likusių 6 bendrovės darbuotojų per tą patį laikotarpį darbo užmokestis sudarė 11679,65 Lt. Ar N. B. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdis, krūvis skyrėsi nuo kitų panašias pareigas užimančių darbuotojų darbo pobūdžio, tyrimo metu nustatyti negalima, kadangi dokumentais tai nėra užfiksuota. Negalima palyginti N. B. užimamų pareigų su kitais bendrovės darbuotojais (nes bendrovėje dirbo tik 5-6 darbuotojai), kadangi analogiškų pareigybių nebuvo, o jos darbas nėra paremtas dokumentais bei pareigybiniais nuostatais. Kadangi N. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbas nedokumentuotas, todėl negalima nustatyti pagaminto produkto būvį bendrovėje (intelektualų ar materialų) už kurį N. B. galėjo gauti darbo užmokestį. N. B. darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ženkliai didesnis, lyginant negu kitų bendrovės darbuotojų. Dėl įforminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal (duomenys neskelbtini) akademijos pateiktas draudžiamąsias pajamas ir išmokėjus N. B. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas būtų 90 977,38 Lt (3514,72 Lt + 87 462,66 Lt). N. B. VSDFV Kauno skyriaus 2008 08 12 sprendimu Nr. 8.37-3019 paskirta 3514,72 Lt motinystės pašalpa laikotarpiu nuo 2008 07 15 iki 2008 11 17. Motinystės pašalpa apskaičiuota pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) akademijos pateiktas draudžiamąsias pajamas. VSDFV Kauno skyriaus 2008 11 27 sprendimu Nr. 8.36-14024, 2009 09 29 sprendimu Nr. 8.36-10249, 2010 01 28 sprendimu Nr. 8.54-638, 2010 07 27 sprendimu Nr. 8.54-1923 N. B. paskirta 87462,66 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiką, gim. 2008 09 24, laikotarpiu 2008 11 18 – 2010 09 24, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) akademijos pateiktas draudžiamąsias pajamas. Kadangi apdraustoji iš (duomenys neskelbtini) akademijos atleista 2008 06 30, o teisę į motinystės pašalpą įgijo tik 2008 07 15, t.y. jei nebūtų įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisės į pašalpą atsiradimo datai nebūtų buvusi drausta socialiniu draudimu ir motinystės pašalpa nebūtų paskirta. Jeigu būtų skaičiuojamos išmokos tik pagal (duomenys neskelbtini) akademijoje gautą darbo užmokestį, N. B. pašalpos dydis būtų: 2703,36 Lt motinystės pašalpa. Motinystės (tėvystės) pašalpą apskaičiavus tik pagal (duomenys neskelbtini) akademijos pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų - 20 294,31 Lt. N. B. įforminimas bendrovei buvo nuostolingas, kadangi veiklos sąnaudos dėl apskaičiuoto jai darbo užmokesčio ir su juo susijusiomis soc. draudimo įmokomis padidėjo 15546,97 Lt (darbo užmokestis 11869,73Lt + soc. draudimo įmokos 3677,24 Lt). Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščius nustatyta I pusmečio bendrovės veikla ir įsipareigojimai (tuo laikotarpiu kai dirbo N. B.), t.y: Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolos tiekėjams, valstybinėms institucijoms bei darbuotojams sudarė 98308,0 Lt (visa tai rodo, kad bendrovė turėjo didelių įsipareigojimų 2008 metų viduryje). Todėl daroma išvada, kad priimant į darbą N. B. ir jai paskirti atlyginimą žymiai didesnį už kitų darbuotojų atlyginimai bendrovei buvo finansiškai nenaudinga, nes buvo nepajėgi atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais bei biudžetu. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminto darbo užmokesčio N. B. nuostolis VSDF biudžetui išmokėjus motinystės bei motinystės (tėvystės) išmokas sudaro 67979,71 Lt. Tačiau, ar realiai N. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyta, todėl galimai dėl fiktyvaus įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolis VSDF biudžetui išmokėjus motinystės (tėvystės) pašalpą, būtų 90977,38 Lt (t.sk. pagal paskaičiuotas gautas draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini) akademijos, kurios sudarė 22997,67 Lt). Bendrovė nuo N. B. priskaityto darbo užmokesčio 11869,73 Lt turėjo pervesti 4033,35 Lt soc. draudimo įmokų. Skola Sodrai susidariusi iki 2008 07 01 siekė 8058,56 Lt (7990,74 Lt įmokų ir 67,82 Lt delspinigių), kuri išieškota 2008 09 19. Todėl, galima teigti, kad bendrovė lėšų neturėjo ir mokesčius VSDFV nuo N. B. priskaičiuoto darbo užmokesčio savalaikiai nesumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. G. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 str. 2 d., kuriame nurodoma: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. G. į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu ir yra atsakingas, nes nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001 11 06 N. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Direktorius H. G., įformindamas bendrovėje logistikos vadovės pareigose darbuotoją N. B. (jai būnat nėščiai), įformino padidintą darbo užmokestį ir šiais veiksmais į apskaitą įtraukė bei dokumentaliai įformino neįvykusius ūkinius įvykius ir operacijas bei iškreipė ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR VSD Įstatymo (1991 05 21 Nr. I-1336) 18 straipsniu, kuriame nurodoma, kad: ,,Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi atlyginimų priskaitymai bei teikiami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos duomenys bei priskaitomos ir deklaruojamos įmokos Kauno apskrities VMI bei Sodrai apie darbuotojai N. B. vykdytas išmokas, tokiu būdu VSD fondui padarytas nuostolis 90977,38 Lt. Tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Raštu (b.l. 48, t. 2) nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius negavo 2010 03 16 prokuroro nutarimo laikinai apriboti N. B. nuosavybės teises į gaunamą motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, skaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl N. B. nuosavybės teisės į gaunamą motinystės (tėvystės) pašalpą nebuvo apribotos.

Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (b.l. 65-66, t. 2) nustatyta, kad kontroliuojant H. G. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta.

Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (b.l. 67-68, t. 2) nustatyta, kad kontroliuojant N. B. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta.

Daiktų apžiūros protokolu (b.l. 79-86, t. 2) nustatyta, kad apžiūrėti 2008 05 22, 2008 06 10, 2008 07 14, 2008 04 11 kasos išlaidų orderiai dėl N. B. išmokėto darbo užmokesčio, kasos išlaidų orderiai patvirtinti H. G., J. S. ir pinigų gavėjo parašais, bei mokėjimo žiniaraštis Nr. 3, kuriame nurodyta, kad N. B. išmokėta 480,67 Lt, pinigų gavimas patvirtintas gavėjo parašu.

Teismui pateiktais automobilių maršrutų ir kilometrų dokumentais bei vairuotojų kelionės lapais nustatyta, kad šiuose dokumentuose jokių N. B. parašų nėra.

Išsamiai ir objektyviai ištyrus ir aptarus visus įrodymus, kuriais buvo grindžiami kaltinimai N. B. ir H. G., nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. N. B. ir H. G. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad jie suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kurių pagrindu N. B. buvo paskirta motinystės pašalpa.

Pagal BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai, todėl tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais.

Pareiga surinkti ir pateikti kaltinimą patvirtinančius duomenis įstatymais yra nustatyta prokurorui, baudžiamojo proceso teisės normos neįpareigoja įtariamųjų ar kaltinamųjų rinkti ar pateikti juos teisinančius dokumentus. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje trūksta įrodymų konstatuoti prokuroro kaltinime nurodytas aplinkybes, kad N. B. ir H. G. sudarė fiktyvią darbo sutartį, t.y. sudarė darbo sutartį, žinodami, kad N. B. realiai nedirbs.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 03 15 tarp N. B. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus H. G., buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 13. Sudarytoje darbo sutartyje H. G. ir N. B. sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Taigi, iš šios sutarties matyti, jog N. B. buvo priimta dirbti logistikos vadove, bei matyti tai, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ji darbo metu privalo būti įmonės buveinėje (b.l. 14, 86, t. 1). Tiek N. B., tiek H. G. nurodė aplinkybę, kad N. B. pasisakė apie kitą darbą, kurį ji dirba 0,25 etatu, tačiau bendrovės direktoriui H. G. ši aplinkybė nesudarė problemų, nes N. B. darbas buvo sėdėti internete ir ieškoti darbo, kiek ji nepadarydavo darbo metu, padarydavo po darbo. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje N. B. ir H. G. veiksmai galėtų būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog N. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Prokuroras nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, atvirkščiai, gavus ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad kadangi N. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbas nedokumentuotas, todėl negalima nustatyti, ar išvis realiai bendrovėje dirbo N. B., buvo padaryta išvada, kad N. B. įdarbinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvus, ir nebuvo iš viso renkami duomenys, ar N. B. šioje įmonėje dirbo, ar nedirbo, atliko kokį tai darbą, ar ne. Tiek N. B., tiek H. G. parodė, kad N. B. pagrindinis darbas buvo būti bendrovės biure, nes direktorius ten retai būdavo, internete ieškoti daugiau klientų ir kontaktų, surasti transporto ir sandėliavimo paslaugas tiekiančias įmones Lietuvoje ir plėsti tarpininkavimo paslaugas užsienyje, užsiimti įmonės reklama: rinkti kontaktus, teikti informaciją apie įmonę, siūlyti prekių pervežimo paslaugas, vykdyti tarptautinių pervežimų krovinių sukonstravimo analizę, rengti ataskaitas, nes H. G. norėjo plėsti įmonės veiklą. Liudytoja J. S. parodė, kad N. B. buvo priimta vadybininkės-logistės pareigoms, nes direktorius H. G. norėjo plėsti įmonės veiklą, įsigyti daugiau automobilių, norėjo užsiimti tarptautiniais pervežimais, todėl N. B. atlikdavo visus logistikos darbus, ieškojo transporto, tiekėjų, darbų. Nors visi byloje apklausti liudytojai – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad N. B. nėra matę, tačiau liudytojas E. G. pripažino girdėjęs, kad bendrovėje dirbo N. B., ir visi liudytojai nurodė, kad bendrovės biure, t. y. N. B. darbo vietoje, jie nesilankydavo. Ar N. B. surinkta informacija bendrovė pasinaudojo ar nepasinaudojo, nėra reikšminga aplinkybė, kuri turėtų lemiamos reikšmės įrodyti, kad ji jokių darbo funkcijų neatlikdavo. Nei kaltinamųjų, nei liudytojų parodymai dėl N. B. darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra paneigti, specialistė R. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad N. B. darbo užmokestis galimai tik buvo įformintas, todėl teismas konstatuoja, kad prokuroras nepateikė duomenų, kad N. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo.

Prokuroras kaltinimą, kad N. B. įdarbinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvus, grindė specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad negalima nustatyti, ar N. B. realiai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jos įdarbinimas ir tokio dydžio atlyginimas didino bendrovės nuostolius, įformintas darbo užmokestis prieš pat dekretą yra akivaizdus naudos siekimas gauti didesnę motinystės (tėvystė) pašalpą. BPK 89 str. reglamentuoja, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais, o BPK 90 str. nurodyta, kad specialisto išvadoje, surašytoje kaip atskirame dokumente, nurodoma: specialisto asmeniniai duomenys – vardas pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ne tik duomenų sąsajumas ir leistinumas, bet ir specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas, ar specialistas neviršino savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas. Iš byloje esančios užduoties specialistui (71-72, t. 1) ir pačios specialisto išvados (b.l. 74-85, t. 1) matyti, kad specialistui buvo užduoti ne specialių žinių reikalaujantys klausimai, o klausimai, atsakymais į kuriuos nustatomos faktinės bylos aplinkybės, dalis šių klausimų nėra priskiriami specialisto kompetencijai, nes faktines aplinkybes turi konstatuoti ikiteisminio tyrimo organai, prokuroras ir teismas. Be to, teismas sprendžia, kad, siekiant gauti atsakymus į užduoties penktą klausimą, specialistui nebuvo pateikta visa reikalinga medžiaga, nes specialistė teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad užduotyje suformuluoti klausimai ir jai pateikti duomenys apėmė tik N. B. darbo laikotarpį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. ji išvadas darė pagal bendrovės septynių mėnesių darbo rezultatus, o ne finansinių metų rezultatus. Todėl byloje esančios specialisto išvados teismas nevertina kaip įrodymo, pagrindžiančio N. B. ir H. G. kaltę. Neįrodžius, kad N. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo, tuo pačiu yra paneigiami kaltinimuose N. B. ir H. G. nurodyti teiginiai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose buvo nurodytos melagingos žinios.

H. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigė žinojęs apie N. B. nėštumą darbinimosi metu, apie tai jis teigia sužinojęs tik po poros mėnesių, kai ji apie tai pasisakė. Pati N. B. nurodė, kad darbindamasi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apie savo nėštumą direktoriaus neinformavo, bijodama, jog ši aplinkybė gali sutrukdyti jai įsidarbinti, apie tai pasisakė tik tada, kai nėštumo jau nebegalėjo nuslėpti, kitų duomenų, kurie patvirtintų prokuroro kaltinamajame akte šią nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Byloje net nėra duomenų, išskyrus N. B. parodymus ir vaiko gimimo liudijimą, kad įsidarbinimo metu N. B. buvo nėščia, nes vaiko gimimo liudijime nėra duomenų, ar gimdymas buvo savalaikis, ar priešlaikinis. Todėl teismas sprendžia, kad prokuroro kaltinime nurodytas teiginys, jog H. G. žinojo, jog N. B. yra nėščia, neįrodytas jokiais bylos duomenimis. Tai, kad N. B. atlyginimas buvo nustatytas būnant nėščiai, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad atlyginimas buvo nustatytas tikslu ateityje gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. tokiu būdu apgauti VSDFV Kauno skyrių, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos nedraudžia nėščioms darbuotojoms mokėti sulygtą, nors ir didelį, darbo užmokestį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. H. G., nustatydamas N. B. darbo užmokestį 3319,50 Lt per mėnesį, o N. B., gaudama tokio dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, be to, H. G. parodymais nustatyta, kad 2500 Lt/mėn. atlyginimas į rankas tuo metu buvo vidutinis atlyginimas, jis tuo metu, kaip direktorius, tiek nedirbo, kiek N. B., tokį atlyginimą sulygo atsižvelgdamas į N. B. darbo funkcijas ir jos atliekamo darbo reikalingumą, siekiant plėsti bendrovės veiklą. Šiuo konkrečiu atveju bendrovė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojai, t. y. bendrovė vykdė realią veiklą, o ne buvo fiktyviai sukurta, darbuotojams atlyginimai buvo mokami iš bendrovės pajamų, byloje nėra duomenų, kad atlyginimų mokėjimui reikėjo imtis kažkokių tai priemonių (imti paskolą, skolintis, parduoti tam tikrą turtą ir pan.), todėl nėra pagrindo teigti, kad nestačius N. B. darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, buvo esmingai pabloginta bendrovės finansinė padėtis. Faktas, kad N. B. darbo užmokestis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo didesnis, nei kitų darbuotojų, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybių, kad šis darbo užmokestis būtų mokamas už realiai neatliekamą darbą, kad buvo sumokėti tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Be to, lyginti N. B. ir kitų bendrovės darbuotojų darbo užmokesčius nėra teisinga, kadangi kiekvieno bendrovės darbuotojo atliekamo darbo pobūdis, funkcijos ir kitos aplinkybės, sąlygojančios darbo užmokesčio nustatymą, yra skirtingos. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas, todėl teismas konstatuoja, kad šioje byloje pagrindo išvadai, kad 3319,50 Lt mėnesinis darbo užmokestis objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau, negu kitiems toje pačioje bendrovėje dirbantiems asmenims, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą, todėl ta aplinkybė, jog N. B. buvo nustatytas didesnis atlyginimas, nei tuo metu nustatytas kitiems bendrovės darbuotojams, neduoda pagrindo teigti, kad N. B. atlyginimas buvo nustatytas tikslu – apgaule įgyti turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas.

N. B. nuo jai mokamo darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl ji įgijo teisę į didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. N. B. išmokėta didesnė motinystės (tėvystės) pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, todėl jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo sudėties. Byloje nepateikta faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad N. B. gavo didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą apgaulės būdu, t.y. fiktyviai ją įdarbinant, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad N. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., o H. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 182 sttr. 2 d. sudėties, priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad moteris, tapusi nėščia, nebeturi teisės ir negali įsidarbinti į antrą darbą, gauti didesnio atlyginimo, darbdavys jai atlyginimo nebegali didinti, nes už tai tiek darbdavys, tiek nėščia moteris būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, jei dėl to buvo padaryta didelės žalos ir kt. Tai, kad N. B. ir H. G., turėdami tikslą apgauti VSDFV, suklastojo darbo sutartį Nr. 13, N. B. suklastojo mokėjimo žiniaraštį Nr. 3, 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr. 08/13, 2008 06 10 kasos išlaidų orderį Nr. 08/19, 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr. 08/26, H. G. suklastojo darbo laiko paskaitos žiniaraščius už 2008 m. kovo – birželio mėn. laikotarpį, 2008 04 11 kasos išlaidų orderį Nr. 08/09, 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr. 08/13, 2008 06 10 kasos išlaidų orderį Nr. 08/19, 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr. 08/26, 2008 04 08 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už atsakaitinį I-ą ketvirtį bei 2008 07 03 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už atsakaitinį II-ą ketvirtį, byloje neįrodyta, nes tokia tyčia nei N. B., nei H. G. veiksmuose nenustatyta.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, jei dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinimas H. G. apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą pateiktas dėl to, kad jis ,,suklastota 2008 03 15 darbo sutartį Nr. 13 įformino fiktyvų N. B. įdarbinimą logistikos vadovės pareigoms nustatant darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį“ (byloje tokių duomenų nėra, nes darbo sutartimi Nr. 13 nustatyta, kad N. B. buvo nustatytas 3319,50 Lt atlyginimas), savo parašu patvirtino: buhalterės J. S. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. kovo - birželio mėnesius, darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. kovo – 2008 m. birželio mėn. laikotarpį, 2008 04 11 kasos išlaidų orderį Nr. 08/09, 2008 05 22 kasos išlaidų orderį Nr. 08/13, 2008 06 10 kasos išlaidų orderį Nr.08/19 ir 2008 07 14 kasos išlaidų orderį Nr. 08/26, tuo būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant fiktyvius atlyginimų išmokėjimus bei forminant tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos duomenis, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad būtų atliktas pilnas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos patikrinimas, prokuroras neįrodė, kad N. B. darbas šioje įstaigoje buvo fiktyvus, kad N. B. nebuvo mokamas darbo sutartyje sulygtas atlyginimas ir buvo sumokėti tik mokesčiai, kad įdarbinant N. B. būtų pažeisti kokie nors norminiai aktai. Kadangi nenustatyta, kad H. G. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukęs suklastotus ar tikrus dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metų kovo – liepos mėn., todėl H. G. veiksmuose nėra BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Taikytas N. B. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko, gimusio 2008 09 24, iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2010 03 16 iki 2010 09 24 panaikintinas.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nepaskirtos, todėl nenaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

N. B. iš kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

H. G. iš kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti N. B. taikytą laikiną visišką nuosavybės teisių apribojimą į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko, gimusio 2008 09 24, iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2010 03 16 iki 2010 09 24.

VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: aplanką ,,Maršrutai ir kilometrai“ bei aplanką ,,Vairuotojų kelionės lapai“ grąžinti H. G..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė