Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos) 2024-03-14 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nuosprendžiu G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, G. I. nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, G. I. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas iš dalies atliktos bausmės laikas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-14 nuosprendį ir kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016-10-26 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-07-13.

Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-12 nuosprendžiu G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nuosprendžiu paskirta bausme, G. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-05-07 iki 2013-12-10 ir iš dalies atliktos bausmės laikas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nuosprendį bei suėmime ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016-10-26 iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-11-05 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-12 patvarkymu buvo pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžia – 2016-10-26. Bausmės pabaiga – 2026-02-21. Neatliktas bausmės laikas – 1 metai 11 mėnesių 8 dienos (komisijos posėdžio dieną). Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (1/2 bausmės) – 2021-02-21.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024-03-26 gautas nuteistojo G. I. skundas dėl Komisijos 2024-03-14 nutarimo. Skunde nurodoma, jog svarstydama nuteistojo paleidimą Komisija nepateikė jokių motyvų ir argumentų. Nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosiomis grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, tačiau Komisijai šios aplinkybės nesudarė jokios reikšmės. Komisija, priimdama nutarimą, vadovaujasi nepagrįstais faktais, neįvertino nuteistojo elgesio per pastaruosius metus pokyčių ir mano, jog tokiu būdu bus užkirstas kelias nuteistajam pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe į lygtinį paleidimą bei yra pažeidžiami protingumo, teisingumo, nešališkumo principai. Teismo prašoma atsižvelgti į BVK nuostatas, kurios numato, kad turi būti atsižvelgta į nuteistojo atliktą bausmės dalį, kas sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Tolesnis nuteistojo laikymas pusiaukelės namuose yra netikslingas, o, pritaikius lygtinį paleidimą, būtų efektyviausiai įgyvendinti Probacijos įstatyme numatyti planai ir siekiai. Skundu prašoma panaikinti Komisijos 2024-03-14 nutarimą ir lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos taikyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. I. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas. BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nuteistojo G. I. atžvilgiu, nėra nustatyta.

Susipažinus su Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga, konstatuotina, kad nuteistasis G. I. šiai dienai tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – yra atlikęs dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pabrėžtina, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, susipažinęs su pateikta asmens bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad lygtinio paleidimo taikymas G. I. šiuo momentu yra dar per ankstyvas ir pagrindo tam nėra.

Skunde nuteistasis G. I. nurodo, jog Komisija, vertindama aplinkybes, nepateikė jokių motyvų ir argumentų, dėl ko lygtinis paleidimas jam dar negali būti taikomas. Tačiau teismas, susipažinęs su asmens bylos medžiaga, socialinio tyrimo išvada, su tokia nuteistojo pozicija sutikti neturi pagrindo. Komisija, nagrinėdama ir vertindama asmens byloje esančią medžiagą, socialinio tyrimo išvados duomenis, atsižvelgė į eilę gyvenimo sričių, kuriose nuteistojo padaryta pažanga nelaikytina pakankama užtikrinant nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.

Nuteistojo integraciją į visuomenę gali neigiamai įtakoti ir įsitraukimo į darbinę veiklą stoka. Iš asmens bylos medžiagos ir socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo darbinė patirtis stokojo nuoseklumo. Nuteistasis nurodo, kad vertinimo metu yra baigęs 9 klases, tačiau mokslų netęsė, nes norėjo turėti savų pinigų. Asmens nuomone, vidurinis išsilavinimas nebereikalingas, kadangi turi specialybę. Nuteistojo teigimu, (duomenys neskelbtini) yra įgijęs mašinisto specialybę, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) įgijo baldininko specialybę, išduotas (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro pažymėjimas. Remiantis Sodros duomenimis, asmuo laikotarpiu nuo 1993-03-01 iki 2009-02-03 dirbo įvairiose įmonėse tiek darbininku, tiek pagal individualios veiklos liudijimą (vertėsi žuvininkyste), dirbdamas (duomenys neskelbtini) kelininku darbovietės rengtuose mokymuose yra įgijęs autošaltkalvio specialybę. Iš asmens byloje esančių teismo nuosprendžių matyti ir tai, kad iki įkalinimo asmuo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o 2016-10-11 nuosprendyje žmonos parodymuose pažymima, kad ji vyrą materialiai išlaiko apie 10 metų. Atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą apmokamą darbą. Nuo 2019-06-17 dirbo (duomenys neskelbtini) valytojo pareigose. 2023-06-27 perkėlus nuteistąjį į (duomenys neskelbtini) tolesniam bausmės atlikimui, nuo 2023-07-24 įsidarbino (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Dėl sveikatos problemų asmuo teigia, kad dirbti darosi sudėtinga, todėl 2023-09-15 iš darbo išėjo. 2023-09-26 įsidarbino I. A. prekybinėje komercinėje firmoje (duomenys neskelbtini), kur pagal terminuotą darbo sutartį dirbo iki 2023-12-15. Pasibaigus darbo sutarčiai nuteistasis ieškojo kito darbo, tačiau nesėkmingai. Asmens teigimu, eina į darbo pokalbį buvusioje darbovietėje, tikisi būti įdarbintas, nes prasidėjo darbų sezonas. Paleidimo atveju asmuo planuoja dirbti statybų srityje, tačiau gautoje įmonės pažymoje nurodoma, jog nuteistasis bus priimtas dirbti statybos meistru, jeigu bus priimtas sprendimas jį paleisti iš įkalinimo įstaigos. Pokalbio metu asmuo teigė, kad dėl darbo pasiūlymo yra užtikrintas, kadangi įmonės direktorius yra jo tėvo draugas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pažyma beveik dviejų metų senumo ir nuteistojo paprašius patikslinti, ar darbo pasiūlymas vis dar galioja, ir paprašius pateikti naują pažymą dėl galimo įdarbinimo, nuteistasis tokią pažymą pateikė, tačiau dėl pažymoje nenurodytų įmonės rekvizitų, klaidingai nurodytos pačios įmonės pavadinimo bei nuteistojo vardo pateikimo su klaidomis šis darbo pasiūlymas pagrįstai nevertintas kaip realus. Todėl tokios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti dėl nuteistojo ekonominio nepriklausomumo ir stabilumo būnant laisvėje. Iš to seka, kad reintegracijos procesą gali apsunkinti ir stabilaus pajamų šaltinio stoka. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad iki įkalinimo finansinių sunkumų neturėjo, bankams, kredito įstaigoms įsiskolinimų neturi. Tačiau pagal turimą informaciją laisvėje ne vienus metus gyveno išlaikomas artimųjų. Dirbdamas įkalinimo įstaigoje uždirbdavo nedaug, todėl finansiškai jį taip pat remdavo ir artimieji. Dabartiniais teismo nuosprendžiais priteista atlyginti 300 Eur neturtinės žalos ir 287,53 Eur valstybei už suteiktą teisinę pagalbą, taip pat solidariai su bendrininkais – 4 423,16 Eur turtinės ir 28 962 Eur neturtinės žalos nukentėjusiems. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023-01-25 pateiktoje pažymoje nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 21 230,00 Eur, išieškota suma sudaro 1 638,00 Eur, savanoriškų įmokų nebuvo. Paties nuteistojo teigimu, jis nežino, kokią sumą šiuo metu liko išmokėti ir tikina, jog teismo priteisti ieškiniai mokami, taip pat, jo žiniomis, moka ir vienas iš bendrininkų. Iki ankstesnio vertinimo asmuo teigė nežinojęs, kad turi nesumokėtų administracinių baudų, kurių suma siekia 9 086,04 Eur. Sužinojęs šią informaciją, kreipėsi į advokatą dėl išieškojimo nutraukimo suėjus senaties terminui. Pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad senaties terminas suėjęs administraciniams teisės pažeidimams už 9 888 Eur. Nors, kaip teigia nuteistasis, šiuo metu pragyvena iš turimų santaupų ir mano, kad jų užtektų dar pusmečiui, kadangi gyvena taupiai ir nėra išlaidus, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės duoda svarų pagrindą manyti, jog turimi įsiskolinimai, jų padengta nedidelė dalis (t. y. vos 7,72 proc. nuo visos sumos), be to, kaip matyti, turimų įsiskolinimų dengimu nuteistasis nesidomi (tik žino, kad jie dengiami ir kad juos dengia vienas iš bendrininkų, pats savanoriškai šios prievolės nevykdo), darbo neturėjimas, nesėkminga jo paieška galimai lemtų pakartotinį nusikalstamą elgesį. Nors bausmės atlikimo metu konfliktinių situacijų su pareigūnais ar nuteistaisiais nepastebėta, priešišku elgesiu nuteistasis nepasižymi, būdamas įkalinimo įstaigoje įsidarbino, dalyvaudavo pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukė į resocializacijos procesą, atsiribojo nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, akcentuoja pasikeitusį požiūrį į savo paties elgesį, vertybes, pradėjo labiau vertinti šeimą, išsako motyvaciją keisti ankstesnį gyvenimo būdą (nevartoti alkoholio, neleisti laiko su neigiamai charakterizuojamais asmenimis), tačiau vertinant nuteistojo gyvenimo istoriją matyti, kad praeityje leisdavo laiką girtaujančių asmenų kompanijoje, kas lemdavo įsitraukimą į nusikalstamas veikas, teistumai už smurtines nusikalstamas veikas (viena iš nusikalstamų veikų, už kurią atlieka bausmę, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. nužudymas, atliktas būnant apsvaigus nuo alkoholio), atliekant bausmę nuteistasis taip pat du kartus baustas už alkoholio vartojimą, kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo vertinimo metu pripažįsta tik dėl kai kurių, o ir savo atliktus veiksmus linkęs sumenkinti. Įvertinus visas šias aplinkybes visos gyvenimo istorijos kontekste, dalinį kritišką elgesio vertinimą, pagrįstai nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai mažiau struktūrizuotoje aplinkoje vertintini su nusikalstamo elgesio tikimybe, nepaisant to, jog stebimos ir pastangos ydingą gyvenimo būdą keisti. Nors nuteistasis ir demonstruoja alkoholio daromos žalos suvokimą, reiškia norą jo nevartoti, tačiau matyti, kad jis randa būdų pateisinti alkoholio vartojimo įpročius: laisvėje teigė vartodavo retai (nors iš artimųjų parodymų matyti, kad vartodavo dažnai), pripažįsta, kad jo vartojimas sukeldavo tam tikrų rūpesčių šeimoje ir vartodavo alkoholį dėl problemų šeimoje, o atliekant bausmę alkoholį vartojo švenčiant kitų nuteistųjų gimtadienius ir tai tik „simboliškai kelis stikliukus“, nors iš bylos medžiagos matyti, kad buvo nustatyti net 2,50 prom. ir 1,70 prom. girtumai. Nuteistasis yra ne kartą baustas ir administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, be to, ne kartą teistas ir už smurtavimą būnant neblaiviam. Tačiau asmuo vis tiek nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o suvartoto alkoholio kiekį bei dažnumą, kaip matyti, linkęs sumenkinti. Nepaisant to, kad asmuo yra baigęs/lankęs užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, įkalinimo įstaigoje taip pat lankėsi anoniminių alkoholikų susitikimuose, tačiau išreiškė poziciją, kad paleistas į laisvę tokiuose susitikimuose nesilankys, kadangi kategoriškai laikosi nuomonės, jog ateityje alkoholio visiškai nevartos. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymą, jų pobūdį, sunkumą, praeityje vestą gyvenimo būdą, dabartinį požiūrį, kad alkoholis jam ne problema, įvertinus visų aplinkybių kontekstą, konstatuotina, jog nuteistasis išties dar nepakankamai kritiškai vertina alkoholio vartojimo įpročius, jo galimą žalą ir pernelyg lengvabūdiškai pasitiki savo jėgomis, kategoriškai nusistatydamas, jog specialistų pagalbos laisvėje jam nebereikės, kadangi smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio (nepriklausomai, kad atliekant bausmę stebima pažanga dėl jo vartojimo) išlieka.

Analizuojant nuteistojo emocinės gerovės sritį, pastebėta, jog praeityje susidūrus su emociniais sunkumais, kaip vieną iš susidorojimo su jais būdų pasirinkdavo būtent alkoholį, todėl atsižvelgiant į ne pilnai kritišką alkoholio vartojimo problemą, nėra garantijų, kad būnant laisvėje ir susidūrus su įvairiomis streso formomis bei veikiant įvairiems nepalankiems išoriniams dirgikliams, asmuo gebės pasirinkti tinkamą streso įveikimo būdą. Vertinant mąstymo ir elgesio sritį, taip pat matyti, kad nuteistasis neretai linkęs pasikliauti savo jėgomis bei sėkmės tikimybe, stebimas klaidų pasikartojimas, negebėjimas pasimokyti iš ankstesnės patirties, kritiškumo savo elgesiui stoka. Kaip jau minėta, nors kaltę dėl kai kurių veikų pripažįsta dalinai, tačiau randa įvairių būdų savo elgesį pateisinti. Nors bausmės atlikimo metu stebimas gebėjimas savo emocijas valdyti, vengti konfliktinių situacijų, tačiau visapusiška probleminių sričių įvertinimo stoka, kritiškos savo vaidmens visų įvykių kontekste analizės stoka, savo indėlio nusikalstamų veikų padaryme sumenkinimas pripažintina kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių.

Kitą iš pagrindų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis nurodo atliktos bausmės dalį ir mano, kad, vadovaujantis BVK nuostatomis, tai sudaro pagrindą taikyti lygtinio paleidimo institutą. Teismas šiuo klausimu jau pasisakė aukščiau ir dar kartą akcentuoja, jog lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus G. I. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikaltęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, atliktos bausmės dalis (nepriklausomai nuo to, kad neatliktos bausmės laikas, palyginus su atliktos dalimi, yra nedidelis – Komisijos posėdžio dieną 1 m. 11 mėn. 8 d. laisvės atėmimo), neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padaryta pakankama įtaka ir ateityje jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pasisakyta, jog per trumpas bausmės atlikimas gali tiek nuteistajam asmeniui, tiek visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų nusikaltimą ir tai viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.

Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti, atlikta bausmės dalis dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, bus pakankamai atsparus išoriniams neigiamiems poveikiams ir gyvendamas savarankiškai bus pajėgus vesti teisėtą gyvenimo būdą.

Tuo pačiu aptartos aplinkybės teismui nesuponuoja pagrindo išvadai, kad G. I. jau geba visiškai kontroliuoti savo elgesį ir nepriekaištingai laikytis taisyklių. Teismas pripažįsta, kad nuteistasis G. I., nors ir yra motyvuotas darbinei veiklai, kuria ateities planus ir fokusuojasi į asmeninius tikslus, susikoncentravęs į šeimyninių ryšių palaikymą su artimaisiais, kategorišką nusistatymą prieš alkoholio vartojimą, tačiau, kaip jau minėta, gyvenimo stiliaus ypatumai, gilesnės alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka, išliekanti rizika dėl smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio, visapusiško probleminių sričių įvertinimo stoka, savo netinkamo elgesio sumenkinimas ir bandymas bet kokiu atveju jį racionalizuoti, turimi įsiskolinimai, lengvabūdiškas požiūris į pareigą juos atlyginti, įsitraukimo į darbinę veiklą stoka teismui suteikia svaraus pagrindo abejoti asmens gebėjimu savarankiškai koreguoti savo elgesį būnant laisvėje. Nepaisant nuteistojo daromos pažangos, siūlomų resocializacijos priemonių geranoriško priėmimo, santykių su artimaisiais puoselėjimo, darbinės motyvacijos, išreiškiamo noro kuo greičiau išeiti į laisvę ir pradėti gyvenimą laisvėje, nežiūrint į tai, kad lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau aštuntą kartą, dėl aptartų egzistuojančių kriminogeninių veiksnių kiekio bei visumos ir šiuo metu vis dar nėra pagrindo išvadai, kad G. I. yra pasiruošęs savarankiškam socialiniam gyvenimui, kuris būtų paremtas įstatymų ir moralės normų laikymųsi bei būtų pakankamai atsparus išoriniams neigiamiems aplinkos poveikiams, galintiems daryti neigiamą įtaką jo elgesiui.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamumo motyvus, pasekmių vertinimą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, likusią neatliktos bausmės dalį, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu yra per ankstyvas priimtinas sprendimas ir neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisija, priimdama 2024-03-14 nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam G. I.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo G. I. skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo G. I. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.